Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-10-16 09:46

---

Redakcija gavo laikraščio skaitytojos Albinos Ridikevičienės laišką, kuriame moteris teiraujasi, ar teisingai vartojamas vietovardis Bartninkai. Štai ką rašo garbingo amžiaus sulaukusi skaitytoja: „Mano gimimo metrikoje parašyta, jog gimiau Bartininkų kaime. Vaikystėje lankiau Bartininkų pradžios mokyklą, taip buvo įrašyta mokslo baigimo pažymėjime. Kiek pamenu, tuometinio valsčiaus įstaigos, kaip ir mano gimtasis kaimas, vadinosi Bartininkais. Vėliau, sovietmečiu, kolūkis taip pat vadinosi Bartininkais. <...> Per mano gimtuosius Bartininkus teka upelis, vardu Aista. Kiek pamenu, mano vaikystėje upelio vardas buvo Eista. Nuo šio vardo ir gyvenvietė buvo vadinama Eistiškiais. Kam šovė į galvą Eistos upelį pavadinti Aista? <...> Todėl prašau kalbininkų komentaro.“

Kadangi šių vietovardžių kilmė ir vartosena gali būti įdomi ne vienam skaitytojui, laišką pakomentuoti paprašėme Valstybinės lietuvių kalbos komisijos specialistų. Pateikiame Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriaus vyresn. mokslo darbuotojos, pakomisės pirmininkės dr. Almos RAGAUSKAITĖS atsiųstą atsakymą į A.Ridikevičienės klausimą:

Labai džiugu, kad laiško autorė domisi savo krašto praeitimi, vietų vardais. Peržiūrėjus pateiktą trumputį Vilkaviškio rajono Bartninkų seniūnijos vietovardžių sąrašą, norėtųsi pateikti lingvistinį vertinimą.

Aista – upė, Bartninkai, Širvintos dešinysis intakas. Lietuvos vandenvardžių tyrėjo A.Vanago teigimu, galimos dvi, diachroniškai žiūrint, gana artimos kilmės versijos: 1) siejimas su lietuvišku žodžiu aisus „gailus, kartus“; 2) indoeuropietiškoji versija, pagal kurią šaknis ais- vedama iš ide. *eis-, *ois- „judantis; greitai judėti“, liet. eisena: eiti ir kt. (Vanagas A. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas, Vilnius: „Mokslas“, 1981, p. 36).

Lietuvių kalbos institute, Vardyno skyriuje saugomoje vietovardžių, surinktų iš gyvosios kalbos, kartotekoje, senieji užrašymai liudija kalbamąją upėvardžio formą – Aista (Aista up. Bartninkai PKK ir kt.). Taip pat kartotekoje yra užrašytas ir kitas vietovardis, kilęs iš šio upėvardžio, turintis šaknį aist-, – Aistiškiai k. Vilkaviškio apsk., Gražiškių vls. (Vietovardžių bylos). Dar minimas ir Aistiškių miškas mš. Gražiškių vls., Aistiškių k.

Neseniai Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto išleistame Vietovardžių žodyne (Vilnius, 2002) taip pat teikiama upėvardžio forma, turinti šaknį aist-, t. y. Aista (p. 13).

Bartninkai – mstl., Vilkaviškio r. Vardyno skyriaus abėcėlinėje vietovardžių kartotekoje, surinktoje iš gyvosios kalbos, senieji užrašymai liudija lytį Bartninkai mstl. Vilkaviškio apsk., Bartninkų vls. (Vietovardžių bylos). Lietuvių kalbos žodyne 1 (Vilnius, 1968: „Minties“ leidykla) turimas ne tik žodis bartininkas, bet ir bartninkas „drevininkas, bitininkas“ (p. 672). Vadinasi, kilmės požiūriu, miestelio vardas yra nesunkiai paaiškinamas.

Tokią lytį Bartninkai vartoti rekomenduoja ir Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas 2, Vilnius: „Mintis“, 1976, p. 29), Vietovardžių žodynas (Vilnius, 2002: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, p. 46).

Pagal seną tradiciją yra vartojama miestelio lytis Bartninkai. Šia tradicija reikėtų sekti ir toliau.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---