|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Teisėtvarka
|
|
|
Nuo sausio 1 d. Lietuvos pasienyje su Rusijos Kaliningrado sritimi naikinama valstybės sienos apsaugos zona (VSAZ). Tačiau mūsų rajone ji išliks prie Vištyčio ežero.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) manymu, sprendimas atsisakyti VSAZ ne tik sumažins administracinę naštą pareigūnams, bet ir panaikins suvaržymus eiliniams žmonėms, sudarys geresnes sąlygas rekreacinei ir ūkinei veiklai, turizmo plėtrai.
Mat iki šiol norint patekti prie pat valstybės sienos, į VSAZ, leidimo reikėjo kreiptis į konkretų ruožą prižiūrinčią užkardą.
VSAZ – tai nuo valstybės sienos į Lietuvos teritorijos gilumą einanti paženklinta pasienio ruožo teritorijos dalis, kurioje valstybės sienos apsaugai ir jos tvarkymui užtikrinti įgyvendinamos techninės, organizacinės ir teisinės valstybės sienos apsaugos priemonės.
Paprastai ši zona į Lietuvos teritorijos gilumą nuo sienos tęsiasi nuo maždaug 50 metrų iki kelių kilometrų. Į šią specialiais ženklais pažymėtą VSAZ patekti galima tik kreipusis į pasieniečius, kad šie įtrauktų asmenį į sąrašą, suteikiantį teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena.
Sienos apsaugos zonos ribos 2007 m. pasienyje su Rusija buvo nustatytos siekiant stiprinti Europos Sąjungos išorės sienos apsaugą. Į šią zoną pateko vietovės, kuriose fiksuota padidinta valstybės sienos pažeidimų ir kontrabandos gabenimo rizika.
Lietuvos ir Rusijos pasienyje įdiegus modernias stebėjimo sistemas, kitas technines ir organizacines priemones, VSAT šiuo metu yra pajėgi tinkamai užtikrinti šio sienos ruožo ir aplinkinių teritorijų stebėjimą bei kontrolę, tad atsisakoma VSAZ ir joje numatytų suvaržymų fiziniams bei juridiniams asmenims.
Taigi dabar laisvai bus galima keliauti pasieniu, dairantis į Nemuno, Širvintos, Šešupės ir net Lieponos upelio vingius, laisvai grybauti ar uogauti.
Tiesa, VSAZ ir toliau išliks prie dalies pasienyje su Rusija esančių tiltų ar viadukų, kur nusikalstamumo per valstybės sieną rizika tebevertinama kaip aukšta. Taip pat pasienio vandenyse, kur apsunkintas valstybės sienos stebėjimas. VSAZ išlieka ir prie Vištyčio ežero, taip siekiant išvengti netyčinio valstybės sienos kirtimo dėl neatsargumo šiame vandens telkinyje.
Taip pat VSAZ ir toliau liks nužymėta daugelyje vietovių Lietuvos bei Baltarusijos pasienyje. Čia zonos ribos bus nežymiai pakoreguotos vienur jas išplečiant, kitur – siaurinant.
Turintiems klausimų apie konkrečias vietoves pasienyje su Rusija, galima kreiptis į sieną su Rusija saugančias pasienio užkardas, į kurių saugomas teritorijas ketinate vykti.
„Santakos“ inf.
Nuo sausio 1 d. Lietuvos pasienyje su Rusijos Kaliningrado sritimi naikinama valstybės sienos apsaugos zona (VSAZ). Tačiau mūsų rajone ji išliks prie Vištyčio ežero. |
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) manymu, sprendimas atsisakyti VSAZ ne tik sumažins administracinę naštą pareigūnams, bet ir panaikins suvaržymus eiliniams žmonėms, sudarys geresnes sąlygas rekreacinei ir ūkinei veiklai, turizmo plėtrai.
Mat iki šiol norint patekti prie pat valstybės sienos, į VSAZ, leidimo reikėjo kreiptis į konkretų ruožą prižiūrinčią užkardą.
VSAZ – tai nuo valstybės sienos į Lietuvos teritorijos gilumą einanti paženklinta pasienio ruožo teritorijos dalis, kurioje valstybės sienos apsaugai ir jos tvarkymui užtikrinti įgyvendinamos techninės, organizacinės ir teisinės valstybės sienos apsaugos priemonės.
Paprastai ši zona į Lietuvos teritorijos gilumą nuo sienos tęsiasi nuo maždaug 50 metrų iki kelių kilometrų. Į šią specialiais ženklais pažymėtą VSAZ patekti galima tik kreipusis į pasieniečius, kad šie įtrauktų asmenį į sąrašą, suteikiantį teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena.
Sienos apsaugos zonos ribos 2007 m. pasienyje su Rusija buvo nustatytos siekiant stiprinti Europos Sąjungos išorės sienos apsaugą. Į šią zoną pateko vietovės, kuriose fiksuota padidinta valstybės sienos pažeidimų ir kontrabandos gabenimo rizika.
Lietuvos ir Rusijos pasienyje įdiegus modernias stebėjimo sistemas, kitas technines ir organizacines priemones, VSAT šiuo metu yra pajėgi tinkamai užtikrinti šio sienos ruožo ir aplinkinių teritorijų stebėjimą bei kontrolę, tad atsisakoma VSAZ ir joje numatytų suvaržymų fiziniams bei juridiniams asmenims.
Taigi dabar laisvai bus galima keliauti pasieniu, dairantis į Nemuno, Širvintos, Šešupės ir net Lieponos upelio vingius, laisvai grybauti ar uogauti.
Tiesa, VSAZ ir toliau išliks prie dalies pasienyje su Rusija esančių tiltų ar viadukų, kur nusikalstamumo per valstybės sieną rizika tebevertinama kaip aukšta. Taip pat pasienio vandenyse, kur apsunkintas valstybės sienos stebėjimas. VSAZ išlieka ir prie Vištyčio ežero, taip siekiant išvengti netyčinio valstybės sienos kirtimo dėl neatsargumo šiame vandens telkinyje.
Taip pat VSAZ ir toliau liks nužymėta daugelyje vietovių Lietuvos bei Baltarusijos pasienyje. Čia zonos ribos bus nežymiai pakoreguotos vienur jas išplečiant, kitur – siaurinant.
Turintiems klausimų apie konkrečias vietoves pasienyje su Rusija, galima kreiptis į sieną su Rusija saugančias pasienio užkardas, į kurių saugomas teritorijas ketinate vykti.
„Santakos“ inf.
Publikuota: 2021-01-05 10:27:23
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|