|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Teisėtvarka
|
|
|
Pulkininkas leitenantas Rolandas Griškonis pasieniečio tarnybą vadina įdomia ir atsakinga.
Autorės nuotr.
Eglė KVIESULAITIENĖ
Iš Lazdijų į mūsų kraštus perkeltas dirbti naujasis Vištyčio užkardos vadas Rolandas Griškonis juokauja, kad negali būti nieko baisiau, kaip dzūkui prisitaikyti Suvalkijoje. Visgi pulkininkas leitenantas pripažįsta nerimavęs be reikalo – Vištytyje radęs puikias darbo sąlygas, darnų kolektyvą ir maloniai bendraujančius žmones.
Gyvenimas – ratu
Iš Dzūkijos kilusį ir paskutiniu metu gimtuosiuose kraštuose dirbusį R. Griškonį į Vištytį atbloškė rotacija. Ši įprasta pareigūnams kaita kartojasi kas keleri metai ir su tuo tenka susitaikyti. Visgi naujasis užkardos vadas pripažįsta, kad kaskart pereinant dirbti į naują vietą kamuoja šioks toks nerimas. Ypač kai vyksti vadovauti jau susiformavusiam ir prie kito žmogaus darbo metodų įpratusiam kolektyvui.
Kapčiamiesčio užkardai, saugančiai sieną su Baltarusija, R. Griškonis vadovavo 8 metus, tad per tiek laiko buvo susigyvenęs su kolektyvu. Tačiau ilgiau tarnaujantys vištytiškiai pareigūnai jam taip pat buvo pažįstami iš tų laikų, kai vadovavo Lazdijų rinktinės specialiosios paskirties būriui. Tuo metu Lazdijų rinktinės veiklos teritorijai priklausė ir mūsų rajono užkardų prižiūrimas pasienio ruožas, tad į Vištytį, Kybartus R. Griškonis atvykdavo gan dažnai.
Visgi labiau pažinti suvalkiečius iš Dzūkijos kilusiam pareigūnui teko tuomet, kai vadovavo Vartelių užkardai. Kai Lietuva dar nepriklausė Europos Sąjungai ir siena su Lenkija buvo uždara, pareigūnas porą metų dirbo mūsų kraštuose. Dabar pasienietis juokauja, kad gyvenimas eina ratu – po beveik poros dešimtmečių jis vėl grįžo į mūsų rajoną.
Ruožai skiriasi
Per tris mėnesius, kiek vadovauja Vištyčio užkardai, R. Griškonis sakė spėjęs susipažinti su kolektyvu, kuris yra kiek mažesnis nei Kapčiamiesčio užkardoje. Čia dirba 53 pareigūnai, Kapčiamiestyje teko vadovauti 68 žmonių kolektyvui. Pulkininkas leitenantas jau spėjo apžiūrėti saugomos sienos teritoriją. Vištyčio užkardos pareigūnai saugo 35 km ilgio išorinę valstybės sieną.
Naująjį vadą pavaldiniai priėmė draugiškai ir dabar R. Griškonis prisipažįsta visai nesigailintis, kad tarnyba jį „atitrėmė“ į Suvalkiją, kur turės visiškai kitokios patirties nei iki šiol. Mat Kapčiamiesčio užkardos pareigūnų saugotas 51 km sienos su Baltarusija ruožas labai skiriasi nuo dabar saugomo pasienio su Rusija ruožo. Pastarasis atitvertas apsaugine tvora, nutiesti seisminiai kabeliai, įrengta signalizacinė apsaugos sistema, siena stebima vaizdo kameromis, tad pažeidimo atvejų praktiškai nėra, išskyrus tuos, kai į Rusijos teritoriją valtimi įplaukia užsisvajojęs žvejys ar vandens dviratį minantis poilsiautojas.
