|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2008-06-20 17:33
|
|
|
Ugdymo turinio tobulinimas yra viena iš Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo krypčių. Gegužės mėnesį Ugdymo taryboje buvo pritarta Bendrųjų programų 1-ų, 3-ių, 5-ų, 7-ų, 9-ų klasių projektams, kurių įsigaliojimas (planuojama – nuo 2009 m. rugsėjo mėn.) bus patvirtintas Švietimo ir mokslo ministro įsakymu.
Bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai dalykų bendrąsias programas pritaiko ir įgyvendina nelengvame kasdieniniame darbe. Ateityje, pradėjus dirbti pagal naująsias bendrąsias programas, mokytojų laukia nauji iššūkiai.
Ugdymo turinys yra programų, ugdymo planų, vadovėlių ir kitų mokymo priemonių, ugdymo procese taikomų mokymo, mokymosi bei vertinimo metodų, mokinių pasiektų rezultatų visuma. Mokytojui tenka atsakomybė realizuojant Švietimo ir mokslo ministerijos siekius: subalansuoti mokinių mokymosi krūvį, pratinti mokinius vertinti savo pasiekimus, sukurti galimybes veiksmingai ugdyti įvairių gebėjimų ir poreikių vaikus, daugiau dėmesio skirti naujam ugdymo turinio formavimui, orientuotam mokinių bendrųjų gebėjimų (kompetencijų), vertybinių nuostatų ugdymui. Išskiriami mokinių gebėjimai, kuriuos būtina ugdyti mokykloje: mokinių gebėjimas bendrauti gimtąja ir užsienio kalbomis, gebėjimai matematikos ir technologijų srityse, mokėjimas mokytis, iniciatyvumas ir kt.
Pradinio ugdymo pakopoje labai svarbu ugdyti mokinių mokėjimą mokytis. Kam skiriamas dėmesys mokant mokinius, atsispindi ir mokyklos ugdymo plane. Sėkmingą naujųjų ugdymo programų įgyvendinimą lems sunkiai dirbantys mokytojai, mokykloje kuriama mokymosi aplinka, naudojamos mokymo priemonės.
Naujasis programos projektas nuo ankstesniosios programos skiriasi tuo, kad esmingai keičiamas jos tikslas. Naujosiose bendrosiose programose (projekte) išskirtini šie pagrindiniai pokyčiai: pereinama nuo visiems mokiniams vienodos programos prie mokymosi individualizavimo; nuo mokymo kaip žinių perdavimo – prie mokinių aktyvaus mokymosi organizavimo; nuo vertinimo kaip rezultatų fiksavimo – prie mokytis padedančio vertinimo ir individualios mokinio pažangos. Naujose programose akcentuojami laukiami rezultatai, sudaromos sąlygos mokytojui lanksčiau atrinkti ugdymo turinį, užduotis, metodus, atitinkančius jo klasės mokinių mokymosi galimybes.
Nemažai mokytojų jau šiandien darbą organizuoja taip, kaip įteisinama bendrųjų programų projekte. Ugdymo turinys projekte orientuojamas ne į indėlį (ko mokysime), o į laukiamus rezultatus bei poveikį – ko mokiniai turėtų išmokti, kokius bendruosius gebėjimus ir nuostatas išsiugdyti, kad galėtų sėkmingai kurti savo asmeninį gyvenimą. Ko ir kaip reikia mokytis, sprendžia kiekviena mokykla, keldama tikslus ugdymo proceso organizavimui. Mokytojas kuria, konkretina, adaptuoja, integruoja, diferencijuoja ugdymo turinį klasėje. Programa iš esmės keičia mokytojo šiuo metu atliekamą ugdymo turinio planavimą. Vietoje teminio plano gali atsirasti operatyvusis (trumpalaikis) planavimas, kurio paskirtis – maksimaliai padėti kiekvienam mokiniui siekti pažangos, individualizuoti ugdymo procesą, lanksčiai pritaikyti turinį, metodus.
Pradinio ugdymo pakopoje laukiami pokyčiai siejami su mokinio, kuris mokosi padedamas mokytojo, įsivertina save, kelia sau tikslus, mokosi jam pritaikytoje aplinkoje, aktyvumu.
Analizuojant įvairių tyrimų švietimo srityje duomenis matyti, kad pastaruoju metu opiausios problemos mokiniams mokantis yra šios: didelis kiekis medžiagos, kurią reikia išmokti, nesėkmės atliekant įvairias užduotis ir kt. Nemažai mokinių mokykloje nepatiria sėkmės, todėl jiems stinga mokymosi motyvacijos. Informacijos gausoje mokiniams neįmanoma visko išmokti, todėl reikia ugdyti mokinių savybes, kurios padėtų gausoje rasti reikalingą informaciją, ją naudoti ir pritaikyti, būtina pertvarkyti mokymosi aplinką, ją tausoti, gebėti bendrauti įvairiomis priemonėmis (gimtąja ir užsienio kalbomis, informacinėmis technologijomis, menine raiška ir kt.).
Norint pasiekti naujųjų programų keliamą tikslą, mokinys, padedamas tėvų, turės būti skatinamas prisiimti daugiau atsakomybės už mokymąsi, gebėjimą dirbti savarankiškai. Mokinio mokymosi sėkmė priklausys nuo mokytojo sukauptos kompetencijos, nuo jo gebėjimo išmokti dirbti kitaip.
