Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.
Parduoda ekologiškai užaugintą mėsinę kiaulę (apie 200 kg svorio, 1,70 Eur už kg). Tel. 8 670 98 550.
Galioja iki: 2019-02-21 13:54:29 Atlieka vidaus ir lauko apdailos darbus. Tel. 8 623 56 052.
Galioja iki: 2019-02-23 09:35:01
Redakcijos darbo laikas: Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
|
„Santaka“ / 2005-05-31 09:28
Pavojų žmonėms kelia ir žaibai
Žaibo prigimtis seniai ištirta, tačiau šis gamtos reiškinys žmonėms iki šiol kelia
baimę ir virpulį. Žaibas – milžiniška kibirkštinė iškrova, savotiškas šviesos blyksnis,
kuris charakterizuojamas iškrovos trukme, didele įtampa, galia ir bendrąja energija.
Mokslininkai paskaičiavo, kad pasaulyje į žemę kas sekundę sminga iki 100 žaibų.
|
Žaibą sudaro trys arba daugiau pakartotinų iškrovų, kurios paprastai trunka mažiau nei
sekundę. Lietuvoje dažniausiai žaibuoja gegužės–rugpjūčio mėnesiais, tačiau, nors ir
retai, šis reiškinys stebimas ir kitais metų laikais. Kiekvienais metais žaibai padaro
didelių materialinių nuostolių ir, blogiausia, nusineša žmonių gyvybes. Pasaulyje nuo
žaibų žūva daugiau žmonių negu nuo audrų, uraganų ar viesulų. Vien tik Europoje
kiekvienais metais nuo žaibo žūva iki 100 žmonių, nors tokia tikimybė yra 1000 kartų
mažesnė nei automobilio avarijos atveju. Pagrindinės priežastys – neįrengta arba neprižiūrima apsauga nuo žaibų ir netinkamas žmonių elgesys.
Žaibo poveikis yra dvejopas. Tai tiesioginis žaibo išlydis ir jo metu sukeliamas kintantis
magnetinis laukas. Įtrenkus žaibui geriausiu atveju bus sugadinta elektros instaliacija ir
buitiniai elektros prietaisai, blogiausiu – bus padegtas ir sudegs turtas, žus žmonės.
Audros metu žaibuojant pavojingiausia dirbti lauke ar kitoje atviroje vietoje, maudytis, žvejoti, plaukioti valtimi, dirbti kelių tiesimo ar žemės ūkio mašinomis, kalbėti
telefonu, taisyti bei naudotis elektros prietaisais, žaisti lauko aikštelėse, slėptis po aukštais
ir atskirai augančiais medžiais.
Žaibas dažniausiai trenkia į buką, ąžuolą, tuopą, eglę ir pušį, rečiau į beržą, klevą ir
labai retai į krūmynus. Slepiantis atstumas nuo medžio turi būti toks kaip medžio aukštis
– tai „apsaugos atstumas“. Negalima būti atvirose vietovėse, geriau pasislėpti sausoje
duobėje ar tranšėjoje taip, kad kūnas turėtų kuo mažesnį kontaktą su žeme, būtina
išmesti su savim turimus metalinius daiktus. Negalima slėptis ant kalvų viršūnių ar kitų
aukštų vietų. Atviroje vietovėje reikia atsisėsti ar atsigulti ant žemės 150–200 metrų
atstumu nuo pavienių medžių ar statinių. Negalima audros metu bėgti, slėptis šieno
stirtoje.
Jeigu audra jus užklupo gatvėje, būtina kuo skubiau suskleisti skėtį ir ieškoti priedangos artimiausiame pastate. Gyvenamuosiuose namuose įrengti žaibolaidžiai, kurie apsaugo nuo žaibų, bet patalpose negalima stovėti prie atviro lango, liesti ar laikytis už
metalinių daiktų, turinčių kontaktą su žeme, bei kalbėtis telefonu, taip pat būtina atjungti
radijo, televizijos antenas ir kitus elektros prietaisus. Važiuojant automobiliu reikia
sustoti ir uždaryti langus.
Audros metu negalima maudytis, o jeigu audra jus užklups vandenyje, reikia stengtis
kuo greičiau plaukti kranto link ir kuo skubiau atsitraukti nuo vandens telkinio.
Medicinos statistika teigia, kad, suteikus skubią medicinos pagalbą, trys ketvirtadaliai
žaibo sužalotų žmonių išlieka gyvi. Nukentėjusiam tuoj pat būtina daryti dirbtinį
kvėpavimą, o sustojus širdžiai – atlikti netiesioginį širdies masažą, negalima nukentėjusiojo „apkasti“ žemėmis. Nukentėjusįjį reikia šiltai aprengti, duoti karšto gėrimo ir
būtinai iškviesti gydytoją.
Virgilijus NORKUS
Civilinės saugos departamento vyresn. specialistas
Komentarai:
|
 
* Vasario 16-oji Vilkaviškyje: istorinė kartų jungtis * Klausimas valdžiai: išlaikyti ar uždaryti? * Kandidatams į merus nevengta užduoti ir nepatogių klausimų Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
Ar vartotinas žodis „stribas“? Taip. Stribai (rus. istrebitel – „naikintojas“) – civilinių ginkluotų sovietų valdžios būriai, 1944–1954 m. Lietuvoje padėję okupantams vykdyti represijas.
„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ žodis stribas teikiamas su žyma šnek.
Šūksniai
Statistika
|