|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2008-11-27 09:23
|
|
|
Po pirmojo didesnio šaltuko Aplinkos ministerija sulaukė daug pranešimų apie neišskridusias gulbes. Ant ledo pasilikę paukščiai eina į tuščias poilsiavietes, lūkuriuoja maisto.
„Neskubėkime jų maitinti, – sakė Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas S.Paltanavičius. – Leiskime paukščiams pajusti alkį ir išskristi. Gulbės gali lūkuriuoti 2–3 dienas. Pagalbos reikia tik likusioms paliegusioms pavienėms, nepaskrendančioms gulbėms, kurių paprastai yra labai nedaug.“
Apie tokias paliegusias, globos reikalaujančias gulbes reikia pranešti Gyvūnų globėjų asociacijai tel. 8 686 44 828. Tačiau skambinti reikia tik gerai įsitikinus, kad paukščiams tikrai reikalinga pagalba.
Gulbės yra labiausiai pastebimos, o didelė jų populiacijos dalis seniai tapo jauki, ne tik nevengianti, bet ir ieškanti žmogaus kaimynystės. Ši kaimynystė paprastai baigiasi rudens vidury, kai žmonės nustoja lankytis prie ežerų, tvenkinių ir nebemaitina savo prijaukintų gulbių.
Paukščių įpročiai staiga nepasikeičia, todėl jos lankosi žmonių pamėgtose vietose ir jų laukia.
Lietuvoje pirmosios gulbių poros perėjo apie 1937–1938 metus, jų plitimas prasidėjo iš tuometinės Rytprūsių teritorijos, kur šie paukščiai buvo griežtai saugomi ir galėjo nevaržomai daugintis.
Antroje dvidešimto amžiaus pusėje įvyko spartus populiacijos augimo šuolis, gulbės pradėjo perėti visuose joms tinkančiuose vandens telkiniuose.
Prieš 30 metų Žuvinte perėjo apie 60 gulbių porų.
Toks populiacijos augimas, ypač neužšąlančiuose vandens telkiniuose prie Kauno elektrinės užtvankos, prie Elektrėnų elektrinės, skatino dalies šių paukščių sėslumą. Gulbės likdavo žiemoti. Jas globojo ir maitino žmonės.
Keletą paskutinių žiemų, kai visiškai neužšalo upės, susidarė sąlygos gulbių šeimynoms ar pavieniams paukščiams išlikti iki pavasario.
Pastovus maitinimas, jaukinimas pažeidžia paukščio biologiją, ekologiją ir įpročius. Dalis paukščių prarado savybę skristi į žiemojimo vietas.
Marijona VARNECKIENĖ
Aplinkos ministerijos
vyriausioji specialistė
Po pirmojo didesnio šaltuko Aplinkos ministerija sulaukė daug pranešimų apie neišskridusias gulbes. Ant ledo pasilikę paukščiai eina į tuščias poilsiavietes, lūkuriuoja maisto. |
„Neskubėkime jų maitinti, – sakė Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas S.Paltanavičius. – Leiskime paukščiams pajusti alkį ir išskristi. Gulbės gali lūkuriuoti 2–3 dienas. Pagalbos reikia tik likusioms paliegusioms pavienėms, nepaskrendančioms gulbėms, kurių paprastai yra labai nedaug.“
Apie tokias paliegusias, globos reikalaujančias gulbes reikia pranešti Gyvūnų globėjų asociacijai tel. 8 686 44 828. Tačiau skambinti reikia tik gerai įsitikinus, kad paukščiams tikrai reikalinga pagalba.
Gulbės yra labiausiai pastebimos, o didelė jų populiacijos dalis seniai tapo jauki, ne tik nevengianti, bet ir ieškanti žmogaus kaimynystės. Ši kaimynystė paprastai baigiasi rudens vidury, kai žmonės nustoja lankytis prie ežerų, tvenkinių ir nebemaitina savo prijaukintų gulbių.
Paukščių įpročiai staiga nepasikeičia, todėl jos lankosi žmonių pamėgtose vietose ir jų laukia.
Lietuvoje pirmosios gulbių poros perėjo apie 1937–1938 metus, jų plitimas prasidėjo iš tuometinės Rytprūsių teritorijos, kur šie paukščiai buvo griežtai saugomi ir galėjo nevaržomai daugintis.
Antroje dvidešimto amžiaus pusėje įvyko spartus populiacijos augimo šuolis, gulbės pradėjo perėti visuose joms tinkančiuose vandens telkiniuose.
Prieš 30 metų Žuvinte perėjo apie 60 gulbių porų.
Toks populiacijos augimas, ypač neužšąlančiuose vandens telkiniuose prie Kauno elektrinės užtvankos, prie Elektrėnų elektrinės, skatino dalies šių paukščių sėslumą. Gulbės likdavo žiemoti. Jas globojo ir maitino žmonės.
Keletą paskutinių žiemų, kai visiškai neužšalo upės, susidarė sąlygos gulbių šeimynoms ar pavieniams paukščiams išlikti iki pavasario.
Pastovus maitinimas, jaukinimas pažeidžia paukščio biologiją, ekologiją ir įpročius. Dalis paukščių prarado savybę skristi į žiemojimo vietas.
Marijona VARNECKIENĖ
Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė
Publikuota: 2008-11-27 09:23:58
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|