|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Kultūra
|
|
|
Rudo medvilninio atlaso korsetas su 162 banginio ūsais, ovaliais rotango lankeliais ir paminkštinimu (XVIII a. pabaiga).
Takashi HATAKEYAMA nuotr.
Iš visų meno rūšių kostiumas labiausiai susijęs su architektūra ir įkūnija meninius epochos stiliaus bruožus. Kiekvienas kostiumas turi savo unikalų stilių, spalvą, formą ir detalių, kurios gali išryškinti dėvinčiojo asmenybę arba atspindėti tam tikrą mados tendenciją.
Rokoko palikimas
Mažai kas tikėjo, kad moterys kada nors bus išlaisvintos nuo korsetų arba kad vieną dieną jos ims dėvėti sijonus, atidengiančius šlaunis. Todėl nesunku įsivaizduoti, jog netolimoje ateityje bus galima mėgautis stebėtinai naujais ir novatoriškais drabužiais. Būsimą mados transformaciją galima numatyti tik apžvelgus praeities mados istoriją jos istoriniame kontekste.
XVIII a. moteriško drabužio siluetą formavo korsetas. Vyrai taip pat gamino moteriškus korsetus, nes reikėjo stiprių rankų banginio ūsui susiūti į standžią korseto medžiagą.
Nors terminas rokoko (pranc. rocaille – kriauklė) buvo vartojamas nurodant lengvabūdiškumą, šiandien jis reiškia bendrą meninį stilių, simbolizuojantį harmoningą prancūzų kultūrą. Moterims esminė rokoko mados dvasia buvo elegancija, pasižymėjusi rafinuotumu ir puošnumu, tačiau taip pat buvo galima atrasti kaprizingumo, ekstravagancijos ir koketiškumo elementų.
Kilmingos ponios tiek viešai, tiek namuose rengdavosi puošniais drabužiais su įmantriais papuošalais, dėvėdavo dideles skrybėles ant iškilių šukuosenų. Karaliaus rūmuose pristatomoms damoms buvo privaloma vilkėti juodą storo šilko suknelę su ilgu šleifu, papuoštą baltais nėriniais.
Išskirtiniai rokoko stiliaus bruožai, atskiros detalės ir elementai atgimsta ir šiandienos madoje. Galima teigti, kad geriausias palikimas iš rokoko laikotarpio yra elegantiška moteriška rankinė.
Išlaisvino revoliucija
Per Prancūzijos revoliuciją atsirado naujų mados stilių, atspindinčių besikeičiančią politinę situaciją. Tačiau įprasti drabužiai vis dar buvo dėvimi kaip oficialus karališkojo dvaro rūmų kostiumas. Korsetą su banginių ūsais ir sijoną pakeitė laisvi plačiasijoniai apsiaustai be sagų, vadinamieji manto, o vėliau – suknelės apnuoginta krūtine ir apatiniai sijonai.
Pakito ir vyriškas kostiumas: vietoj dubleto (aptempto paminkštinto švarko) ir šosų (drabužio, dengiančio vyrų kojas ir apatinę liemens dalį) pradėti dėvėti švarkai ir bridžiai (prigludusios vyriškos kelnės, besibaigiančios ties keliais). Tuo laikotarpiu iš Rytų pradėta gabenti naujus audinius, tokius, kaip medvilnė ir muslinas.
Po Prancūzijos revoliucijos ir Napoleono epochos ankstesnę madą pakeitė paprastesni, antikinės Graikijos ir Romos įkvėpti drabužiai. XIX a. pabaigoje išpopuliarėjo tokie aksesuarai, kaip parasolis (skėtis nuo saulės), vėduoklė ir pirštinės. To laikotarpio kasdienei aprangai būdingas trijų dalių kostiumas: palaidinė, švarkelis ir diržu sujuosiamas sijonas. Paplitus pramoniniu būdu gaminamiems nėriniams, jais imta gausiai puošti kasdienes ir vakarines sukneles.
Po Antrojo pasaulinio karo padarinių sukeltos painiavos septintajame dešimtmetyje visuomenė įžengė į masinio vartojimo erą, kurios dinamika buvo aiškiai matyti ir mados pasaulyje.
Kviečia muziejus
Lietuva, kaip ir dauguma Europos šalių, turi savitą mados istoriją, kuriai įtaką darė socialiniai, politiniai ir kultūriniai pokyčiai, ypač kaimyninių imperijų. Tai atsispindėjo tiek aprangos stiliuose, tiek naudojamose medžiagose.
Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūdavos) kultūros centras-muziejus, dalyvaudamas partnerio teisėmis ir įgyvendindamas projektą „Kultūros srities stiprinimas Vilkaviškio rajono savivaldybės ir Kruklanki savivaldybės pasienio regione“ pagal 2021–2027 m. Interreg VI-A Lietuvos ir Lenkijos programą, Paežerių dvaro festivalio metu pristatys keturis atkurtus 1840 metų laikotarpio dvaro rūbų komplektus.
Dar daugiau istorijų apie kostiumus ir ne tik galima išgirsti ekskursijose Paežerių dvare.
