|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2008-12-05 16:09
|
|
|
Prekybos centrai krizės dar nepajuto – prie kasų nutįsta pirkėjų eilės.
Romo ČĖPLOS nuotr.
Eglė KVIESULAITIENĖ
Rajono verslininkai su nerimu seka kiekvieną naujieną iš didžiųjų miestų, kur viena po kitos užsidaro buvusios turtingos statybų bendrovės, sunkias dienas išgyvena restoranai, viešbučiai.
Nuolatinės valdžios kalbos apie krizę žmonėms kelia baimę ir pesimistines nuotaikas. Tačiau retą kurį vilkaviškietį krizė jau palietė tiesiogiai ir privertė pajusti realią bankroto grėsmę.
Didžiausia rajone statybų bendrovė „Vilkasta“, kurioje dirba beveik du šimtai darbuotojų, kol kas žmonių neatleidinėja. Iš darbo išėjo tik tie, kurie buvo priimti konkrečiam terminui. Kol kas nesumažinti ir atlyginimai, nors paslaugų kainos ir krinta. Tačiau bendrovės direktorius negali garantuoti, kad ir po Naujųjų metų pavyks išlaikyti tokius pačius atlyginimus.
„Vilkasta“ dar turi objektų, kuriuose tęsia darbus laimėjusi konkursus. Tačiau baugina nežinomybė dėl ateities. Praeis keli mėnesiai, kol nauja šalies valdžia patvirtins investicijų programą, tad iki pavasario naujų konkursų nebus, o išgyventi kažkaip reikės. Baisu, kad gali pristigti apyvartinių lėšų, nes statybininkams avansu pinigų niekas nemoka. O sunkiu metu visada atsiranda norinčiųjų apgauti, pasipelnyti. Vieni vilkina sumokėti, kiti išvis vengia atsiskaityti. Šiuo metu „Vilkasta“ laukia pinigų už pabaigtą remontuoti Šakių PSPC. Iš 700 tūkst. litų kol kas pavyko atgauti tik 100 tūkst. Yra ir daugiau tokių užsakovų, bankrutavusių bendrovių, kurios taip ir liko skolingos.
UAB „Vilkasta“ generalinis direktorius Kazys Kiaulakis tikisi, kad jo vadovaujama bendrovė išgyvens sunkmetį. Jo manymu, krizė labiau palies itin stambias statybines bendroves arba visai mažas. Vidutiniokams išgyventi bus lengviau.
Transporto paslaugas teikiančios firmos krizę teigė pajutusios jau prieš kelis mėnesius, kai Vyriausybė apie tai nė nekalbėjo. Individualios įmonės, besiverčiančios krovinių, automobilių pervežimu, prekyba naudotais automobiliais, savininkas Egidijus Plikis kalbėjo, kad jų versle krizė prasidėjo dar sausio mėnesį. Apyvarta krito, vežėjai buvo priversti mažinti paslaugų kainas, nes sumažėjo užsakovų, padidėjo konkurencija. Taupyti lėšas įmonė pradėjo atleidinėdama žmones. Kadangi transportas važiuoja vis rečiau, nebereikia jo remontuoti, tad teko atsisakyti kelių šaltkalvių-remontininkų. Įmonės savininkas mano, kad pavasarį situacija pagerės, bet pradžioje metų tikisi tik pablogėjimo.
Baldų gamintojai taip pat pripažino, kad krizė jų versle juntama. IĮ „Galvė“ savininkas Eimutis Inkrata savo darbuotojų dar neatleidinėja ir baldų kainų nemažina, tačiau garantuoti, kad neteks to daryti po Naujųjų, negali.
Verslininkas sakė, jog baldų gamintojai krizę pajuto tik prieš porą mėnesių – sumažėjo užsakovų srautas. Seniau užsakymų jie turėdavo porai mėnesių į priekį, o dabar – perpus mažiau.