Cigaretės – lytyse
Baltarusijos sienos apsauga reikalauja kur kas didesnio pareigūnų dėmesio, mat kaimynines šalis skiria miškai ir upės, o apsauginės tvoros nėra. Lietuvos ir Baltarusijos siena – labiau pažeidžiama, pasienio reljefas labai palankus kontrabandininkams.
Populiariausias kontrabandos gabenimo būdas – tiesiog pernešti cigaretes per sieną. Kadangi Kapčiamiesčio apylinkės miškingos, kai kur net sunkiai įžengiamos, kontrabandininkai turi šansų sieną pereiti nepastebėti. Tačiau nusikaltėlių išradingumas, kaip ir pareigūnų profesionalumas, nuolat auga. Tikslui pasiekti kontrabandininkai pasitelkia šiuolaikines technologijas.
R. Griškonis prisimena, kai pasieniečiai atskleidė neįtikėtiną cigarečių gabenimo būdą. Nors neretai tekdavo sulaikyti Nemuno ledu gabenamą ar tiesiog upe plukdomą kontrabandą, pareigūnams nebuvo kilę minčių, jog cigaretes įmanoma gabenti ir... ledo lytyse.
Žiemą išsipjovę didžiulius ledo luitus kontrabandininkai juose išskaptuoja angas ir sudeda didžiulius kiekius cigarečių. Po to angas užlieja vandeniu ir užšaldo. Kartu su cigaretėmis ledo luite užšaldomas daviklis, kad kontrabandininkas internete galėtų sekti cigarečių kelią ir žinotų, kur jas pasiimti. Palaukę ledonešio kontrabandininkai paleidžia „prifarširuotas“ ledo lytis Nemunu ir taip cigaretės, nesukėlusios jokių įtarimų pasieniečiams, keliauja per sieną.
Visgi kriminalinės žvalgybos pagalba šią nusikaltėlių schemą pavyko išnarplioti. Tiesa, atskirti, kuri Nemunu plaukianti lytis „įdaryta“ cigaretėmis, nėra taip paprasta. Plika akimi to niekaip nepastebėsi, tačiau su termovizoriumi galima atskirti, kurie ledo gabalai nėra vienalyčiai.
Bukiausi nusikaltėliai
Įdomesnių nutikimų buvę ne tik prie išorinių Europos Sąjungos sienų, bet ir prie vidinių. Tarnaudamas specialiosios paskirties būryje R. Griškonis susidūrė su nusikaltėliais, pretenduojančiais patekti į bukiausiųjų sąrašą.
– Prisimenu, kaip gavome pranešimą, kad iš Latvijos kalėjimo pabėgo trys už sunkius nusikaltimus bausmę atliekantys asmenys. Buvo įspėta, kad nusikaltėliai gali bandyti sprukti į Vakarų Europą, – pasakojo R. Griškonis. – Tuo laiku sienos užtvarai tarp Lenkijos ir Lietuvos jau buvo išardyti, tačiau dalis spygliuota viela žymėtos sienos buvo palikta kaip istorinis eksponatas.
Tačiau iš Latvijos pabėgę nusikaltėliai to nežinojo ir nesuprato, kad spygliuota tvora skirta turistams ir ją tereikia apeiti. Norėdami patekti į Lenkiją latviai bandė nulupti spygliuotas vielas. Ten juos ir pastebėjo pro šalį važiavęs patrulis.
R. Griškonis prisiminė, kad tuomet filmuoti įžymiosios „sienos“ buvo atvykę Latvijos žurnalistai, mat juos ši istorija apie bene kvailiausius nusikaltėlius labai suintrigavo.
Per 26-erių metų tarnybą pulkininkui leitenantui buvę visokių įdomių nutikimų, susijusių su kontrabandininkais, nelegalų vedliais, sienos pažeidėjais ir kt. R. Griškonis neabejoja, kad Vištytyje tarnyba bus lengvesnė fiziškai, mat į sienos apsaugos sistemas investuotos valstybės lėšos šiuo aspektu atsiperka. Visgi saugant sieną su Rusija niekada negalima atsipalaiduoti ir prarasti budrumo. Žinant nūdienos politines aktualijas valstybės saugumas labai svarbus.
