Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-02-13 17:12

---

Kristina Šomkienė nusišypso prisiminusi, kaip jos auklėtas girtuoklis grįžęs namo šventai įvykdė pareigūnės nurodymą.

Romo ČĖPLOS nuotr.

Paauklėtas girtuoklis įvykdė pareigūnės nurodymus

Kristina ŠOMKIENĖ, Vilkaviškio rajono Policijos komisariato Prevencijos poskyrio viršininkė:

– Man, kaip Prevencijos poskyrio viršininkei, nuolat tenka bendrauti su įstatymų pažeidėjais, kalbėtis su jais ir gražiuoju, ir piktuoju, bandyti „paprotinti“, kad jie suvoktų savo klaidas, daugiau taip nebesielgtų.

Ypač dažnai tenka „auklėti“ namuose smurtaujančius vyrus. Dažniausiai iš vakaro į komisariatą pristatyti ir naktį, kol išblaivės, laikinojo sulaikymo kameroje praleidę piliečiai būna sukalbamesni, nuolankiai klausosi pastabų ir žada pasitaisyti. Bet retam kuriam pakanka vienintelio pokalbio Policijos komisariate.

Gerai pamenu vieną juokingą situaciją, kai teko auklėti suaugusį vyrą, nuolat smurtaudavusį prieš savo seną motiną. Tuomet kaip tik vykdėme prevencinį projektą „Smurtas prieš moteris šeimoje“. Tad nebe pirmą kartą policijon atgabentą bei per naktį išblaivėjusį smurtautoją atvedė pas mane pokalbio. Buvau labai pasipiktinusi, nes niekaip nesuvokiu, kaip gali sūnus, net ir būdamas neblaivus, pakelti ranką prieš mamą. Todėl su juo kalbėjau labai griežtai. „Nusidėjėlis“ stovėjo nuleidęs galvą, klausė ir ašarojo, o aš jį auklėjau. Kai baigiau „prevencinį pokalbį“, pridėjau, kad grįžęs namo jis turi atsiklaupti prieš savo mamą ant kelių, pabučiuoti jai ranką ir atsiprašyti.

Tuo mūsų pokalbis ir pasibaigė, o aš net užmiršau, ką buvau sakiusi. Po kelių dienų mano telefonu paskambinusi nepažįstama moteris puolė dėkoti. Ji greitakalbe bėrė, kaip sūnus atsiklaupė, ranką bučiavo, atsiprašinėjo. Iš pradžių niekaip nesuvokiau, kas čia ką bučiavo ir kur klaupėsi, todėl klausiau suglumusi ir nežinojau, ką besakyti. Tik tuomet, kai moteris prisistatė, supratau, kad mano kabinete auklėtas girtuoklėlis šventai įvykdė tai, ką buvau jam liepusi – atsiprašė mamos ir išbučiavo jai rankas. O jo mama nusprendė ne tik padėkoti, bet ir patvirtinti, kad sūnus policijos nurodymą įvykdė.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---