Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2008-06-27 17:19

---

1958 metais Bronius Dabulevičius įsiamžino prie Kapsuko lėlių teatro autoūkiui priklausiusio sunkvežimio GAZ-51 ir autobuso KAG.

Keleiviai po karo buvo vežiojami ir sunkvežimiais, ir autobusais

Šioje senoje nuotraukoje – visas Kapsuko (dabar Marijampolė) lėlių teatro autoūkis, turėtas 1958 metais. Vėliau, apie 1960 metus, Kapsuko lėlių teatras persikėlė į Kauną.

„Gal mes čia važiuojame į kelionę su pirmuoju spektakliu „Stebuklingas Aladino žibintas“? Su lėlių teatru juk apsukdavome visą Lietuvą – nuo Pasvalio iki Pajevonio... Dabar jau ir tiksliai prisiminti sunku“, – žiūrėdamas į nuotrauką kalbėjo Bronius Dabulevičius, senoje fotografijoje įamžinto sunkvežimio vairuotojas.

Bronius prisiminė, kad su autobusu KAG vežiojo aktorius, o rekvizitams vežti buvo samdomas sunkvežimis. Tuometiniam lėlių teatro direktoriui pavyko gauti paskyrą (kreditą) sunkvežimiui GAZ-51 įsigyti. Pats Kapsuko lėlių teatro direktorius važiavo į tuometinės Tarybų Sąjungos Gorkio automobilių gamyklą parvaryti gautą sunkvežimį. Dvi savaites pralaukė, kol išdavė automobilį, ir su džiaugsmu grįžo į Kapsuką. Tai buvo mašina – tikras tų laikų technikos progresas.

Autobuso KAG pavadinimas šiandien Lietuvoje mažai ką sako. Tačiau prieš keletą dešimčių metų jis simbolizavo vienintelę Lietuvoje įmonę, gaminusią autobusus bei specialiuosius automobilius. Kauno autoremonto gamykla – tai iš jos pavadinimo pirmųjų raidžių sudaryta santrumpa KAG – turėjo įdomią istoriją.

Praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje pirmieji autobusų kėbulai vietinių meistrų buvo daromi ir montuojami ant amerikietiškų „Ford“, „Chevrolet“, „Autocar“ ir kitų markių važiuoklių. Pradžioje autobusai buvo nedideli, primityvūs, tačiau ilgainiui jie tapo patikimesni ir modernesni. Nuo ketvirtojo dešimtmečio pabaigos važinėjo vagoninio tipo autobusai, pagaminti panaudojus vokiškas „Mercedes Benz O3750“ važiuokles su dyzeliniais varikliais.

Praūžus Antrajam pasauliniam karui, autobusų Lietuvoje praktiškai nebuvo likę. Keleivius vežiojo žmonėms vežti pritaikyti sunkvežimiai ir kažkiek suremontuotų vermachto autobusų, kuriuos pakelėse buvo palikę besitraukiantys vokiečiai. Atsiradus galimybei gauti naujas tarybines važiuokles, nacionalizuotuose ir Kauno autoremonto gamykla pervadintuose cechuose Kęstučio gatvėje vėl imta gaminti autobusus. Pirmieji pokario metais Kaune gaminti autobusai turėjo indeksą L-1. Ant ZIS-150 važiuoklės montavo vagoninio tipo kėbulus su mediniais karkasais. Autobusai L-1 važinėjo visuose didesniuose Lietuvos miestuose. Vėliau jie, tapę tarnybiniais įvairių įmonių ar organizacijų automobiliais, dar kurį laiką riedėjo šalies keliais.

1950 metų pradžioje KAG pradėjo naudoti GAZ-51 važiuoklę. Taip Kaune gana greitai buvo pradėta Gorkyje sukonstruoto 19 sėdimų vietų autobuso GAZ-51 analogo gamyba. Autobusas, gavęs KAG-1 pavadinimą, nuo prototipo skyrėsi kampuotesnėmis kėbulo linijomis, kitokios formos galine kėbulo dalimi. Vėliau su patobulinimais buvo išleistas autobusas KAG-3. Ant GAZ-51 važiuoklės Kauno autoremonto gamykla uždėdavo sunkų karkasą, pagamintą iš uosio ir buko. Iš išorės jį apkaldavo skarda, o iš vidaus – daugiasluoksne tamsiai rudai lakuota aviacine fanera. Salone buvo 23 vietos sėdėti, dar 7 keleiviai galėjo važiuoti stovėdami tarp sėdynių eilių. KAG-ų buvo gana daug modelių: krovinių furgonas KAG-31, duonvežė KAG-32, techninės pagalbos automobilis KAG-33, automobilis sprogdintojams KAG-34. Vėliau imta gaminti keleivinius-krovininius autobusus pašto tarnybai ir kelių priežiūros automobilius.

KAG-ų gamyba galutinai baigėsi devintajame dešimtmetyje. Šiandien Lietuvoje išlikę vos keliolika šių automobilių, iš kurių tik du saugomi kaip muziejaus eksponatai. Vievyje įsikūręs Kelių muziejus viename technikos angarų turi kelių remonto automobilį KAG, o paskutinis Autoremonto gamykloje pagamintas KAG-3 yra saugomas „Rieduvos“ klubo kolekcijoje.

GAZ-51 projektavimo darbai prasidėjo jau 1937 metais. Buvo nukopijuota amerikietiško sunkvežimio „Studebaker“ kabina ir kai kurie agregatai. Pirma mašina buvo pagaminta 1944 metais. Pirmoji pramoninė automobilių GAZ-51 partija pagaminta 1945 metais, o masinė gamyba pradėta nuo 1946 metų. Tuo metu tai buvo patikimas, racionalus ir ekonomiškas sunkvežimis. Masinė gamyba tęsėsi 29 metus ir, nepaisant šio automobilio garbingo amžiaus, dar ir šiandien jį galima sutikti Rusijos ar Lietuvos keliuose. Puikios būklės GAZ-51 yra ir „Senų vežimų“ klube.

Lyginant su pirmtaku, tai buvo puikios konstrukcijos automobilis su pusantro karto padidinta keliamąja galia. 70 arklio galių, šešių cilindrų variklis leisdavo pasiekti 70 km/h greitį. Per visą sunkvežimio gamybos laiką automobilis buvo ne kartą modernizuotas. Gamybos pradžioje pokario metais dėl metalo trūkumo buvo montuojama kabina, kurios konstrukcijoje iš dalies naudotas medis. Vėliau kabinos buvo gaminamos vien tik iš metalo.

GAZ-51 sunkvežimiai buvo gaminami Lenkijoje, Kinijoje ir Šiaurės Korėjoje. GAZ-51 pasitarnavo kuriant daugybę kitų modelių ir modifikacijų: padidinto pravažumo GAZ-63, autobusas GAZ-651 (vėliau PAZ-651 ir PAZ-653), savivartis GAZ-93 , vilkikas GAZ-51P ir kt. Nuo 1946 iki 1975 metų GAZ-51 buvo masiškiausiai gaminamas automobilis šalyje. Jų buvo pagaminta beveik 3,5 mln. vienetų.



Darius Renaldas DULINSKAS

„Senų vežimų“ klubo prezidentas

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---