Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Sveikata

---

Širdies ir kraujagyslių ligos gali grėsti ne tik vyresnio amžiaus žmonėms. Jos vis dažniau užklumpa ir jaunesnius. „Eurovaistinės“ vaistininkas Mindaugas Rutalė išskiria pagrindinius ženklus, išduodančius apie padidėjusią širdies ir kraujagyslių ligų riziką, dėl kurių vertėtų kreiptis į gydytoją.

Per aukštas kraujospūdis

Pakilęs kraujospūdis dar kitaip gali būti vadinamas arterine hipertenzija. Vaistininkas M. Rutalė teigia, kad ši liga gali atsirasti bet kokiame amžiuje, todėl kraujospūdį reikėtų tikrintis reguliariai.

„Normalus kraujospūdis yra 120/80 mmHg, o jeigu jis viršija 139/85 mmHg, patariama kreiptis į gydytoją. Net jeigu neturite sveikatos nusiskundimų, nesvarbu, kokio amžiaus jūs būtumėte, vertėtų kraujospūdį reguliariai pasitikrinti bent porą kartų per metus. Tai gali padėti laiku atpažinti arterinę hipertenziją bei pradėti gydymą“, – sako vaistininkas M. Rutalė.

Širdies ligų paveldimumas

„Širdies ir kraujagyslių ligos gali būti paveldimos, todėl verta peržvelgti savo giminės medį, ar jame yra tokių ligų atvejų. Jeigu artimoje šeimoje buvo sergama širdies ir kraujagyslių ligomis, tai nebūtinai reiškia, kad ir jūs jas paveldėjote. Visgi, tai turėtų būti paskata dažniau tikrintis kraujospūdį bei kitus tyrimus, siekiant laiku atpažinti galimas ligas“, – sako M. Rutalė.

Aukštas cholesterolio kiekis

Vaistininkas pasakoja, kad kol cholesterolio kiekis nėra per didelis, jis atlieka itin daug svarbių funkcijų mūsų organizmui – yra atsakingas už ląstelių membranas ir struktūras, hormonų veiklą, vitaminų pasisavinimą bei kepenų veiklą.

„Visgi, jeigu cholesterolio kiekis yra per didelis, tai gali paskatinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Mūsų organizme yra „gerasis“ ir „blogasis“ cholesteroliai. „Gerasis“ padeda mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį, tuo tarpu „blogasis“ gali nusėsti ant mūsų kraujagyslių. Kai šios nuosėdos pradeda kauptis, kraujui pasidaro sunkiau tekėti arterijomis. Ilgainiui cholesterolio nuosėdos gali iširti, o iš jų susidaryti krešulys, sukeliantis širdies priepuolį arba insultą“, – pasakoja M. Rutalė.

Rūkymas

Rūkymas neigiamai veikia visą mūsų organizmą, tačiau iki šiol ne visi žino, kad būtent jis yra kone pagrindinė širdies ligų priežastis.

„Įtraukus cigaretės dūmą į mūsų organizmą patenka dervos, nikotinas, anglies monoksidas. Rūkantiems dervos, patekusios į organizmą, padengia plaučius, taip blokuodamos kvėpavimo takus. Tuo tarpu nikotinas priverčia mūsų širdį plakti stipriau bei spazmuoja kraujagysles, dėl ko didėja arterinis kraujospūdis. O anglies monoksidas, dar kitaip vadinamas smalkėmis, patekęs į kraujotaką, išstumia deguonį iš hemoglobino. Todėl širdžiai pasidaro sudėtingiau nunešti reikalingą deguonies į kiekį vidaus organams“, – pasakoja M. Rutalė.

Apleista fizinė veikla

Dažnai tenka išgirsti, kad reguliari fizinė aktyvi veikla gali sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Vaistininkas pasakoja, kodėl fizinis aktyvumas toks svarbus šių ligų prevencijai:

„Reguliarios treniruotės, o ypač kardio treniruotės – t. y. greitas ėjimas, bėgimas, važiavimas dviračiu – yra naudingos širdies ir kraujagyslių veiklai. Tokios reguliarios treniruotės pagerina kraujotaką ir padidina deguonies kiekį kraujyje, o laikui bėgant – gali sumažinti kraujospūdį ir širdies susitraukimų dažnį. Taip pat netgi gali padėti padidinti „gerojo“ cholesterolio kiekį organizme, bei sumažinti „blogojo“, – pasakoja vaistininkas M. Rutalė.

Lėtinis stresas

„Patiriant stresą, pakyla kortizolio lygis mūsų organizme. Kortizolis – tai streso hormonas, kuris veikia visas mūsų kūno dalis, įskaitant sistemas, reguliuojančias mūsų kraujospūdį. Jeigu mes patiriame lėtinį stresą, esame tarsi nuolatinėje kovos būsenoje. Ilgainiui didelis kortizolio kiekis gali paskatinti padidėjusį kraujospūdį ir cukraus lygį kraujyje“, – teigia M. Rutalė.

Vaistininkas priduria, kad kai kurie žmonės, patiriantys ilgalaikį stresą, yra linkę rinktis nesveikesnį ir riebesnį maistą, taip pat išgerti daugiau kofeino turinčių gėrimų, įnikti į dažnesnį rūkymą ar alkoholio vartojimą. Visa tai stipriai prisideda prie širdies ligų rizikos padidėjimo.

Nesubalansuota mityba

„Širdies veiklai itin naudinga Viduržemio jūros dieta, kurios pagrindą sudaro žuvis, jūros gėrybės, augalinės kilmės produktai bei alyvuogių aliejus. Taip pat patariama vartoti mažiau raudonos mėsos, pridėtinio cukraus, perdirbto maisto, didelio riebumo pieno produktų bei rafinuotų angliavandenių“, – sako vaistininkas bei išskiria, kokie vitaminai ir maisto produktai yra svarbiausi širdžiai ir gerai savijautai.

1. Antioksidantai – gausu daržovėse ir vaisiuose, ypatingai uogose, brokoliuose, obuoliuose ir špinatuose.

2. Omega-3 rūgštys – galima rasti riebioje žuvyje, labiausiai patariama rinktis lašišą, upėtakį, skumbrę, sėmenų aliejų.

3. Vitaminas B1 – raudonojoje mėsoje, o taip pat rupioje duonoje, ankštinėse daržovėse, riešutuose.

4. Česnakas – ši daržovė išskirtinai naudinga širdies veiklai ir kraujotakos palaikymui.

5. Vitaminas D3 – papildomai vartokite šį vitaminą. Jis palaiko kalcio apykaitą, reguliuoja kraujospūdį, turi priešuždeginimį ir antioksidacinį poveikius.

6. Koefermentas Q10 – gali būti patariamas vartoti sergant širdies ligomis ar esant padidėjusiam kraujospūdžiui.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---