Iš Lazdijų į mūsų kraštus perkeltas dirbti naujasis Vištyčio užkardos vadas Rolandas Griškonis juokauja, kad negali būti nieko baisiau, kaip dzūkui prisitaikyti Suvalkijoje. Visgi pulkininkas leitenantas pripažįsta nerimavęs be reikalo – Vištytyje radęs puikias darbo sąlygas, darnų kolektyvą ir maloniai bendraujančius žmones. |
Iš Dzūkijos kilusį ir paskutiniu metu gimtuosiuose kraštuose dirbusį R. Griškonį į Vištytį atbloškė rotacija. Ši įprasta pareigūnams kaita kartojasi kas keleri metai ir su tuo tenka susitaikyti. Visgi naujasis užkardos vadas pripažįsta, kad kaskart pereinant dirbti į naują vietą kamuoja šioks toks nerimas. Ypač kai vyksti vadovauti jau susiformavusiam ir prie kito žmogaus darbo metodų įpratusiam kolektyvui.
Kapčiamiesčio užkardai, saugančiai sieną su Baltarusija, R. Griškonis vadovavo 8 metus, tad per tiek laiko buvo susigyvenęs su kolektyvu. Tačiau ilgiau tarnaujantys vištytiškiai pareigūnai jam taip pat buvo pažįstami iš tų laikų, kai vadovavo Lazdijų rinktinės specialiosios paskirties būriui. Tuo metu Lazdijų rinktinės veiklos teritorijai priklausė ir mūsų rajono užkardų prižiūrimas pasienio ruožas, tad į Vištytį, Kybartus R. Griškonis atvykdavo gan dažnai.
Visgi labiau pažinti suvalkiečius iš Dzūkijos kilusiam pareigūnui teko tuomet, kai vadovavo Vartelių užkardai. Kai Lietuva dar nepriklausė Europos Sąjungai ir siena su Lenkija buvo uždara, pareigūnas porą metų dirbo mūsų kraštuose. Dabar pasienietis juokauja, kad gyvenimas eina ratu – po beveik poros dešimtmečių jis vėl grįžo į mūsų rajoną.
Per tris mėnesius, kiek vadovauja Vištyčio užkardai, R. Griškonis sakė spėjęs susipažinti su kolektyvu, kuris yra kiek mažesnis nei Kapčiamiesčio užkardoje. Čia dirba 53 pareigūnai, Kapčiamiestyje teko vadovauti 68 žmonių kolektyvui. Pulkininkas leitenantas jau spėjo apžiūrėti saugomos sienos teritoriją. Vištyčio užkardos pareigūnai saugo 35 km ilgio išorinę valstybės sieną.
Naująjį vadą pavaldiniai priėmė draugiškai ir dabar R. Griškonis prisipažįsta visai nesigailintis, kad tarnyba jį „atitrėmė“ į Suvalkiją, kur turės visiškai kitokios patirties nei iki šiol. Mat Kapčiamiesčio užkardos pareigūnų saugotas 51 km sienos su Baltarusija ruožas labai skiriasi nuo dabar saugomo pasienio su Rusija ruožo. Pastarasis atitvertas apsaugine tvora, nutiesti seisminiai kabeliai, įrengta signalizacinė apsaugos sistema, siena stebima vaizdo kameromis, tad pažeidimo atvejų praktiškai nėra, išskyrus tuos, kai į Rusijos teritoriją valtimi įplaukia užsisvajojęs žvejys ar vandens dviratį minantis poilsiautojas.
Baltarusijos sienos apsauga reikalauja kur kas didesnio pareigūnų dėmesio, mat kaimynines šalis skiria miškai ir upės, o apsauginės tvoros nėra. Lietuvos ir Baltarusijos siena – labiau pažeidžiama, pasienio reljefas labai palankus kontrabandininkams.
