Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

---

Svečių knyga

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-05-31 09:28

---

Žaibo prigimtis seniai ištirta, tačiau šis gamtos reiškinys žmonėms iki šiol kelia baimę ir virpulį. Žaibas – milžiniška kibirkštinė iškrova, savotiškas šviesos blyksnis, kuris charakterizuojamas iškrovos trukme, didele įtampa, galia ir bendrąja energija. Mokslininkai paskaičiavo, kad pasaulyje į žemę kas sekundę sminga iki 100 žaibų.

Žaibą sudaro trys arba daugiau pakartotinų iškrovų, kurios paprastai trunka mažiau nei sekundę. Lietuvoje dažniausiai žaibuoja gegužės–rugpjūčio mėnesiais, tačiau, nors ir retai, šis reiškinys stebimas ir kitais metų laikais. Kiekvienais metais žaibai padaro didelių materialinių nuostolių ir, blogiausia, nusineša žmonių gyvybes. Pasaulyje nuo žaibų žūva daugiau žmonių negu nuo audrų, uraganų ar viesulų. Vien tik Europoje kiekvienais metais nuo žaibo žūva iki 100 žmonių, nors tokia tikimybė yra 1000 kartų mažesnė nei automobilio avarijos atveju. Pagrindinės priežastys – neįrengta arba neprižiūrima apsauga nuo žaibų ir netinkamas žmonių elgesys.

Žaibo poveikis yra dvejopas. Tai tiesioginis žaibo išlydis ir jo metu sukeliamas kintantis magnetinis laukas. Įtrenkus žaibui geriausiu atveju bus sugadinta elektros instaliacija ir buitiniai elektros prietaisai, blogiausiu – bus padegtas ir sudegs turtas, žus žmonės.

Audros metu žaibuojant pavojingiausia dirbti lauke ar kitoje atviroje vietoje, maudytis, žvejoti, plaukioti valtimi, dirbti kelių tiesimo ar žemės ūkio mašinomis, kalbėti telefonu, taisyti bei naudotis elektros prietaisais, žaisti lauko aikštelėse, slėptis po aukštais ir atskirai augančiais medžiais.

Žaibas dažniausiai trenkia į buką, ąžuolą, tuopą, eglę ir pušį, rečiau į beržą, klevą ir labai retai į krūmynus. Slepiantis atstumas nuo medžio turi būti toks kaip medžio aukštis – tai „apsaugos atstumas“. Negalima būti atvirose vietovėse, geriau pasislėpti sausoje duobėje ar tranšėjoje taip, kad kūnas turėtų kuo mažesnį kontaktą su žeme, būtina išmesti su savim turimus metalinius daiktus. Negalima slėptis ant kalvų viršūnių ar kitų aukštų vietų. Atviroje vietovėje reikia atsisėsti ar atsigulti ant žemės 150–200 metrų atstumu nuo pavienių medžių ar statinių. Negalima audros metu bėgti, slėptis šieno stirtoje.

Jeigu audra jus užklupo gatvėje, būtina kuo skubiau suskleisti skėtį ir ieškoti priedangos artimiausiame pastate. Gyvenamuosiuose namuose įrengti žaibolaidžiai, kurie apsaugo nuo žaibų, bet patalpose negalima stovėti prie atviro lango, liesti ar laikytis už metalinių daiktų, turinčių kontaktą su žeme, bei kalbėtis telefonu, taip pat būtina atjungti radijo, televizijos antenas ir kitus elektros prietaisus. Važiuojant automobiliu reikia sustoti ir uždaryti langus.

Audros metu negalima maudytis, o jeigu audra jus užklups vandenyje, reikia stengtis kuo greičiau plaukti kranto link ir kuo skubiau atsitraukti nuo vandens telkinio.

Medicinos statistika teigia, kad, suteikus skubią medicinos pagalbą, trys ketvirtadaliai žaibo sužalotų žmonių išlieka gyvi. Nukentėjusiam tuoj pat būtina daryti dirbtinį kvėpavimą, o sustojus širdžiai – atlikti netiesioginį širdies masažą, negalima nukentėjusiojo „apkasti“ žemėmis. Nukentėjusįjį reikia šiltai aprengti, duoti karšto gėrimo ir būtinai iškviesti gydytoją.



Virgilijus NORKUS

Civilinės saugos departamento vyresn. specialistas

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---