Aldutė SERNECKIENĖ
Vilkaviškio „Aušros“ vidurinės mokyklos vyr. mokytoja
Ugdymo turinio tobulinimas yra viena iš Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo krypčių. Gegužės mėnesį Ugdymo taryboje buvo pritarta Bendrųjų programų 1-ų, 3-ių, 5-ų, 7-ų, 9-ų klasių projektams, kurių įsigaliojimas (planuojama – nuo 2009 m. rugsėjo mėn.) bus patvirtintas Švietimo ir mokslo ministro įsakymu. |
Bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai dalykų bendrąsias programas pritaiko ir įgyvendina nelengvame kasdieniniame darbe. Ateityje, pradėjus dirbti pagal naująsias bendrąsias programas, mokytojų laukia nauji iššūkiai.
Ugdymo turinys yra programų, ugdymo planų, vadovėlių ir kitų mokymo priemonių, ugdymo procese taikomų mokymo, mokymosi bei vertinimo metodų, mokinių pasiektų rezultatų visuma. Mokytojui tenka atsakomybė realizuojant Švietimo ir mokslo ministerijos siekius: subalansuoti mokinių mokymosi krūvį, pratinti mokinius vertinti savo pasiekimus, sukurti galimybes veiksmingai ugdyti įvairių gebėjimų ir poreikių vaikus, daugiau dėmesio skirti naujam ugdymo turinio formavimui, orientuotam mokinių bendrųjų gebėjimų (kompetencijų), vertybinių nuostatų ugdymui. Išskiriami mokinių gebėjimai, kuriuos būtina ugdyti mokykloje: mokinių gebėjimas bendrauti gimtąja ir užsienio kalbomis, gebėjimai matematikos ir technologijų srityse, mokėjimas mokytis, iniciatyvumas ir kt.
Pradinio ugdymo pakopoje labai svarbu ugdyti mokinių mokėjimą mokytis. Kam skiriamas dėmesys mokant mokinius, atsispindi ir mokyklos ugdymo plane. Sėkmingą naujųjų ugdymo programų įgyvendinimą lems sunkiai dirbantys mokytojai, mokykloje kuriama mokymosi aplinka, naudojamos mokymo priemonės.
Naujasis programos projektas nuo ankstesniosios programos skiriasi tuo, kad esmingai keičiamas jos tikslas. Naujosiose bendrosiose programose (projekte) išskirtini šie pagrindiniai pokyčiai: pereinama nuo visiems mokiniams vienodos programos prie mokymosi individualizavimo; nuo mokymo kaip žinių perdavimo – prie mokinių aktyvaus mokymosi organizavimo; nuo vertinimo kaip rezultatų fiksavimo – prie mokytis padedančio vertinimo ir individualios mokinio pažangos. Naujose programose akcentuojami laukiami rezultatai, sudaromos sąlygos mokytojui lanksčiau atrinkti ugdymo turinį, užduotis, metodus, atitinkančius jo klasės mokinių mokymosi galimybes.
Nemažai mokytojų jau šiandien darbą organizuoja taip, kaip įteisinama bendrųjų programų projekte. Ugdymo turinys projekte orientuojamas ne į indėlį (ko mokysime), o į laukiamus rezultatus bei poveikį – ko mokiniai turėtų išmokti, kokius bendruosius gebėjimus ir nuostatas išsiugdyti, kad galėtų sėkmingai kurti savo asmeninį gyvenimą. Ko ir kaip reikia mokytis, sprendžia kiekviena mokykla, keldama tikslus ugdymo proceso organizavimui. Mokytojas kuria, konkretina, adaptuoja, integruoja, diferencijuoja ugdymo turinį klasėje. Programa iš esmės keičia mokytojo šiuo metu atliekamą ugdymo turinio planavimą. Vietoje teminio plano gali atsirasti operatyvusis (trumpalaikis) planavimas, kurio paskirtis – maksimaliai padėti kiekvienam mokiniui siekti pažangos, individualizuoti ugdymo procesą, lanksčiai pritaikyti turinį, metodus.
Pradinio ugdymo pakopoje laukiami pokyčiai siejami su mokinio, kuris mokosi padedamas mokytojo, įsivertina save, kelia sau tikslus, mokosi jam pritaikytoje aplinkoje, aktyvumu.
Analizuojant įvairių tyrimų švietimo srityje duomenis matyti, kad pastaruoju metu opiausios problemos mokiniams mokantis yra šios: didelis kiekis medžiagos, kurią reikia išmokti, nesėkmės atliekant įvairias užduotis ir kt. Nemažai mokinių mokykloje nepatiria sėkmės, todėl jiems stinga mokymosi motyvacijos. Informacijos gausoje mokiniams neįmanoma visko išmokti, todėl reikia ugdyti mokinių savybes, kurios padėtų gausoje rasti reikalingą informaciją, ją naudoti ir pritaikyti, būtina pertvarkyti mokymosi aplinką, ją tausoti, gebėti bendrauti įvairiomis priemonėmis (gimtąja ir užsienio kalbomis, informacinėmis technologijomis, menine raiška ir kt.).
Norint pasiekti naujųjų programų keliamą tikslą, mokinys, padedamas tėvų, turės būti skatinamas prisiimti daugiau atsakomybės už mokymąsi, gebėjimą dirbti savarankiškai. Mokinio mokymosi sėkmė priklausys nuo mokytojo sukauptos kompetencijos, nuo jo gebėjimo išmokti dirbti kitaip.
Aldutė SERNECKIENĖ
Vilkaviškio „Aušros“ vidurinės mokyklos vyr. mokytoja
Publikuota: 2008-06-20 17:33:53
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|