|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2009-01-30 16:57
R. Kerutienė žino, kad dažnai keliaujantiems žmonėms nutinka visokių istorijų.Romo ČĖPLOS nuotr.
Rima KERUTIENĖ, vilkaviškietė, gydytoja odontologė: – Įdomi istorija nutiko būnant su kolege Egipte. Vieną dieną išsipirkome kelionę laiveliu į Raudonąją jūrą. Tas laivelis mus paplukdė, panardėme ir jau apsisukome grįžti atgal. O grįžtant mūsų transporto priemonė ėmė ir sugedo. Kol iškvietė pagalbą, užtruko kelios valandos. Mes, žinoma, buvome visai patenkintos, kad kelionė užtruks ilgiau. Taigi atplaukė kitas laivelis ir mes į jį perlipome. Bet... netoli nuplaukus ir vėl sustojome. Mums paaiškino, kad į sraigtą įsuko tinklus. Tada jau pasidarė neįdomu. Iškvietė trečią laivelį. O ten niekas neskuba. Sutemo, žvaigždės pasirodė, ėmė darytis nejauku ir vėsu... Išplauki juk dieną, kai karšta, šiltų drabužių nepasiimi. O vakare ir vėjukas pakilo, mūsų laivą sūpuoti ėmė... Pagaliau atplaukė trečias laivelis, perlipome ir laimingai sugrįžome atgal. Kuriozinis nutikimas buvo ir Turkijoje. Ruošdamiesi grįžti iš kelionės namo prisirinkome nedidelių įdomių akmenukų. Neėmėme nei koralų, nei kriauklyčių, kurių, kaip žinojome, negalima vežti iš šalies, – tik gražius spalvotus akmenukus. Ir nepagalvojusi susidėjau juos į rankinį bagažą. Kadangi keliavau su dviem vaikais ir vežėmės nemažai visokių daiktų, tai akmenukus sukaišiojau, kur papuolė: vieną – vienoj vietoj, kitą – kitoj. Oro uoste einant pro patikrinimo punktą aparatai ėmė rodyti akmenis. Aišku, pareigūnai liepė juos išimti ir išmesti į šiukšliadėžę. Matyt, juos vertina kaip ginklą – ką gali žinoti, gal lėktuve imsiu tuos akmenis į langus laidyti... Žodžiu, metu tuos akmenėlius į šiukšliadėžę, o galia baisiausiai... Tada stoju atgal, dedu rankinę ant konvejerio – o ten ir vėl rodo, kad akmenukų liko. Man nesmagu, žmonės žiūri kaip į kokią teroristę su dviem vaikais... Atrodo, iškraustau viską, išmetu. Bet muitininkas šypsosi: sako, dar ne viskas... Vėl peržiūriu, randu vieną akmenuką vaiko nardymo bate. Stoju į eilę trečią kartą, o aparatai ir vėl cypia... Taip ir siuntinėjo mane tol, kol išsirankiojau visus, net mažiausius, akmenukus. Atsimenu, tada buvau labai pikta ant turkų... Publikuota: 2009-01-30 16:57:11 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas * Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|