Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-03-03 09:17

---

Į gyvūnų klinikos vadovo Gintauto Šeško vadovaujamą įstaigą žmonės atsikratyti gyvūnais neatvyksta.

Autorės nuotr.

Visoje respublikoje pasigirdo nerimo gaidelių, kad gatvėse padaugėjo valkataujančių šunų ir kačių. Mat skaičiuodami pinigus tautiečiai suprato, jog išlaikyti augintinį jiems pasidarė jau per brangu, – ir išveja jį į gatvę. Kai kurie savo veislinius gyvūnus tiesiog veža „užmigdyti“ pas veterinarus. Kiti pritaiko augintiniams pigių kruopų dietą...

Geriau „užmigdyti“

– Tikra tiesa, buvo vienas mėnesis, kai per savaitę po keletą gyvūnų tekdavo „užmigdyti“, – pasakojo Kybartuose veterinarijos paslaugų įmonę turintis Arvydas Šlivinskas. – Kartais žmonės net nelaukdavo, kol bus atlikta injekcija. Sakė, kad galiu daryti su tais gyvūnais, ką noriu. Kelios gražios katės dabar pas mane fermose gyvena. Ranka nekilo numarinti. Keletą gyvūnėlių išdalijau pažįstamiems.

Veterinaras sakė, kad sunkmetį išgyvenantys kybartiečiai vis dėlto elgiasi teisingai. Jie neišveja augintinio į gatvę ir nepasmerkia valkatos daliai. Jeigu nėra sąlygų, neužtenka lėšų, geriau augintinio atsisakyti.

Pasak A. Šlivinsko, mirtina injekcija gyvūnui gali kainuoti nuo 15 iki 25 litų – tai priklauso nuo šuns ar katės svorio. Kitokių augintinių „užmigdyti“ šeimininkai neatneša.

– Suprantu, jog žmonėms sunku. Kai kurie gal ir darbo neteko, tad nenuostabu, jog padaugėjo tokių klientų, – sakė A. Šlivinskas. – Sausį teko ir Stafordšyro terjerą „užmigdyti“. Galbūt sausį ir buvo tas bumas, nes per vasarį nė vienas žmogus nebuvo atėjęs su tokiu prašymu.



Dažniau gydo

Pakalbintas vilkaviškiečių pamėgtas veterinaras Gintautas Šeškas, turintis smulkių gyvūnų kliniką Baltrušiuose, Šakių rajone, sakė tokio dalyko nepastebėjęs. Šakietis teigė, kad pas jį gyvūnai vežami gydyti.

Tiesa, buvęs atvejis, kai šeimininkas atvežė šunį – suraišiotą grandinėmis, visą žaizdotą. Ko gero, vien dėl tokio šeimininko požiūrio į gyvūną pastarajam gyventi nevertėjo. Pasiūlius šunį „užmigdyti“, šeimininkas tik tarstelėjo, jog kulka pigiau kainuoja, ir nėrė pro duris.

Veterinaras sakė, kad savo klinikoje gydo ne tik kates bei šunis, bet ir šinšilas, šeškus, žiurkes, paukščius. Keletą metų iš eilės teko prižiūrėti cirko beždžionę ir papūgas.

– Atsimenu, vieną naktį atlėkė du ekipažai su lengvosiomis mašinomis – atvežė žiurkėną su išsivertusiu žandu, – pasakojo veterinaras. – Tas, matyt, prisikimšo per daug sauso maisto, o paskui ir išvertė su visu „maišu“. Tokia jau žiurkėnų mada. Buvo miela žiūrėti, kaip žmonės rūpinosi mažu padarėliu – juk, ko gero, būtų pigiau nusipirkti kitą, negu daryti operaciją. Ryte žiurkėną išoperavome, jis pasveiko. Žmonės buvo dėkingi.

G. Šeškas sakė, kad paslaugos klinikoje nepabrango. Gal kiek pakilo narkozės kaina. „Užmigdyti“ augintinį šioje įstaigoje kainuoja nuo 10 iki 40 litų.



Geriau neeksperimentuoti

Pasak šakiečio, ūkininkai jau mažiau naudojasi veterinarų paslaugomis. Nebent tada, kai labai prispaudžia bėdos. G. Šeškas sakė yra padėjęs vilkaviškiečiams ūkininkams sureguliuoti karvių racioną, nes kad ir šeriamos brangiais pašarais su priedais, jos nedavė laukiamų rezultatų.

– Dėl daug ko galima kaltinti pačius ūkininkus, – aiškino šakietis. – Jie tiki visokių firmų konsultantais, kad būtent šių siūlomi pašarų priedai yra geriausi, bet niekada nestebi rezultatų. Pirmiausia reikia profilaktiškai ištirti gyvulių kraują. Kai gyvuliai uždaromi rudenį tvartuose, po dviejų trijų savaičių šėrimo reikia nuvežti kraujo mėginius į Veterinarijos akademiją ar į kitą tiriančią įstaigą. Ten specialistai ištirs bent keturis parametrus – ir bus aišku, ko trūksta, kokius priedus pirkti. Nereikėtų su savo gyvuliu daryti eksperimentų.



Perteklius pavojingas

G. Šeško nuomone, dažnai vaistininkai be reikalo siūlo karvėms priedus su fosforu, nes gerai patręštose Suvalkijos žemėse jo ir taip yra perteklius. Tai tik pablogina situaciją. Prasideda mastitai, mažėja pieno, karvės neatsikelia, atsiranda kepenų distrofija. Ir tai vien dėl to, kad ūkininkai nenori šviestis, sužinoti daugiau apie gyvulių auginimą.

– Įsivaizduokite, kaip jaustis gydytojui, kai nuvažiuoji ir jau matai, kad negali padėti, nes gyvulys žūsta nuo netinkamo šėrimo, – kalbėjo veterinaras. – Kaip žmogui pasakyti skaudžią tiesą, o paskui paprašyti užmokesčio, kad bent degalai už atvykimą apsimokėtų.



Reikia mokyti

Veterinaras mano, jog valstybinės veterinarijos tarnybos turėtų rengti ūkininkams mokymus. Netgi gaudamas informaciją iš VĮ „Pieno tyrimai“, ne kiekvienas moka ja pasinaudoti, nors ten tiek daug informacijos apie gyvulį.

Veterinarijos gydytojas turėtų ūkyje būti kaip konsultantas, o ne prisimintas tada, kai dažniausiai jau negalima nieko ištaisyti.

Tas pats ir su namuose laikomais keturkojais: jei laikai gyvūną, esi už jį atsakingas. Privalu rūpintis augintinio sveikata, tinkama priežiūra. Negalima kankinti gyvūno ar šerti jį vien kruopomis. Tuo labiau negalima paprasčiausiai išvyti augintinį iš namų.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---