Gintarė GAILIUVIENĖ
Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus muziejininkė
Iš visų meno rūšių kostiumas labiausiai susijęs su architektūra ir įkūnija meninius epochos stiliaus bruožus. Kiekvienas kostiumas turi savo unikalų stilių, spalvą, formą ir detalių, kurios gali išryškinti dėvinčiojo asmenybę arba atspindėti tam tikrą mados tendenciją. |
Mažai kas tikėjo, kad moterys kada nors bus išlaisvintos nuo korsetų arba kad vieną dieną jos ims dėvėti sijonus, atidengiančius šlaunis. Todėl nesunku įsivaizduoti, jog netolimoje ateityje bus galima mėgautis stebėtinai naujais ir novatoriškais drabužiais. Būsimą mados transformaciją galima numatyti tik apžvelgus praeities mados istoriją jos istoriniame kontekste.
XVIII a. moteriško drabužio siluetą formavo korsetas. Vyrai taip pat gamino moteriškus korsetus, nes reikėjo stiprių rankų banginio ūsui susiūti į standžią korseto medžiagą.
Nors terminas rokoko (pranc. rocaille – kriauklė) buvo vartojamas nurodant lengvabūdiškumą, šiandien jis reiškia bendrą meninį stilių, simbolizuojantį harmoningą prancūzų kultūrą. Moterims esminė rokoko mados dvasia buvo elegancija, pasižymėjusi rafinuotumu ir puošnumu, tačiau taip pat buvo galima atrasti kaprizingumo, ekstravagancijos ir koketiškumo elementų.
Kilmingos ponios tiek viešai, tiek namuose rengdavosi puošniais drabužiais su įmantriais papuošalais, dėvėdavo dideles skrybėles ant iškilių šukuosenų. Karaliaus rūmuose pristatomoms damoms buvo privaloma vilkėti juodą storo šilko suknelę su ilgu šleifu, papuoštą baltais nėriniais.
Išskirtiniai rokoko stiliaus bruožai, atskiros detalės ir elementai atgimsta ir šiandienos madoje. Galima teigti, kad geriausias palikimas iš rokoko laikotarpio yra elegantiška moteriška rankinė.
Per Prancūzijos revoliuciją atsirado naujų mados stilių, atspindinčių besikeičiančią politinę situaciją. Tačiau įprasti drabužiai vis dar buvo dėvimi kaip oficialus karališkojo dvaro rūmų kostiumas. Korsetą su banginių ūsais ir sijoną pakeitė laisvi plačiasijoniai apsiaustai be sagų, vadinamieji manto, o vėliau – suknelės apnuoginta krūtine ir apatiniai sijonai.
Pakito ir vyriškas kostiumas: vietoj dubleto (aptempto paminkštinto švarko) ir šosų (drabužio, dengiančio vyrų kojas ir apatinę liemens dalį) pradėti dėvėti švarkai ir bridžiai (prigludusios vyriškos kelnės, besibaigiančios ties keliais). Tuo laikotarpiu iš Rytų pradėta gabenti naujus audinius, tokius, kaip medvilnė ir muslinas.
Po Prancūzijos revoliucijos ir Napoleono epochos ankstesnę madą pakeitė paprastesni, antikinės Graikijos ir Romos įkvėpti drabužiai. XIX a. pabaigoje išpopuliarėjo tokie aksesuarai, kaip parasolis (skėtis nuo saulės), vėduoklė ir pirštinės. To laikotarpio kasdienei aprangai būdingas trijų dalių kostiumas: palaidinė, švarkelis ir diržu sujuosiamas sijonas. Paplitus pramoniniu būdu gaminamiems nėriniams, jais imta gausiai puošti kasdienes ir vakarines sukneles.
Po Antrojo pasaulinio karo padarinių sukeltos painiavos septintajame dešimtmetyje visuomenė įžengė į masinio vartojimo erą, kurios dinamika buvo aiškiai matyti ir mados pasaulyje.
Lietuva, kaip ir dauguma Europos šalių, turi savitą mados istoriją, kuriai įtaką darė socialiniai, politiniai ir kultūriniai pokyčiai, ypač kaimyninių imperijų. Tai atsispindėjo tiek aprangos stiliuose, tiek naudojamose medžiagose.
Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūdavos) kultūros centras-muziejus, dalyvaudamas partnerio teisėmis ir įgyvendindamas projektą „Kultūros srities stiprinimas Vilkaviškio rajono savivaldybės ir Kruklanki savivaldybės pasienio regione“ pagal 2021–2027 m. Interreg VI-A Lietuvos ir Lenkijos programą, Paežerių dvaro festivalio metu pristatys keturis atkurtus 1840 metų laikotarpio dvaro rūbų komplektus.
Dar daugiau istorijų apie kostiumus ir ne tik galima išgirsti ekskursijose Paežerių dvare.
Gintarė GAILIUVIENĖ
Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus muziejininkė
Publikuota: 2024-03-22 09:41:43
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Pacientų artimieji pasirengę
sklaidyti kaltinimus
* Poveikį puviniui tyrusi gimnazistė pakviesta į talentų forumą Šveicarijoje
* Turistams patrauklių objektų pas mus yra, o kai kuriuos rasti ir pasiekti – iššūkis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|