|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2009-01-29 09:24
|
|
|
Varteliams skirtoje vietoje išdygo metalinė konstrukcija.
Autoriaus nuotr.
Praėjusių metų gruodžio pradžioje komisija, apžiūrėjusi naujai paklotus nuotekų tinklus trijose Šeimenos seniūnijos gyvenvietėse, tarp jų – ir Kisiniškiuose, pripažino juos tinkamais naudoti. „Įgyvendinant projektą nutiesta apie 2 km tinklų, jais nuotekos iš Kisiniškių pateks į Vilkaviškio valymo įrenginius. Valstybinė komisija darbus atlikusiai firmai, galima sakyti, priekaištų neturėjo, tačiau „pasak komisijos nario S. Kurtinaičio, iš šios gyvenvietės buvo gauta nemažai skundų. Žmonės priekaištavo dėl prastai atkurtos asfalto dangos, kilo kitokių problemų“, – tada buvo rašoma „Santakoje“ (Nr. 140, 2008-12-11).
Kisiniškių gyventojai palankiai vertino įgyvendinamą projektą ir, žinoma, nesitikėjo, kad prasidėjus nuotekų tinklų statybos darbams teks susidurti su komisijos nario paminėtomis problemomis, kad dėl jų reikės gaišti laiką skundams bei mindyti rajono Savivaldybės kabinetų slenksčius. Problema ta, kad nuotekų sistemos vamzdynas buvo klojamas nederinant su žmonėmis, kaip jiems būtų galima patogiau ir paprasčiau prijungti vietinės kanalizacijos tinklus.
Bandyta kalbėtis su darbų vykdytoju, kad projektas įgyvendinamas ne plyname lauke, o gyvenvietėje, todėl su gyventojais privaloma aiškintis bei derintis kilus neaiškumams bei problemoms statybos metu. Bet užuot pasikalbėjus teko išklausyti monologą apie projektavimo pradžiamokslį ir sužinoti, koks „šventas dokumentas“ yra pats projektas. Jokio nukrypimo nuo jo, nes – suderintas su Savivaldybe. „Nieko nežinau! Yra projektas!“ – daugiau į kalbas nesileido darbų vykdytojas.
O tų „kitokių problemų“ Kisiniškiuose tikrai netrūko: kažkam pamiršo pakloti nuotekų trasą ar įrengti šulinį, kitam paklojo nuotekų trasą ir sumontavo šulinį taip, kad neįmanoma prijungti esamus kanalizacijos tinklus. Tačiau gyvenvietėje sklido kalbos, kad į delną įspaudus apvalią sumą šulinys atsirasdavo ten, kur reikia, ir be „švento dokumento“. Tada nauda – dviguba: juk už tą patį šulinį dar ir Savivaldybė užmoka!
Neapsieita ir be kuriozų. Po darbo grįžusi gyventoja kiemo varteliams skirtoje vietoje rado pastatytą metalinę konstrukciją, žyminčią čia pat, tarpuvartėje, „pagal projektą“ sumontuotą šulinį! Pasiskundus dėl panašių problemų, Savivaldybėje „kontraargumentų“ kišenėje neieškoma: „Nuotekų šalinimo tinklų vamzdynų, šulinių ir kinečių suprojektuota ir pastatyta tiek, kad gyventojai turėtų galimybę prisijungti prie nuotekų tinklų savo sklypo pločio ribose“, – cituoju 2008-12-11 parašytą raštą Nr. (07)(7,6)SD-3249. Bet „sklypo pločio“ ribos kai kam (ne gyventojams) pasirodė gana painus reikalas, nes prie kelių sklypų pastatė net po du šulinius.
Už šiuos nestandartinius techninius sprendinius reikėtų dėkoti užsakovui, šiuo atveju – Vilkaviškio rajono savivaldybei, kuri įgyvendindama nepriderintą prie vietinių kanalizacijos tinklų projektą nepaisė piliečių interesų.
Paklausus mero Algirdo Bagušinsko, kodėl taip neatsakingai buvo vykdomas projektas bei švaistomos lėšos ir kas dėl to kaltas, už jį atsakė Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Kasparaitis: „Nuotekų tinklų statybos darbai buvo vykdomi pagal techninį projektą ir darbo projektą, kurie parengti pagal galiojančius reikalavimus.“ Negi pripažins, jog nuotekų vamzdyno tiesimo ir šulinių montavimo darbams Darbo projektas nebuvo parengtas, kaip numato Statybos reglamentas. Jeigu statybos darbai būtų buvę vykdomi vadovaujantis Darbo projektu, tikriausiai nebūtų kilę tiek „kitokių problemų“ ir nereikėtų naiviai aiškinti, jog „nuotekų šalinimo tinklai buvo projektuoti siekiant efektyviai naudoti ES struktūrinių fondų ir valstybės bei Savivaldybės biudžeto lėšas“.
Siekiai patriotiški, bet darbai – kitokie. Eglių gatvėje sumontuoti penki nereikalingi šuliniai ir nenaudingai paklota apie 150 metrų nuotekų vamzdyno. O kiek šiems darbams atlikti „efektyviai“ buvo panaudota lėšų? Jų tikrai būtų pakakę „pagal galiojančius reikalavimus“ pakloti nuotekų vamzdyną tiems gyventojams, kurie liko už projekto ribų, be galimybės jungtis prie centralizuotos nuotekų sistemos!
Ko verti aiškinimai, jog projektas įgyvendinamas taupant lėšas ir su „mažesnėmis sąnaudomis“?.. Galima sakyti, dar nespėjusią ataušti, bet nekokybiškai atkurtą asfalto dangą po statybos darbų reikės perkloti jau šį pavasarį. „Su rangovu pasirašytas papildomas susitarimas, kuriuo rangovas įsipareigoja sutvarkyti statybos metu sugadintą aplinką“, nes „dėl nepalankių oro sąlygų statybos metu sugadintos aplinkos sutvarkymo darbai negalėjo būti vykdomi“, – teisinasi direktorius S. Kasparaitis. Geriau pažadai vėliau, negu niekad, tačiau kyla retorinis klausimas: kodėl tos „nepalankios oro sąlygos“ nesutrukdė Kisiniškiuose, vienintelėje Santakos gatvėje, atlikti tiesiog pavyzdinį asfalto dangos remontą?
Vykdant statybos darbus, iš tranšėjų iškastas perteklinis žemės kiekis buvo pilamas čia pat, gyvenvietėje, tačiau vėliau visas gruntas buvo išvežtas į miesto privačių namų kvartalą. O vietoje buvusio žemių kalno dabar net po menkiausio lietaus telkšo ilgai neišdžiūstančios balos, sunkiasvorei technikai suplūkus moliu užveltą paviršių. Sakoma, kad nėra to blogo, kuris neišeitų į gera. Manykime, kad gyvenvietės vidury esančioje lomoje besiformuojanti pelkė netolimoje ateityje bus pripažinta viena iš Suvalkijos nacionalinio parko gamtos vertybių.
Kai panašūs projektai vertinami ir matuojami paklotų tinklų kilometrais ir milijonais panaudotų ES lėšų, tai eilinio piliečio problemos, jas lyginant su atliktų darbų apimtimis, valdininkams atrodo labai menkos, netgi juokingos.
Algimantas GREIMAS
Praėjusių metų gruodžio pradžioje komisija, apžiūrėjusi naujai paklotus nuotekų tinklus trijose Šeimenos seniūnijos gyvenvietėse, tarp jų – ir Kisiniškiuose, pripažino juos tinkamais naudoti. „Įgyvendinant projektą nutiesta apie 2 km tinklų, jais nuotekos iš Kisiniškių pateks į Vilkaviškio valymo įrenginius. Valstybinė komisija darbus atlikusiai firmai, galima sakyti, priekaištų neturėjo, tačiau „pasak komisijos nario S. Kurtinaičio, iš šios gyvenvietės buvo gauta nemažai skundų. Žmonės priekaištavo dėl prastai atkurtos asfalto dangos, kilo kitokių problemų“, – tada buvo rašoma „Santakoje“ (Nr. 140, 2008-12-11). |
Kisiniškių gyventojai palankiai vertino įgyvendinamą projektą ir, žinoma, nesitikėjo, kad prasidėjus nuotekų tinklų statybos darbams teks susidurti su komisijos nario paminėtomis problemomis, kad dėl jų reikės gaišti laiką skundams bei mindyti rajono Savivaldybės kabinetų slenksčius. Problema ta, kad nuotekų sistemos vamzdynas buvo klojamas nederinant su žmonėmis, kaip jiems būtų galima patogiau ir paprasčiau prijungti vietinės kanalizacijos tinklus.
Bandyta kalbėtis su darbų vykdytoju, kad projektas įgyvendinamas ne plyname lauke, o gyvenvietėje, todėl su gyventojais privaloma aiškintis bei derintis kilus neaiškumams bei problemoms statybos metu. Bet užuot pasikalbėjus teko išklausyti monologą apie projektavimo pradžiamokslį ir sužinoti, koks „šventas dokumentas“ yra pats projektas. Jokio nukrypimo nuo jo, nes – suderintas su Savivaldybe. „Nieko nežinau! Yra projektas!“ – daugiau į kalbas nesileido darbų vykdytojas.
O tų „kitokių problemų“ Kisiniškiuose tikrai netrūko: kažkam pamiršo pakloti nuotekų trasą ar įrengti šulinį, kitam paklojo nuotekų trasą ir sumontavo šulinį taip, kad neįmanoma prijungti esamus kanalizacijos tinklus. Tačiau gyvenvietėje sklido kalbos, kad į delną įspaudus apvalią sumą šulinys atsirasdavo ten, kur reikia, ir be „švento dokumento“. Tada nauda – dviguba: juk už tą patį šulinį dar ir Savivaldybė užmoka!
Neapsieita ir be kuriozų. Po darbo grįžusi gyventoja kiemo varteliams skirtoje vietoje rado pastatytą metalinę konstrukciją, žyminčią čia pat, tarpuvartėje, „pagal projektą“ sumontuotą šulinį! Pasiskundus dėl panašių problemų, Savivaldybėje „kontraargumentų“ kišenėje neieškoma: „Nuotekų šalinimo tinklų vamzdynų, šulinių ir kinečių suprojektuota ir pastatyta tiek, kad gyventojai turėtų galimybę prisijungti prie nuotekų tinklų savo sklypo pločio ribose“, – cituoju 2008-12-11 parašytą raštą Nr. (07)(7,6)SD-3249. Bet „sklypo pločio“ ribos kai kam (ne gyventojams) pasirodė gana painus reikalas, nes prie kelių sklypų pastatė net po du šulinius.
Už šiuos nestandartinius techninius sprendinius reikėtų dėkoti užsakovui, šiuo atveju – Vilkaviškio rajono savivaldybei, kuri įgyvendindama nepriderintą prie vietinių kanalizacijos tinklų projektą nepaisė piliečių interesų.
Paklausus mero Algirdo Bagušinsko, kodėl taip neatsakingai buvo vykdomas projektas bei švaistomos lėšos ir kas dėl to kaltas, už jį atsakė Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Kasparaitis: „Nuotekų tinklų statybos darbai buvo vykdomi pagal techninį projektą ir darbo projektą, kurie parengti pagal galiojančius reikalavimus.“ Negi pripažins, jog nuotekų vamzdyno tiesimo ir šulinių montavimo darbams Darbo projektas nebuvo parengtas, kaip numato Statybos reglamentas. Jeigu statybos darbai būtų buvę vykdomi vadovaujantis Darbo projektu, tikriausiai nebūtų kilę tiek „kitokių problemų“ ir nereikėtų naiviai aiškinti, jog „nuotekų šalinimo tinklai buvo projektuoti siekiant efektyviai naudoti ES struktūrinių fondų ir valstybės bei Savivaldybės biudžeto lėšas“.
Siekiai patriotiški, bet darbai – kitokie. Eglių gatvėje sumontuoti penki nereikalingi šuliniai ir nenaudingai paklota apie 150 metrų nuotekų vamzdyno. O kiek šiems darbams atlikti „efektyviai“ buvo panaudota lėšų? Jų tikrai būtų pakakę „pagal galiojančius reikalavimus“ pakloti nuotekų vamzdyną tiems gyventojams, kurie liko už projekto ribų, be galimybės jungtis prie centralizuotos nuotekų sistemos!
Ko verti aiškinimai, jog projektas įgyvendinamas taupant lėšas ir su „mažesnėmis sąnaudomis“?.. Galima sakyti, dar nespėjusią ataušti, bet nekokybiškai atkurtą asfalto dangą po statybos darbų reikės perkloti jau šį pavasarį. „Su rangovu pasirašytas papildomas susitarimas, kuriuo rangovas įsipareigoja sutvarkyti statybos metu sugadintą aplinką“, nes „dėl nepalankių oro sąlygų statybos metu sugadintos aplinkos sutvarkymo darbai negalėjo būti vykdomi“, – teisinasi direktorius S. Kasparaitis. Geriau pažadai vėliau, negu niekad, tačiau kyla retorinis klausimas: kodėl tos „nepalankios oro sąlygos“ nesutrukdė Kisiniškiuose, vienintelėje Santakos gatvėje, atlikti tiesiog pavyzdinį asfalto dangos remontą?
Vykdant statybos darbus, iš tranšėjų iškastas perteklinis žemės kiekis buvo pilamas čia pat, gyvenvietėje, tačiau vėliau visas gruntas buvo išvežtas į miesto privačių namų kvartalą. O vietoje buvusio žemių kalno dabar net po menkiausio lietaus telkšo ilgai neišdžiūstančios balos, sunkiasvorei technikai suplūkus moliu užveltą paviršių. Sakoma, kad nėra to blogo, kuris neišeitų į gera. Manykime, kad gyvenvietės vidury esančioje lomoje besiformuojanti pelkė netolimoje ateityje bus pripažinta viena iš Suvalkijos nacionalinio parko gamtos vertybių.
Kai panašūs projektai vertinami ir matuojami paklotų tinklų kilometrais ir milijonais panaudotų ES lėšų, tai eilinio piliečio problemos, jas lyginant su atliktų darbų apimtimis, valdininkams atrodo labai menkos, netgi juokingos.
Algimantas GREIMAS
Publikuota: 2009-01-29 09:24:15
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|