„Santaka“ / Pavojų žmonėms kelia ir žaibai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-05-31 09:28

Dalinkitės:  


Pavojų žmonėms kelia ir žaibai

Žaibo prigimtis seniai ištirta, tačiau šis gamtos reiškinys žmonėms iki šiol kelia baimę ir virpulį. Žaibas – milžiniška kibirkštinė iškrova, savotiškas šviesos blyksnis, kuris charakterizuojamas iškrovos trukme, didele įtampa, galia ir bendrąja energija. Mokslininkai paskaičiavo, kad pasaulyje į žemę kas sekundę sminga iki 100 žaibų.

Žaibą sudaro trys arba daugiau pakartotinų iškrovų, kurios paprastai trunka mažiau nei sekundę. Lietuvoje dažniausiai žaibuoja gegužės–rugpjūčio mėnesiais, tačiau, nors ir retai, šis reiškinys stebimas ir kitais metų laikais. Kiekvienais metais žaibai padaro didelių materialinių nuostolių ir, blogiausia, nusineša žmonių gyvybes. Pasaulyje nuo žaibų žūva daugiau žmonių negu nuo audrų, uraganų ar viesulų. Vien tik Europoje kiekvienais metais nuo žaibo žūva iki 100 žmonių, nors tokia tikimybė yra 1000 kartų mažesnė nei automobilio avarijos atveju. Pagrindinės priežastys – neįrengta arba neprižiūrima apsauga nuo žaibų ir netinkamas žmonių elgesys.

Žaibo poveikis yra dvejopas. Tai tiesioginis žaibo išlydis ir jo metu sukeliamas kintantis magnetinis laukas. Įtrenkus žaibui geriausiu atveju bus sugadinta elektros instaliacija ir buitiniai elektros prietaisai, blogiausiu – bus padegtas ir sudegs turtas, žus žmonės.

Audros metu žaibuojant pavojingiausia dirbti lauke ar kitoje atviroje vietoje, maudytis, žvejoti, plaukioti valtimi, dirbti kelių tiesimo ar žemės ūkio mašinomis, kalbėti telefonu, taisyti bei naudotis elektros prietaisais, žaisti lauko aikštelėse, slėptis po aukštais ir atskirai augančiais medžiais.

Žaibas dažniausiai trenkia į buką, ąžuolą, tuopą, eglę ir pušį, rečiau į beržą, klevą ir labai retai į krūmynus. Slepiantis atstumas nuo medžio turi būti toks kaip medžio aukštis – tai „apsaugos atstumas“. Negalima būti atvirose vietovėse, geriau pasislėpti sausoje duobėje ar tranšėjoje taip, kad kūnas turėtų kuo mažesnį kontaktą su žeme, būtina išmesti su savim turimus metalinius daiktus. Negalima slėptis ant kalvų viršūnių ar kitų aukštų vietų. Atviroje vietovėje reikia atsisėsti ar atsigulti ant žemės 150–200 metrų atstumu nuo pavienių medžių ar statinių. Negalima audros metu bėgti, slėptis šieno stirtoje.

Jeigu audra jus užklupo gatvėje, būtina kuo skubiau suskleisti skėtį ir ieškoti priedangos artimiausiame pastate. Gyvenamuosiuose namuose įrengti žaibolaidžiai, kurie apsaugo nuo žaibų, bet patalpose negalima stovėti prie atviro lango, liesti ar laikytis už metalinių daiktų, turinčių kontaktą su žeme, bei kalbėtis telefonu, taip pat būtina atjungti radijo, televizijos antenas ir kitus elektros prietaisus. Važiuojant automobiliu reikia sustoti ir uždaryti langus.

Audros metu negalima maudytis, o jeigu audra jus užklups vandenyje, reikia stengtis kuo greičiau plaukti kranto link ir kuo skubiau atsitraukti nuo vandens telkinio.

Medicinos statistika teigia, kad, suteikus skubią medicinos pagalbą, trys ketvirtadaliai žaibo sužalotų žmonių išlieka gyvi. Nukentėjusiam tuoj pat būtina daryti dirbtinį kvėpavimą, o sustojus širdžiai – atlikti netiesioginį širdies masažą, negalima nukentėjusiojo „apkasti“ žemėmis. Nukentėjusįjį reikia šiltai aprengti, duoti karšto gėrimo ir būtinai iškviesti gydytoją.



Virgilijus NORKUS

Civilinės saugos departamento vyresn. specialistas




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Popiežius Pranciškus palaimino Lietuvos žmones
* Vilkaviškio rajone nebelieka migracijos padalinio
* Vizito pas medikus mokestis drausmintų ir mažintų pacientų eiles
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas