„Santaka“ / Joninės žada ūkininkams neblogą derlių

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-06-23 08:15

Dalinkitės:  


Jonas Maknavičius ne tik sumaniai ūkininkauja, bet ir rūpestingai tvarko žemės dokumentus, prižiūri pasėlius. Jo laukai pažymėti riboženkliais, galulaukės, pakelės nušienautos.

Autoriaus nuotr.


Joninės žada ūkininkams neblogą derlių

Algimantas GUDAITIS


Gražiai plaukėja žiemkenčiai, kyla vasarojus, stiebiasi cukriniai runkeliai, laukai pradeda spalvintis vasarinių rapsų geltoniu. Europinė rinka palanki ir gyvulius auginantiems žemdirbiams – gerokai šoktelėjo galvijų supirkimo kainos, supirkėjai šiek tiek daugiau moka už pieną. Tik kiaulės dar vis nepameta savo kiaulysčių – jų supirkimo kainos vos vos padengia auginimo išlaidas.

Kelias pastarąsias savaites beveik kasdien palyja. Žiūrėdami į pasėlius tokiais orais ūkininkai džiaugiasi, o atsisukę į nupjautą šienui žolę – keiksnoja. Tačiau gamtoje, kaip gyvenime – nebūna visada ir viskas tik saulėta ir gražu.

Gražiai šį pavasarį žemdirbius parėmė Europos Sąjunga. Į rajono ūkininkų sąskaitas ir pinigines įkrito apie 17 mln. litų ES ir savos valstybės paramos. Tačiau pinigų veltui niekas nemėto. Apie tai, kaip sekasi ūkininkauti, prižiūrėti laukus ir pasėlius, Joninių išvakarėse užsukau pasikalbėti su Kybartų krašto ūkininku Jonu Maknavičiumi.



Vidutiniokas jaučiasi tvirtai

J.Maknavičius pradėjo ir pramoko ūkininkauti tik Nepriklausomos Lietuvos laikais. Jono valdos nedidelės, bet gražiai prižiūrėtos, tvarkingos. Kai kas tvirtina, kad mažažemiui ar vidutiniam ūkininkui konkuruoti su didžiažemiais sunku. Dairantis po J.Maknavičiaus laukus, sodybą, klausantis jo samprotavimų, nuomonę apie vidutinioką pakeiti.



J.Maknavičius dirba 17 ha žemės, iš jos 4 ha paveldėjo žmona Stasė. Prieš Jonines ūkio šeimininkas paliko seniūnijoje prašymą pirkti iš valstybės dar nuo 1992 metų nuomojamus 13 hektarų.

– Su tiek žemės, jei ja rūpinsiesi, prižiūrėsi, dirbsi, negirtausi – išgyventi galima, – tvirtino vidutiniokas ūkininkas.

Ūkininkavimo pradžia buvo ir nelengva, ir viltinga. Pirmaisiais kūlimo metais Jonas už toną grūdų gavo 650–700 litų. Tuomet jis įsigijo naudotą, bet dar gerą javų nuėmimo kombainą „Dronnenburg“, universalią sėjamąją „Amazonė“, kitas žemės dirbimo ir pasėlių priežiūros priemones. Stiprindami ūkį, pirkdami techniką neapsiėjo Maknavičiai ir be skolų. Jų finansinis rėmėjas ir gelbėtojas buvo ir liko kredito unija „Žemdirbio parama“. Vienais metais skola buvo ūgtelėjusi iki 15 tūkst. litų, dabar liko grąžinti tik 500 Lt. Ūkininkavimo pradžioje dar mėgino Maknavičiai verstis ir gyvulininkyste – laikė 5 bulius. Tačiau ganykla – už kelių kilometrų. Pasak Jono, grįžti vakare iš laukų apžiūrėjęs gyvulius ir nežinai, ar ryte nuėjęs juos rasi. Nervai ir rūpestis kainavo brangiau, nei už bulius gauti pinigai.



Šeimininkui – kviečiai, stirnoms – pieva



Šiemet Jonas turi pasisėjęs 3 ha žieminių kviečių, 9 ha miežių ir 3 ha žieminių rapsų. Dar 2 ha užima pieva.

– Kam Jums pieva, jei gyvulių nelaikote? – klausiau šeimininko.

