|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2005-05-27 14:58
Kunigas Egidijus Juravičius sakė, jog dirbant bažnytiniame teisme nuomonė apie šeimą labai pasikeitė, nes čia išgirsti vien skaudžius dalykus.Autorės nuotr. Birutė NENĖNIENĖ
Tarnybos viršininkė Danutė Viltrakienė paaiškino, jog Civilinis kodeksas vienintele paankstintų vedybų priežastimi nurodo nėštumą, todėl negali jiems išduoti pažymos teismui, kuris priimtų sprendimą, leidžiantį tuoktis nesulaukus 18 metų. Kasmet į Vaiko teisių apsaugos tarnybą pažymų dėl teisės tuoktis anksčiau kreipiasi maždaug apie dešimt porų, nes kūdikių laukiasi septyniolikmetės, šešiolikmetės, net penkiolikmetės būsimosios nuotakos. Pasak D.Viltrakienės, tokių prašymų pastaraisiais metais daugėja. Tačiau pasitaikė tik vienas kitas atvejis, kai susituokė abu nepilnamečiai. Minėtos poros vaikinas nelabai norėjo sutikti su Vaiko teisių apsaugos tarnybos išaiškintu civiliniu įstatymu. Nieko tokio, sakė, „vienas kunigas iš tolimesnės parapijos pažadėjo sutuokti“, o civilinę santuoką įformins, kai draugė sulauks pilnametystės. Tačiau Vilkaviškio vyskupijos Bažnytinio teismo oficiolas, bažnytinės teisės specialistas kun. Egidijus Juravičius paaiškino: Bažnyčios kanonuose (įstatymuose) nurodyta, jog pirmoji kliūtis santuokai yra amžius. Katalikų Bažnyčia negali sutuokti vyro, jei jam dar nesuėję šešiolika, ir moters – jei nesuėję keturiolika. Toks jaunas amžius nurodytas todėl, kad šie įstatymai skirti viso pasaulio katalikams, mat skirtingose šalyse jaunuoliai nevienodai bręsta. Beje, kitas kanonų punktas nurodo, jog Vyskupų Konferencija turi teisę nustatyti didesnį amžių. Lietuvos Vyskupų Konferencija nutarė Lietuvos bažnyčiose sudaromoms santuokoms nustatyti 18 metų ribą, prisitaikant prie civilinės santuokos normų. Besituokiantiems jaunesniems nei 18 metų privalu gauti vyskupo leidimą. Tačiau vyskupas dabar į nepilnamečių tuoktuves žiūri griežtai ir leidimą išduoda tik tuo atveju, jei jaunuoliai jau turi gavę teismo sprendimą, tuokiasi „iš reikalo“. Bažnyčia moko, kad santuokinis ryšys sudaromas visam gyvenimui, jį gali nutraukti tik mirtis, todėl vienąkart susituokus bažnyčioje, sutuoktiniui gyvam esant, kita santuoka bažnyčioje yra negaliojanti. Tačiau Bažnyčios kanonų teisė pateikia visą sąrašą taip vadinamų santuokinių kliūčių, kurioms esant (atsiradus) arba išaiškėjus, jog buvo nuslėptos, sudaryta Bažnyčioje santuoka tampa negaliojanti. Atskirais atvejais konkretiems žmonėms suteikiama dispensa – dėl viešo gėrio kunigas ar vyskupas turi teisę atleisti nuo įstatymo ir duoti leidimą tuoktis. Kunigas E.Juravičius apie tai nemažai informacijos pateikė vyskupijos šeimos centrų savanoriams. Bažnytinis teismas santuoką negaliojančia pripažįsta tik surinkus visus reikalingus įrodymus. Esminių santuokinių pareigų bei teisių ir vertės nesuvokimas, nenoras turėti vaikų, nuslėpta psichinė liga, alkoholizmas, narkomanija ar turimas tikslas išspręsti susituokiant homoseksualumo, transeksualumo ar nimfomanijos problemas santuoką leidžia pripažinti negaliojančia. Po amžiaus kliūties kita iš pirmųjų santuokos kliūčių yra lytinis nepajėgumas. Santuoka negalioja, jei sąmoningai panaudojama apgaulė: moteris norėdama ištekėti sakosi nėščia, nors žino esanti nevaisinga. Arba įsikiša nėščios dukros tėvai ir priverčia susituokti – nori „sutvarkyti reikalus“. Apgaulinga, lengvabūdiška ir negaliojančia gali būti pripažinta ir tokia santuoka, jei bus įrodyta, jog vyras ar moteris siekė susituokti dėl turto, jei santuokinis gyvenimas nesiklostys dėl protinio nebrandumo, dėl santuokinių teisių ir pareigų bei tikslų supratimo trūkumo ir kt. Jokie įstatymai neleidžia tuoktis tėvui su dukterimi, motinai su sūnumi, o taip pat šie ryšiai negalimi giminystės šalutinėje linijoje iki ketvirto laipsnio: tarp brolio ir sesers, tarp tėvo brolio ir brolio dukters arba tarp motinos brolio ir brolio ar sesers dukters, tarp tetos ir seserėno arba tarp tetos ir brolėno, tarp tetos sūnaus(pusbrolio) ir pusseserės (iš tėvo pusės), tarp vyro ir jo brolio ar sesers anūkės, tarp moters ir jos brolio ar sesers anūko. Svainystė reiškia tam tikrą asmenų artumą, kylantį iš galiojančiai sudarytos santuokos. Tačiau negaliojanti santuoka būtų tarp uošvio ir marčios, uošvienės ir žento, patėvio ir podukros, kuri yra žmonos dukra iš kitos santuokos, arba pamotės ir posūnio, kuris yra vyro sūnus iš kitos santuokos. Svainystės kliūtį Bažnyčia įvedė, kad apsaugotų santuokos vienumą ir pasitikėjimą tarp sutuoktinių bei giminaičių. Civiliniame kodekse nėra ir viešo padorumo kliūties. Ji atsiranda tada, kai vienam iš sugyventinių mirus antrasis norėtų tuoktis su pirmojo sūnumi ar dukra. Tačiau Bažnyčios ir civilinė teisė neleidžia tuoktis įtėviams su įvaikiais. Gyvenimas tampa sudrumstas dėl santuokinių savybių trūkumo, jei santuokoje tikimasi siekti skirtingų (ar savanaudiškų) tikslų. Kartais žmonos kenčia smurtą, nes įtikėjusios, jog prieš Dievą duoto santuokos pažado sulaužyti negalima. Tačiau didesnė blogybė, jei tokioje aplinkoje traumuojami vaikai. Bažnyčia tokiu atveju tolerantiška skyryboms ar - bandymui vyrui ir žmonai pagyventi atskirai. Publikuota: 2005-05-27 14:58:07 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas * Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|