Pakalbinti prekybos centrų vadovai sakė krizės tikrai nejaučiantys. Prie kasų vis dar nutįsta ilgiausios eilės, o pastaruoju metu, artėjant šventėms, jos vis dar ilgėja. „Iki“ prekybos centro vadovė Birutė Kerevičienė kalbėjo, kad žmonėms valgyti reikia kasdien, tad galbūt kažko atsisakydami maistą jie vis tiek perka. Palyginti su praėjusiais metais, prekybos centro apyvarta netgi padidėjo. Parduotuvės vadovė sakė nepastebėjusi, kad žmonės, prabilus apie krizę, rinktųsi pigesnius produktus, mat prekių asortimentas nepasikeitė – vežama tiek pat ir brangesnių, ir pigesnių produktų, pasirinkimas didelis, parduotuvėje visada pilna pirkėjų.
Vilkaviškiečiai kol kas ne tik nesirengia mažiau pirkti maisto produktų, bet ir neatsisako banketų. „Pegaso“ savininkė Teisutė Čiapienė sakė, kad yra klientų, kurie jau ateinančiai vasarai užsisakė kavinę vestuvėms ar kitoms iškilmėms. Kitų metų pradžioje rajono gyventojai taip pat ketina linksmintis negailėdami lėšų. „Pegaso“ savininkė pripažino, jog eilės banketams kiek sutrumpėjo – anksčiau užsakymus priimdavo net devyniems mėnesiams į priekį.
– Mums sunku vertinti krizės padarinius, nes susidėjo daug veiksnių: aplink kavinę prasidėjo Kultūros rūmų remonto darbai, vyksta mažiau renginių. Patys šiuo metu nedirbame ir remontuojamės, tačiau galime teigti, kad apyvarta sumažėjo iki 30 proc., – sakė T.Čiapienė. – Pastaruoju metu mažiau žmonių užsukdavo papietauti ar šiaip pasėdėti vakarais. Esame pasirengę mažinti kainas, galbūt – net darbuotojų skaičių, kad mūsų neištiktų kai kurių didžiųjų bei kurortinių miestų kavinių likimas.
Grožio paslaugas teikiančių salonų darbuotojos kol kas tik šaiposi iš gąsdinimo artėjančia krize. „Ievos“ grožio salono savininkė Neringa Balsevičienė sakė, kad kirpėjos, kaip visuomet, neapsidirba – klientai rašosi savaitei ar kelioms į priekį.
– Kirpėjos, manau, krizės nepajus – žmonėms vis tiek reikės kirptis, tvarkytis plaukus, – kalbėjo N.Balsevičienė. – Galbūt kiti rečiau užsuks pas manikiūrininkę ar kosmetologę. Bet kol kas to nepajutome.
Kol kas ir Vilkaviškio darbo biržos direktorė Alė Stepulaitienė rajono gyventojų nedarbo grėsme negąsdino. Tarp darbingo amžiaus žmonių jis siekia 4,7 proc. Kasmet prieš Kalėdas bedarbių biržoje šiek tiek pagausėja. Šie metai išskirtinesni tuo, kad padaugėjo žmonių, iš darbo išėjusių savo noru, o ypač vyrų. Šio „fenomeno“ direktorė sakė negalinti paaiškinti, tačiau pastebėjo ir tai, jog į išėjusiojo vietą darbdaviai neieško kitų darbuotojų. Tad vis dėlto darbo vietų mažėja. Biržoje registruojasi daug žmonių, kurie dirbo kituose rajonuose bei miestuose, o dabar grįžta ieškoti darbo savame krašte. Tarp jų – daug statybininkų, karinių struktūrų darbuotojų.
Anksčiau darbo biržos darbuotojos buvo įpratusios matyti daugiau tokių bedarbių, kurie registruojasi tik dėl socialinių garantijų, kitų priežasčių, bet dirbti net neketina. Dabar daugiau tokių bedarbių, kurie iš tiesų ieško darbo. Tarp jų yra ir kvalifikuotų specialistų, ir aukštojo mokslo diplomą turinčių žmonių.