– Tas gabalėlis žemės, nors melioruotas, bet yra žemumoje. Pro jį eina kanalas, kurį kasmet užtvenkia bebrai. Dėl to griovyje sukyla vanduo, ir mano pieva taip užmirksta, kad aš tik vasarą galiu į ją įvažiuoti. Taip ir laikau bebrams ganyklas.

Į pievą pasižoliauti ateina ir stirna su dviem stirniukais. Ji mane ir mano automobilį, ko gero, jau pažįsta ir pamačiusi nelabai slepiasi. Pievą deklaruoju, už ją gaunu ES išmokas. Tai ir man nuostolis nedidelis, ir gyvūnėliams yra kur prisiglausti, – aiškino J.Maknavičius.



Pataria konsultantai

Ankstesniais metais J.Maknavičius dirbo milicininku. Sulaukus 40 metų jį išleido į pensiją. Jėgų ūkininkauti pakako, tik žinių trūko. Tačiau Jonas smalsus. Jis nepraleidžia nė vieno seminaro, pasitarimo, ūkininko dienos, yra aktyvus Lietuvos ūkininkų sąjungos Vilkaviškio skyriaus tarybos narys.

– Didžiausi mano padėjėjai – žemės ūkio konsultantai. Jau kelinti metai auginti javus ir rapsus mane moko UAB „Linas ir viza“ konsultantas Raimondas Švabas. Gerai vertinu jo patarimus. Stengiuosi dirbti žemę, sėti, purkšti pasėlius taip, kai pataria konsultantai. Pernai iš vieno ha prikūliau 3,2 t žieminių rapsų, 4,5–5 t miežių. Derlių pardaviau „Linas ir viza“. Bendrovė atsiskaitė per mėnesį, o už rapsus dar greičiau, – aiškino Kybartuose gyvenantis, o Pajevonio ir Vaišvilų kaimuose žemę dirbantis ūkininkas.



Jo pasėliai ir šiemet neblogai atrodo. Tik su žieminiais rapsais galėjo klostytis geriau. Rapsai tankūs, ankštarėti, bet iš pažemės kyla nemažai žolių. Daug pinigų ūkininkas įdėjo į tuos 3 hektarus rapsų: toną salietros pirko už 689 Lt, 600 Lt išleido chemikalams, 900 Lt – kompleksinėms trąšoms. Pasėlys suvešėjo gražiai, tačiau visos žolės nuo chemikalų neišnyko. Tikriausiai kalti ne chemikalai, ne konsultantas, o lietingas pavasaris.

Šiemet dauguma ūkininkų skundžiasi blogai veikiančiais chemikalais. Pasak Jono, beveik niekam nepasitaikė, kad po purškimo 4–5 dienas nelytų. O kai nupurškus kitą dieną palyja, beveik visa chemija nueina šuniui ant uodegos.



Pakelės nušienautos

J.Maknavičius – rūpestingas šeimininkas. Visos jo žemių galulaukės, pasėlių pakraščiai, pakelės ir ta 2 ha bebrų ir stirnų pieva – nušienauti. Laukai pažymėti riboženkliais.

Prie nuo vėjo banguojančių kviečių Joninių išvakarėse žada susirinkti visi keturi broliai Maknavičiai. Jonų dinastija jų giminėje ilga. Ūkininko senelis buvo Jonas, tėvas taip pat Jonas.

– Apankysime tėvo kapą Virbalyje, senelio Pajevonyje, pasidžiaugsime pasėliais, sukursime laužą, paskanausime alaus... Ir pasitarti yra su kuo. Brolis Stasys ūkininkauja Šakių rajone. Jis stambesnis ūkininkas, dirba gal jau netoli poros šimtų hektarų žemės. Stambiame ūkyje dideli pelnai, bet nemaži ir nuostoliai. Ir dar nežinia, kuris lengviau perneš nenuspėjamus laisvos rinkos svyravimus, – svarstė kybartietis ūkininkas Jonas Maknavičius.



Publikuota: 2005-06-23 08:15:53

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Pacientų artimieji pasirengę sklaidyti kaltinimus
* Poveikį puviniui tyrusi gimnazistė pakviesta į talentų forumą Šveicarijoje
* Turistams patrauklių objektų pas mus yra, o kai kuriuos rasti ir pasiekti – iššūkis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate idėją keisti kelio ženklų dizainą?
Seniai reikėjo tą padaryti.
Tai būtų tik lėšų švaistymas.
Keiskime, kai bus atliekamų pinigų.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai