Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-10-28 09:10

---

Nors akmuo sodybos kieme gulėjo nuo pavasario, jame „įmintą“ pėdos formos įdubą Juozas Stankevičius pastebėjo visai neseniai.

Romo ČĖPLOS nuotr.

Į „Santakos“ redakciją paskambinęs Vištyčio seniūnas Bronislavas Polita pakvietė korespondentus atvažiuoti apžiūrėti įdomaus radinio.

Pasirodo, pačiame Vištytyje sodybą nusipirkęs Jonas Stankevičius rado akmenį su... įminta žmogaus pėda.

Nuvažiavę į Vištytį, nurodytoje vietoje radome besidarbuojant patį sklypo savininką su pagalbininku.

Šeimininkas parodė ir prie pat naujo šulinio gulintį akmenį. Iš tiesų atrodė, jog į akmenį kažkas buvo įmynęs plačią dešinės kojos pėdą. Geriau įsižiūrėjus matyti kulnas, dalis pado, visi penki pirštai.

– Tas akmuo čia gulėjo nuo pavasario, kai aparėme žemę. Dabar darydamas šulinį sugalvojau, jog tas akmuo tokios formos, kad labai tiktų kibirui pasistatyti. Voliojau, raičiojau aš tą akmenį – ir staiga pamačiau žmogaus pėdą. Gražiai iškrapščius žemes, nuliejus vandeniu ji dar labiau išryškėjo, – stebėjosi namo statyboms besirengiantis J.Stankevičius.

Vyriškis pusiau juokais, pusiau rimtai spėliojo, ar nebus granito luite kojos atspaudą palikęs koks pirmykštis žmogus. „Juk priešistoriniais laikais gyvenusių žmonių pėdos buvo plačios“, – kalbėjo J.Stankevičius.

Tuo tarpu jo pagalbininkas Kazys Vaičikauskas priminė, kad didysis Vištyčio akmuo taip pat turi įmintą „pėdą“, kurioje, esą, visą laiką yra vandens.

Vištyčiokai žino legendą, jog šiame akmenyje pėdą įmynė Mergelė Marija. Kaip tik dėl to didysis Vištyčio akmuo dabar vadinamas Pėduotuoju. Teigiama, kad pagonybės laikais šis stambus riedulys buvo laikomas šventu, stebuklingu, todėl prie jo žmonės melsdavosi, aukodavo dievams.

Tiesa, įduba, nors ir gerokai didesnė, Vištyčio didžiajame riedulyje nėra tokios ryškios pėdos formos kaip J.Stankevičiaus rastame akmenyje.

Ne tik vietiniai gyventojai, bet ir dažnai prie Vištyčio pailsėti atvažiuojantys žmonės žino, jog ežero pakrantėse galima rasti įdomių nedidelių akmenų su įvairiomis fosilijomis (suakmenėjusiomis gyvų organizmų liekanomis ar jų atspaudais), akmenėlių su skylėmis (manyta, jog tokie akmenys neša laimę).

Visi šie įdomūs radiniai tikriausiai yra liudininkai senos mūsų rajono ežero ir aplink jį susiformavusio reljefo kilmės. Mat istoriniuose šaltiniuose rašoma, kad apie 3500 m. iki Kristaus čia traukėsi paskutinio ledynmečio ledynas, kuris suformavo ežero vagą ir jo daubas. O pats Vištyčio ežeras netgi senesnis už Baltijos jūrą.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---