Populiariausias kontrabandos gabenimo būdas – tiesiog pernešti cigaretes per sieną. Kadangi Kapčiamiesčio apylinkės miškingos, kai kur net sunkiai įžengiamos, kontrabandininkai turi šansų sieną pereiti nepastebėti. Tačiau nusikaltėlių išradingumas, kaip ir pareigūnų profesionalumas, nuolat auga. Tikslui pasiekti kontrabandininkai pasitelkia šiuolaikines technologijas.
R. Griškonis prisimena, kai pasieniečiai atskleidė neįtikėtiną cigarečių gabenimo būdą. Nors neretai tekdavo sulaikyti Nemuno ledu gabenamą ar tiesiog upe plukdomą kontrabandą, pareigūnams nebuvo kilę minčių, jog cigaretes įmanoma gabenti ir... ledo lytyse.
Žiemą išsipjovę didžiulius ledo luitus kontrabandininkai juose išskaptuoja angas ir sudeda didžiulius kiekius cigarečių. Po to angas užlieja vandeniu ir užšaldo. Kartu su cigaretėmis ledo luite užšaldomas daviklis, kad kontrabandininkas internete galėtų sekti cigarečių kelią ir žinotų, kur jas pasiimti. Palaukę ledonešio kontrabandininkai paleidžia „prifarširuotas“ ledo lytis Nemunu ir taip cigaretės, nesukėlusios jokių įtarimų pasieniečiams, keliauja per sieną.
Visgi kriminalinės žvalgybos pagalba šią nusikaltėlių schemą pavyko išnarplioti. Tiesa, atskirti, kuri Nemunu plaukianti lytis „įdaryta“ cigaretėmis, nėra taip paprasta. Plika akimi to niekaip nepastebėsi, tačiau su termovizoriumi galima atskirti, kurie ledo gabalai nėra vienalyčiai.
Įdomesnių nutikimų buvę ne tik prie išorinių Europos Sąjungos sienų, bet ir prie vidinių. Tarnaudamas specialiosios paskirties būryje R. Griškonis susidūrė su nusikaltėliais, pretenduojančiais patekti į bukiausiųjų sąrašą.
– Prisimenu, kaip gavome pranešimą, kad iš Latvijos kalėjimo pabėgo trys už sunkius nusikaltimus bausmę atliekantys asmenys. Buvo įspėta, kad nusikaltėliai gali bandyti sprukti į Vakarų Europą, – pasakojo R. Griškonis. – Tuo laiku sienos užtvarai tarp Lenkijos ir Lietuvos jau buvo išardyti, tačiau dalis spygliuota viela žymėtos sienos buvo palikta kaip istorinis eksponatas.
Tačiau iš Latvijos pabėgę nusikaltėliai to nežinojo ir nesuprato, kad spygliuota tvora skirta turistams ir ją tereikia apeiti. Norėdami patekti į Lenkiją latviai bandė nulupti spygliuotas vielas. Ten juos ir pastebėjo pro šalį važiavęs patrulis.
R. Griškonis prisiminė, kad tuomet filmuoti įžymiosios „sienos“ buvo atvykę Latvijos žurnalistai, mat juos ši istorija apie bene kvailiausius nusikaltėlius labai suintrigavo.
Per 26-erių metų tarnybą pulkininkui leitenantui buvę visokių įdomių nutikimų, susijusių su kontrabandininkais, nelegalų vedliais, sienos pažeidėjais ir kt. R. Griškonis neabejoja, kad Vištytyje tarnyba bus lengvesnė fiziškai, mat į sienos apsaugos sistemas investuotos valstybės lėšos šiuo aspektu atsiperka. Visgi saugant sieną su Rusija niekada negalima atsipalaiduoti ir prarasti budrumo. Žinant nūdienos politines aktualijas valstybės saugumas labai svarbus.
Publikuota: 2020-10-14 08:25:37
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|