Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-06-23 08:13

---

Apjuostas seniūno atnešta juosta Kazys Šakočius klausėsi jam skirtų sveikinimo žodžių ir neslėpė džiaugsmo.

Autorės nuotr.

Penktadienį į keturvalakiečių Gedimino ir Irenos Albinos Jusų sodybą sugužėjo daugybė žmonių. Giminaičiai, pažįstami, valdžios atstovai susirinko pasveikinti dukters šeimoje gyvenančio Kazio Šakočiaus su garbingu šimto metų jubiliejumi.

Džiaugsmas virto grauduliu

Papuoštas senolis atvykėlius sutiko sėdėdamas krėsle, prie savo ištikimosios „Zinger“ siuvimo mašinos. Mat daug dešimtmečių K.Šakočiaus laukdavo aplinkiniai gyventojai, kad nagingas siuvėjas visai šeimai pasiūtų kasdieninių ir išeiginių rūbų.

Ilgaamžį sveikino ir didžiulį tortą dovanojo rajono Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Kasparaitis, įspūdingą puokštę gėlių įteikė rajono meras Algirdas Bagušinskas, sveikino Keturvalakių seniūnas Gintautas Urbšys, o VSDF Villkaviškio skyriaus vedėjas Jonas Zinkevičius atvežė garbės raštą ir pūkuotą šiltą apklotą senoliui.

Susigraudinęs jubiliatas klausė proanūkių išmoktų eilių ir bendruomenės narių gražių žodžių. Tad paprašytas padainuoti kartu su savo dukra Albina, jau negalėjo išspausti nė žodžio – balsą užtvenkė džiaugsmo ašaros.

Atlaikęs didžiulį jausmų antplūdį senolis prigulė pailsėti.

Myli visus žmones

Savo dukters, pažįstamų vadinamos Albinutės vardu, namuose K.Šakočius gyvena jau apie dvidešimt metų. Kiek atsimena jo žentas Gediminas, nuo 1960 metų, kai vedė Albinutę, jie niekada nebuvo susipykę. Uošvis visada mylėjo žmones, kiekvienam prašalaičiui karštą vasaros dieną rasdavo vietos pavėsy, šalto gėrimo stiklinę. Pats labai mėgdavęs dainuoti, tad atsiminęs kokią dainą užtraukia ir dabar.

Senolis labai laukia anūkų ir proanūkių, kurie, aplankę jį, papasakoja, kas gero mieste, o jis savo ruožtu praturtina jų žinias atsiminimais apie praeitį. Kas buvę prieš gerą pusę amželio, K.Šakočius atsimena gerai, o apie nesenus įvykius jam vakarais, po dienos darbų, pasakoja ir pasakoja namiškiai. Mat senolis kartais primiršta vakarykščią dieną ir mėgsta, kad kiti jam primintų.



Skaito be akinių

Pažino senolis ir kaimynų Elvyrutę, kurią kažką pridirbusią vijosi su dilgėle, suprato ir tai, kad jį sveikina rajono valdžia. Po gražių kalbų šimtametis juokaudamas paklausė: „O „šnapso“ ar duosit?“. Į stiklelio pusę kaimo kriaučius niekad nespjovė. Išlenkdavęs taurelę kitą su draugais, giminėmis. Su žentu, vaikais ir anūkais mėgsta ir dabar išgerti „Krupniko“ lašelį. Kaip sakė dukra Albinutė, niekada nuo kojų negriuvo, bet ir neatsisakė.

Dar visai neseniai, gal prieš porą metų, dabartinis jubiliatas pasiuvo einančiai į vestuves dukrai suknelę. Ir laikraštį be akinių dar gali paskaityti. Tik lauke šiais metais dar nebuvęs, mat permainingi vėsūs orai gali būti pavojingi senolio sveikatai.



Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---