Rajono verslininkai su nerimu seka kiekvieną naujieną iš didžiųjų miestų, kur viena po kitos užsidaro buvusios turtingos statybų bendrovės, sunkias dienas išgyvena restoranai, viešbučiai. |
Nuolatinės valdžios kalbos apie krizę žmonėms kelia baimę ir pesimistines nuotaikas. Tačiau retą kurį vilkaviškietį krizė jau palietė tiesiogiai ir privertė pajusti realią bankroto grėsmę.
Didžiausia rajone statybų bendrovė „Vilkasta“, kurioje dirba beveik du šimtai darbuotojų, kol kas žmonių neatleidinėja. Iš darbo išėjo tik tie, kurie buvo priimti konkrečiam terminui. Kol kas nesumažinti ir atlyginimai, nors paslaugų kainos ir krinta. Tačiau bendrovės direktorius negali garantuoti, kad ir po Naujųjų metų pavyks išlaikyti tokius pačius atlyginimus.
„Vilkasta“ dar turi objektų, kuriuose tęsia darbus laimėjusi konkursus. Tačiau baugina nežinomybė dėl ateities. Praeis keli mėnesiai, kol nauja šalies valdžia patvirtins investicijų programą, tad iki pavasario naujų konkursų nebus, o išgyventi kažkaip reikės. Baisu, kad gali pristigti apyvartinių lėšų, nes statybininkams avansu pinigų niekas nemoka. O sunkiu metu visada atsiranda norinčiųjų apgauti, pasipelnyti. Vieni vilkina sumokėti, kiti išvis vengia atsiskaityti. Šiuo metu „Vilkasta“ laukia pinigų už pabaigtą remontuoti Šakių PSPC. Iš 700 tūkst. litų kol kas pavyko atgauti tik 100 tūkst. Yra ir daugiau tokių užsakovų, bankrutavusių bendrovių, kurios taip ir liko skolingos.
UAB „Vilkasta“ generalinis direktorius Kazys Kiaulakis tikisi, kad jo vadovaujama bendrovė išgyvens sunkmetį. Jo manymu, krizė labiau palies itin stambias statybines bendroves arba visai mažas. Vidutiniokams išgyventi bus lengviau.
Transporto paslaugas teikiančios firmos krizę teigė pajutusios jau prieš kelis mėnesius, kai Vyriausybė apie tai nė nekalbėjo. Individualios įmonės, besiverčiančios krovinių, automobilių pervežimu, prekyba naudotais automobiliais, savininkas Egidijus Plikis kalbėjo, kad jų versle krizė prasidėjo dar sausio mėnesį. Apyvarta krito, vežėjai buvo priversti mažinti paslaugų kainas, nes sumažėjo užsakovų, padidėjo konkurencija. Taupyti lėšas įmonė pradėjo atleidinėdama žmones. Kadangi transportas važiuoja vis rečiau, nebereikia jo remontuoti, tad teko atsisakyti kelių šaltkalvių-remontininkų. Įmonės savininkas mano, kad pavasarį situacija pagerės, bet pradžioje metų tikisi tik pablogėjimo.
Baldų gamintojai taip pat pripažino, kad krizė jų versle juntama. IĮ „Galvė“ savininkas Eimutis Inkrata savo darbuotojų dar neatleidinėja ir baldų kainų nemažina, tačiau garantuoti, kad neteks to daryti po Naujųjų, negali.
Verslininkas sakė, jog baldų gamintojai krizę pajuto tik prieš porą mėnesių – sumažėjo užsakovų srautas. Seniau užsakymų jie turėdavo porai mėnesių į priekį, o dabar – perpus mažiau.
