|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2009-03-03 09:13
|
|
|
Marijampolėje, „Europa Royale“ viešbučio konferencijų salėje, surengtas Nemuno euroregiono tarybos posėdis. Be kitų reikalų, daugiausia diskutuota apie vietinį judėjimą pasienio teritorijose.
Pristatė nuveiktus darbus
Įgyvendinus numatytas priemones atsiras galimybė pasienio gyventojams valstybės sieną kirsti be vizų.
Visos šalys pristatė užsienio reikalų ministerijų ir kitų institucijų nuveiktus darbus šioje srityje.
Posėdyje dalyvavo Tarybos nariai (tarp jų – ir Vilkaviškio rajono meras Algirdas Bagušinskas) iš visų keturių euroregionui atstovaujančių valstybių: Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos ir Kaliningrado srities (Rusijos Federacija).
Į posėdį buvo pakviesti ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijos, Baltarusijos, Rusijos bei Lenkijos ambasadų ir konsulatų atstovai.
Į Kaliningradą – be vizų
Vilkaviškio rajono gyventojams ypač aktualu, kada įsigalios lengvatinis sienos režimas su Kaliningrado sritimi. Mat daugelis ten turi giminių, draugų ir artimųjų.
Posėdyje dalyvavę Rusijos pusės atstovai sakė, kad šiame pasienio ruože, Kaliningrado srities pusėje, 35 procentus visų gyventojų sudaro lietuviai. Srities sprendimai priklauso nuo Maskvos – Rusijos Federacijos Dūma jau yra priėmusi įstatymus, išplečiančius vietos savivaldybių teises, tad jos galės turėti daugiau įtakos dėl tokio palengvinto sienos režimo.
Įsigaliojus šiai tvarkai, į Rusiją be vizų galėtų keliauti dalis Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybių, Šakių rajono gyventojų bei viso Vilkaviškio rajono gyventojai.
Iš Rusijos į Lietuvą galėtų lengviau patekti dalis Nesterovo, Oziorsko, Krasnoznamensko rajonų žmonių.
Galios penkerius metus
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Konsulinės teisės ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjo Marijaus Dundos teigimu, Lietuvos ir Rusijos pasienio numatytoje zonoje iš mūsų šalies pusės gyvena apie 170 tūkstančių, iš Kaliningrado srities – 230 tūkst. gyventojų, kurie galėtų naudotis beviziu režimu.
Sprendimai dėl gyventojų prašymų įsigyti specialius pažymėjimus būtų priimami per 20 dienų. Tokie leidimai kainuotų 20 eurų (vaikams, studentams, vyresniems kaip 60 metų asmenims, kai kurioms kitoms kategorijoms – nemokami) ir galiotų penkerius metus. Su šiais pažymėjimais valstybės kaimynės pasienio iki 50 kilometrų teritorijoje bus galima viešėti iki 90 dienų, bet jie nesuteiks teisės dirbti.
Kol kas dėl tokio režimo nepavyko susitarti Neringos gyventojams, nes tai – saugotina teritorija.
Priėmus naująją tvarką, ją turės ratifikuoti abiejų šalių parlamentai, tad šis procesas dar užtruks.
Susitarė su baltarusiais
Nemažai Lietuvos žmonių turi ryšių Baltarusijoje. Numatyta, kad lengvatiniu sienos režimu, kai ją kertant nereikės vizų, naudosis 30–50 kilometrų zonoje abipus šių valstybių sienos gyvenantys žmonės.
Į šią zoną patektų Vilnius, Gardinas, ji apimtų dalį Lazdijų, Varėnos, Švenčionių rajonų, taip pat Druskininkų savivaldybę.
Jau parengti atitinkami teisės aktai ir belieka smulkūs derinimo darbai, kuriems prireiks keleto mėnesių.
Priėmus sprendimus, juos reikės derinti su Europos Sąjunga. Įsigaliojus naujajai tvarkai, šios zonos gyventojai per 20 dienų gaus specialius penkerius metus galiojančius pažymėjimus, kuriuos išduos konsulatai ir kurie leis sieną kirsti be vizos.
Perdavė pirmininkavimą
Euroregiono tarybos posėdžio pabaigoje Lietuvos pusė perdavė pirmininkavimą Kaliningrado sričiai.
Iki šiol buvusį Tarybos pirmininką, Vilkaviškio rajono savivaldybės merą Algirdą Bagušinską naujai kadencijai pakeitė Kaliningrado srities teritorijų vystymo ir bendradarbiavimo su vietos savivaldos institucijomis ministras Michailas Pliuchinas.
„Santakos“ inf.
Marijampolėje, „Europa Royale“ viešbučio konferencijų salėje, surengtas Nemuno euroregiono tarybos posėdis. Be kitų reikalų, daugiausia diskutuota apie vietinį judėjimą pasienio teritorijose. |
Įgyvendinus numatytas priemones atsiras galimybė pasienio gyventojams valstybės sieną kirsti be vizų.
Visos šalys pristatė užsienio reikalų ministerijų ir kitų institucijų nuveiktus darbus šioje srityje.
Posėdyje dalyvavo Tarybos nariai (tarp jų – ir Vilkaviškio rajono meras Algirdas Bagušinskas) iš visų keturių euroregionui atstovaujančių valstybių: Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos ir Kaliningrado srities (Rusijos Federacija).
Į posėdį buvo pakviesti ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijos, Baltarusijos, Rusijos bei Lenkijos ambasadų ir konsulatų atstovai.
Vilkaviškio rajono gyventojams ypač aktualu, kada įsigalios lengvatinis sienos režimas su Kaliningrado sritimi. Mat daugelis ten turi giminių, draugų ir artimųjų.
Posėdyje dalyvavę Rusijos pusės atstovai sakė, kad šiame pasienio ruože, Kaliningrado srities pusėje, 35 procentus visų gyventojų sudaro lietuviai. Srities sprendimai priklauso nuo Maskvos – Rusijos Federacijos Dūma jau yra priėmusi įstatymus, išplečiančius vietos savivaldybių teises, tad jos galės turėti daugiau įtakos dėl tokio palengvinto sienos režimo.
Įsigaliojus šiai tvarkai, į Rusiją be vizų galėtų keliauti dalis Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybių, Šakių rajono gyventojų bei viso Vilkaviškio rajono gyventojai.
Iš Rusijos į Lietuvą galėtų lengviau patekti dalis Nesterovo, Oziorsko, Krasnoznamensko rajonų žmonių.
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Konsulinės teisės ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjo Marijaus Dundos teigimu, Lietuvos ir Rusijos pasienio numatytoje zonoje iš mūsų šalies pusės gyvena apie 170 tūkstančių, iš Kaliningrado srities – 230 tūkst. gyventojų, kurie galėtų naudotis beviziu režimu.
Sprendimai dėl gyventojų prašymų įsigyti specialius pažymėjimus būtų priimami per 20 dienų. Tokie leidimai kainuotų 20 eurų (vaikams, studentams, vyresniems kaip 60 metų asmenims, kai kurioms kitoms kategorijoms – nemokami) ir galiotų penkerius metus. Su šiais pažymėjimais valstybės kaimynės pasienio iki 50 kilometrų teritorijoje bus galima viešėti iki 90 dienų, bet jie nesuteiks teisės dirbti.
Kol kas dėl tokio režimo nepavyko susitarti Neringos gyventojams, nes tai – saugotina teritorija.
Priėmus naująją tvarką, ją turės ratifikuoti abiejų šalių parlamentai, tad šis procesas dar užtruks.
Nemažai Lietuvos žmonių turi ryšių Baltarusijoje. Numatyta, kad lengvatiniu sienos režimu, kai ją kertant nereikės vizų, naudosis 30–50 kilometrų zonoje abipus šių valstybių sienos gyvenantys žmonės.
Į šią zoną patektų Vilnius, Gardinas, ji apimtų dalį Lazdijų, Varėnos, Švenčionių rajonų, taip pat Druskininkų savivaldybę.
Jau parengti atitinkami teisės aktai ir belieka smulkūs derinimo darbai, kuriems prireiks keleto mėnesių.
Priėmus sprendimus, juos reikės derinti su Europos Sąjunga. Įsigaliojus naujajai tvarkai, šios zonos gyventojai per 20 dienų gaus specialius penkerius metus galiojančius pažymėjimus, kuriuos išduos konsulatai ir kurie leis sieną kirsti be vizos.
Euroregiono tarybos posėdžio pabaigoje Lietuvos pusė perdavė pirmininkavimą Kaliningrado sričiai.
Iki šiol buvusį Tarybos pirmininką, Vilkaviškio rajono savivaldybės merą Algirdą Bagušinską naujai kadencijai pakeitė Kaliningrado srities teritorijų vystymo ir bendradarbiavimo su vietos savivaldos institucijomis ministras Michailas Pliuchinas.
„Santakos“ inf.
Publikuota: 2009-03-03 09:13:41
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|