Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-09-18 08:36

---

Iš­vy­kos da­ly­vės Kre­tin­gos dvaro rūmų žie­mos so­de.

Autorės nuotr.

No­rė­da­mi pa­si­džiaug­ti pa­sku­ti­nė­mis sau­lė­to­mis die­no­mis, žmo­nės sku­ba pa­bū­ti gam­to­je, nu­vyk­ti prie jū­ros. Mes, Ky­bar­tų Kris­ti­jo­no Do­ne­lai­čio gim­na­zi­jos mo­ki­niai kar­tu su ly­din­čiais mo­ky­to­jais, taip pat nu­spren­dė­me neat­si­lik­ti, to­dėl vie­ną šil­tą rug­sė­jo ry­tą, su­sė­dę į au­to­bu­są, iš­vy­ko­me pa­si­sem­ti idė­jų ir pail­sė­ti vės­tan­čios jū­ros pa­kran­tė­je. Ši eks­kur­si­ja – tai gim­na­zi­jos do­va­na mums, ge­rai ir la­bai ge­rai be­si­mo­kan­tiems mo­ki­niams.

Pir­mo­ji mū­sų ke­lio­nės sto­te­lė bu­vo Or­vy­dų so­dy­ba-mu­zie­jus, dar ki­taip va­di­na­ma „ab­sur­do mu­zie­ju­mi“. Įė­jus į so­dy­bą, dau­ge­lio akys su­ži­bo, nes to­kį mu­zie­jų te­ko lan­ky­ti pir­mą kar­tą. Mo­ki­niai ati­džiai ap­žiū­ri­nė­jo skulp­tū­ras ir me­no kū­ri­nius, su­kur­tus tik iš ak­mens, me­džio ir plie­no. So­dy­bo­je daug gė­ly­nų, tven­ki­nė­lis – vis­kas, ko rei­kia sie­los poil­siui.

Ku­pi­ni įspū­džių iš­vy­ko­me į ki­tą įspū­din­gą vie­tą – Kre­tin­gos dva­ro rū­mus. Šiuo me­tu rū­muo­se įsi­kū­ręs mu­zie­jus. Užė­ję pa­si­ju­to­me lyg tik­ri rū­mų gy­ven­to­jai. Mus su­po ka­ra­liš­ki bal­dai ir daik­tai, pui­kūs pa­veiks­lai – jaus­mas iš­ties ka­ra­liš­kas. Įžen­gė­me ir į neap­sa­ko­mo gro­žio so­dą, ku­rį 19 a. įkū­rė gra­fas J.Tiš­ke­vi­čius. Bu­vu­si dva­ro oran­že­ri­ja ir šian­dien pil­na įvai­riau­sių spal­vų ir kva­pų gė­lių bei krū­mų. So­de pui­ka­vo­si vė­duok­li­nės pal­mės, au­go ba­nan­me­džiai, aga­vos, apel­sin­me­džiai, lau­rai, cit­rin­me­džiai, kak­tu­sai, di­džiu­lė arau­ka­ri­ja, o ko­ra­lais iš­puoš­to­mis sie­no­mis raiz­gė­si vi­jok­liai. Uo­lo­mis že­myn kri­to kriok­lys, ku­rio van­duo upe­liu­kais te­kė­jo į ne­di­de­lius tven­ki­nius. Van­de­ny­je nar­dė de­ko­ra­ty­vi­nės žu­vys, o iš vie­no tven­ki­nio tryš­ko aukš­tas fon­ta­nas.

Jau­tė­mės ap­svai­gę nuo mar­gu­my­nų ir sal­džiau­sių kva­pų. Di­de­lio mū­sų dė­me­sio su­si­lau­kė ma­žie­ji vėž­liu­kai, ku­rie ne­ran­giai gu­li­nė­jo ant ak­me­nų ba­sei­nė­ly­je. Vis­kas at­ro­dė taip tra­pu, bet kar­tu ir ne­pa­kar­to­ja­ma. Pir­mą kar­tą pa­ma­tė­me tiek au­ga­lų vie­no­je vie­to­je. Tie, kas lan­kė­si šia­me so­de ne­be pir­mą kar­tą, tei­gė, jog kiek­vie­ną kar­tą čia įma­no­ma at­ras­ti dar ne­ma­ty­tų žie­dų ir neuos­tų kva­pų.

Nu­vy­ko­me ir į Pa­lan­gą, nes vi­si troš­ko­me kuo grei­čiau pa­ma­ty­ti šėls­tan­čią jū­rą ir iš­girs­ti jos oši­mą. Pab­rai­džio­ję jū­ro­je, kai kas nu­spren­dė ir iš­si­mau­dy­ti. Lai­kas pra­skrie­jo aki­mirks­niu.

Džiau­gia­mės ma­lo­niai ir tu­ri­nin­gai pra­lei­dę die­ną, pail­sė­ję po pir­mo­sios dar­bo sa­vai­tės ir pa­si­sė­mę jė­gų nau­jiems moks­lo me­tams. Tik­rai bu­vo ver­ta steng­tis dėl to­kios šau­nios ke­lio­nės, to­dėl ti­ki­mės, jog ki­tais me­tais vėl ga­lė­si­me taip sa­ve ap­do­va­no­ti.



Gre­ta ALI­ŠAUS­KAI­TĖ

Ky­bar­tų Kris­ti­jo­no Do­ne­lai­čio gim­na­zi­jos 2e kla­sės mo­ki­nė

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---