Pakalbinti prekybos centrų vadovai sakė krizės tikrai nejaučiantys. Prie kasų vis dar nutįsta ilgiausios eilės, o pastaruoju metu, artėjant šventėms, jos vis dar ilgėja. „Iki“ prekybos centro vadovė Birutė Kerevičienė kalbėjo, kad žmonėms valgyti reikia kasdien, tad galbūt kažko atsisakydami maistą jie vis tiek perka. Palyginti su praėjusiais metais, prekybos centro apyvarta netgi padidėjo. Parduotuvės vadovė sakė nepastebėjusi, kad žmonės, prabilus apie krizę, rinktųsi pigesnius produktus, mat prekių asortimentas nepasikeitė – vežama tiek pat ir brangesnių, ir pigesnių produktų, pasirinkimas didelis, parduotuvėje visada pilna pirkėjų.
Vilkaviškiečiai kol kas ne tik nesirengia mažiau pirkti maisto produktų, bet ir neatsisako banketų. „Pegaso“ savininkė Teisutė Čiapienė sakė, kad yra klientų, kurie jau ateinančiai vasarai užsisakė kavinę vestuvėms ar kitoms iškilmėms. Kitų metų pradžioje rajono gyventojai taip pat ketina linksmintis negailėdami lėšų. „Pegaso“ savininkė pripažino, jog eilės banketams kiek sutrumpėjo – anksčiau užsakymus priimdavo net devyniems mėnesiams į priekį.
– Mums sunku vertinti krizės padarinius, nes susidėjo daug veiksnių: aplink kavinę prasidėjo Kultūros rūmų remonto darbai, vyksta mažiau renginių. Patys šiuo metu nedirbame ir remontuojamės, tačiau galime teigti, kad apyvarta sumažėjo iki 30 proc., – sakė T.Čiapienė. – Pastaruoju metu mažiau žmonių užsukdavo papietauti ar šiaip pasėdėti vakarais. Esame pasirengę mažinti kainas, galbūt – net darbuotojų skaičių, kad mūsų neištiktų kai kurių didžiųjų bei kurortinių miestų kavinių likimas.
Grožio paslaugas teikiančių salonų darbuotojos kol kas tik šaiposi iš gąsdinimo artėjančia krize. „Ievos“ grožio salono savininkė Neringa Balsevičienė sakė, kad kirpėjos, kaip visuomet, neapsidirba – klientai rašosi savaitei ar kelioms į priekį.
– Kirpėjos, manau, krizės nepajus – žmonėms vis tiek reikės kirptis, tvarkytis plaukus, – kalbėjo N.Balsevičienė. – Galbūt kiti rečiau užsuks pas manikiūrininkę ar kosmetologę. Bet kol kas to nepajutome.
Kol kas ir Vilkaviškio darbo biržos direktorė Alė Stepulaitienė rajono gyventojų nedarbo grėsme negąsdino. Tarp darbingo amžiaus žmonių jis siekia 4,7 proc. Kasmet prieš Kalėdas bedarbių biržoje šiek tiek pagausėja. Šie metai išskirtinesni tuo, kad padaugėjo žmonių, iš darbo išėjusių savo noru, o ypač vyrų. Šio „fenomeno“ direktorė sakė negalinti paaiškinti, tačiau pastebėjo ir tai, jog į išėjusiojo vietą darbdaviai neieško kitų darbuotojų. Tad vis dėlto darbo vietų mažėja. Biržoje registruojasi daug žmonių, kurie dirbo kituose rajonuose bei miestuose, o dabar grįžta ieškoti darbo savame krašte. Tarp jų – daug statybininkų, karinių struktūrų darbuotojų.
Anksčiau darbo biržos darbuotojos buvo įpratusios matyti daugiau tokių bedarbių, kurie registruojasi tik dėl socialinių garantijų, kitų priežasčių, bet dirbti net neketina. Dabar daugiau tokių bedarbių, kurie iš tiesų ieško darbo. Tarp jų yra ir kvalifikuotų specialistų, ir aukštojo mokslo diplomą turinčių žmonių.
Publikuota: 2008-12-05 16:09:06
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|