Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-07-24 09:44

---

VARDADIENIUS ŠVENČIA

Liepos 24 d. Kristina, Kristoforas, Kunigunda, Dargvilas, Dargvilė, Kristupas.

Liepos 25 d. Jokūbas, Kargaudas, Aušrinė, Kristoforas.

---

DA­TOS



Lie­pos 24 d.

17983 m.. gi­mė ko­vo­to­jas už Lo­ty­nų Ame­ri­kos ša­lių ne­prik­lau­so­my­bę Si­mo­nas Bo­li­va­ras.

1802 m. gi­mė pran­cū­zų ra­šy­to­jas Alek­sand­ras Diu­ma.

1864 m. Pae­že­riuo­se, Vil­ka­viš­kio ap­skri­ty­je, Al­vi­to vals­čiu­je, gi­mė lie­tu­vių ra­šy­to­jas, Lie­tu­vos Vy­riau­sio­jo Tri­bu­no­lo pir­mi­nin­kas, Tei­si­nin­kų drau­gi­jos kū­rė­jas ir pir­mi­nin­kas, Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius An­ta­nas Kriš­čiu­kai­tis-Aiš­bė.

1919 m. gi­mė poe­tas, li­te­ra­tū­ros kri­ti­kas, ver­tė­jas Al­fon­sas Ny­ka-Ni­liū­nas.

1926 m. bu­vo įkur­ta Lie­tu­vos ak­lų­jų ir silp­na­re­gių są­jun­ga.

1959 m. gi­mė po­li­ti­kas, Dar­bo par­ti­jos ly­de­ris Vik­toras Us­pas­kichas.



Lie­pos 25 d.

1871 m. gi­mė mo­ky­to­jas, ka­riš­kis, lie­tu­viš­kų laik­raš­čių lei­dė­jas ir drau­gi­jų stei­gė­jas Jo­kū­bas Stik­lio­rius.

1886 m. gi­mė ak­to­rius, re­ži­sie­rius Kons­tan­ti­nas Glins­kis.

---

ŽI­NO­TI­NA



Fak­tai iš mū­sų kraš­tie­čio An­ta­no Kriš­čiu­kai­čio-Aiš­bės gy­ve­ni­mo.

* Pro­zi­nin­kas sa­vo ap­sa­ky­mais pra­dė­jo nau­ją lie­tu­vių pro­zos eta­pą: ati­trau­kė li­te­ra­tū­rą nuo iki tol vy­ra­vu­sio di­dak­tiz­mo, su­sie­jo su tik­ro­ve. Daug pri­si­dė­jo prie XIX a. pa­bai­gos – XX a. pra­džios kul­tū­ri­nio gy­ve­ni­mo ska­ti­ni­mo Lie­tu­vo­je, ak­ty­viau­siai dir­bo spau­dos drau­di­mo me­tais.

* An­ta­nas Kriš­čiu­kai­tis gi­mė 1864 m. lie­pos 24 d. ūki­nin­kų šei­mo­je. Bai­gęs Pae­že­rių pra­di­nę mo­kyk­lą, nuo 1876 m. mo­kė­si Ma­ri­jam­po­lės gim­na­zi­jo­je. Tuo me­tu tė­vai per­si­kraus­tė į Būg­nų kai­mą.

* Gimnazistą do­mi­no geog­ra­fi­ja, me­nas, ypač ar­chi­tek­tū­ra. Juo­zas Tu­mas-Vaiž­gan­tas at­si­mi­ni­muo­se pa­sa­ko­ja, kad A.Kriš­čiu­kai­tis tu­rė­jo nu­si­ko­pi­ja­vęs vi­sų apy­lin­kės baž­ny­čių pla­nus, bu­vo pa­si­da­ręs net jų mo­de­lius. Jau suau­gęs pa­si­ga­mi­no di­de­lį Al­vi­to baž­ny­čios su vi­su vi­du­mi mo­de­lį, net žva­ku­tes iš la­jaus nu­lie­jo. Ta­čiau kū­ri­nys neiš­li­ko, dėl to kal­ta... ka­tė. Užuo­du­si tau­kus, ji įlin­do į mo­de­lį, o ne­be­ga­lė­da­ma iš­lįs­ti, su vi­su juo nu­griu­vo nuo sta­lo ir su­kū­lė dar­bą.

* 1883 m. A.Kriš­čiu­kai­tis pa­ra­šė pir­mą di­des­nį ra­ši­nį „Ma­te­ma­tiš­kas že­mės ap­ra­šy­mas“, ku­rį ki­tais me­tais iš­spaus­di­no ke­liuo­se „Auš­ros“ nu­me­riuo­se, pa­si­ra­šy­da­mas krip­to­ni­mu A–iš–B (An­ta­nas iš Būg­nų). Vė­liau ra­šy­to­jas pa­si­ra­ši­nė­jo tie­siog Aiš­be.

* 1887–1890 m. ir vė­liau įvai­riuo­se laik­raš­čiuo­se, ka­len­do­riuo­se jis spaus­di­no straips­nius, vertimus.

* 1892 m., Aiš­bei gy­ve­nant Min­tau­jo­je, išė­jo ap­sa­ky­mų rin­ki­nė­lis „Kas tei­sy­bė – tai ne me­las“. 1895 m. jis lai­mė­jo „Var­po“ re­dak­ci­jos pre­mi­ją (50 rub­lių) už „Nau­ją­jį ele­men­to­rių“ – pir­mą­jį pa­sau­lie­ti­nio po­bū­džio lie­tu­viš­ką ele­men­to­rių.

* Ca­ri­nės val­džios iš­siųs­tas į Tich­vi­ną Nau­gar­do gu­ber­ni­jo­je A.Kriš­čiu­kai­tis nu­ti­lo. Į Lie­tu­vą grį­žo 1918 m., bu­vo pa­skir­tas Vy­riau­sio­jo tri­bu­no­lo pir­mi­nin­ku, ku­riuo iš­bu­vo iki pat mir­ties. Pro­fe­so­ria­vo Kau­no uni­ver­si­te­te, pa­ra­šė tei­sės kny­gų ir straips­nių, re­da­ga­vo žur­na­lą „Tei­sė“. Jis skel­bė sa­ty­ri­nius kū­ri­nė­lius, ku­rie 1928 m. išė­jo at­ski­ra kny­ga „Sa­ty­ros tru­pi­niai“.

* 1931 m. A.Kriš­čiu­kai­tis ga­vo aukš­čiau­sią Lie­tu­vo­je ap­do­va­no­ji­mą – Vy­tau­to Di­džio­jo 1-ojo laips­nio or­di­ną.

* Mi­rė 1933 m. spa­lio 30 d. Kau­ne.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---