|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Nuomonės
|
|
|
Nors visą šią savaitę jau vyksta išankstiniai Seimo rinkimai, ne visi šalies gyventojai yra apsisprendę, prie kurio vardo rinkimų biuletenyje pažymėti varnelę. Iš pašto dėžučių besiveržiantys kandidatų lankstinukai, kuriuose aprašyti pastarųjų pažadai ir tikslai, ne visada yra informatyvūs, tad informacijos rinkėjams tenka ieškoti papildomai.
Žurnalistas ir e.skautų tarybos narys Rimvydas Valatka sako, kad pasikliauti vien informacija lankstinuke nėra geriausias sprendimas, o norint apsispręsti, už ką balsuoti, reikėtų panaršyti internete.
„Lankstinuką apie kandidatą sukūrė jis pats ir jo viešųjų ryšių gudručiai, o tas vaizdelis, kurį jie nupiešė, dažniausiai nė iš tolo neprimena tikrojo kandidato veido. Lankstinuke kandidatas – baltas, gražus ir pūkuotas. O štai internete apie kandidatą galima rasti visko: ir tai, ką jis yra pasiekęs, nuveikęs gero, ir tai, ko jis labai nenorėtų, kad rinkėjai apie jį žinotų. Sudėtingiau, žinoma, su tokiu, kuris net ir internetui yra nežinomas. Kita vertus, jei internete apie kandidatą nieko nėra, gal reiktų palaukti kitų rinkimų – kol žmogus nors ką nors gyvenime nuveiks?“, – ironiškai klausia jis.
Ko ieškoti apie kandidatą internete?
Pasak R. Valatkos, norint susidaryti kuo aiškesnį vaizdą apie kandidatus tereikia į paieškos sistemą „Google“ įvesti jų vardą bei pavardę, o tada jau nagrinėtis paieškos rezultatus.
„Rasti informacijos šiais laikais nėra sudėtinga, kur kas sunkiau yra kritiškai įvertinti tai, ką perskaitei. Jei tavo protas tingus, nemėgsti galvoti ir lyginti, jokie patarimai čia nepadės. O jei tavo protas guvus ir pagavus, tai ir jokių patarimų nereikia“, – teigia žurnalistas.
Internete galima peržiūrėti, kaip kandidatas komunikuoja socialiniuose tinkluose, stebėti debatų laidas, perskaityti naujienas portaluose, išsinagrinėti konkretaus kandidato ar partijos politinę programą. Tačiau R. Valatka tikina, kad taip turėtų daryti žurnalistas, prieš rašydamas apie kandidatą, o rinkėjams pakanka įdėti ir kur kas mažiau darbo.
„Sveiko proto žmogui užtenka vieno kito sakinio. Pavyzdžiui, jei kandidatas sako, kad jo partija uždraus dviejų lyčių santuokas, tai tikrai neverta gaišti laiko studijuojant, kokių dar „marazmų“ tas veikėjas yra suskėlęs. Apskritai Lietuvoje yra tiek mažai dėmesio vertų politikų, kad iš daugiau nei pusantro tūkstančio kandidatų verta bent kiek domėtis kokiais 50-imčia ar 60-imčia, iš kurių nemaža dalis yra ir taip žinomi iš ankstesnių kadencijų“, – tvirtai rėžia žurnalistas.
Pasak jo, sunku vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, ar šalies politikai komunikuoja pakankamai ar nepakankamai – vieni tai daro, kiti galvoja, kad jiems to nereikia, o treti paprasčiausiai neturi pakankamai lėšų.
„Lietuvoje visos partijos kartu sudėjus per rinkimus išleidžia tik tiek pinigų, kiek, pavyzdžiui, Donaldas Trumpas JAV prezidento rinkimuose per dvi-tris sekundes“, – atkreipia dėmesį publicistas.
Vieniems katės maiše neįkiši, o kitus mausto
Kalbėdamas apie rinkėjus, R. Valatka pabrėžia, kad rinkėjas rinkėjui nelygus – vieni nuolat domisi politika, kuomet kiti tai daro labai paviršutiniškai arba iš viso nė neketina pasinaudoti savo balso teise rinkimuose.
„Lietuvoje yra daugybė žmonių, kurie supranta, kad yra piliečiai – jie nuolat domisi politika, turi savo nuomonę ir jiems katės maiše neįkiši. Bet dar daugiau yra rinkėjų, kurie mano, kad jiems to nereikia. Juos, kaip ir visus lengvatikius, kas ketveri metai mausto nauji ir seni politiniai telefoniniai sukčiai. Dar yra trečia rinkėjų rūšis, kuri prieš kiekvienus rinkimus kimba į atlapus bent kiek žinomesniems žmonėms zyzdami, kad tie pasakytų, už ką jiems reikia balsuoti. Svajoju, kad Lietuvoje ateitų toks metas, kai žmonės vienas kito neklausinėtų dviejų dalykų: kiek uždirbi ir už kurią partiją balsuoji“, – sako jis.
Panaršius internete galima rasti nemažai naudingos informacijos, padėsiančios apsispręsti, už ką balsuoti. Svetainėje www.manobalsas.lt galima išsiaiškinti, kuris politikas ar partija labiausiai atitinka rinkėjo pažiūras. Internetiniame puslapyje www.rinkejopuslapis.lt galima rasti aktualiausias rinkėjui naujienas, susijusias su visais šalyje vykstančiais rinkimais, ankstesnių rinkimų duomenis, informaciją, kur ir kaip balsuoti. Vyriausiosios rinkimų komisijos svetainėje www.vrk.lt pateikiama visa informacija, susijusi su rinkimais, čia galima rasti duomenis apie kandidatus, susipažinti su jų turto deklaracija bei biografija.
Stokojantiems skaitmeninių įgūdžių, tačiau norintiems išmokti naudotis internetu, paieškos sistemomis, aukščiau išvardintomis svetainėmis bei surasti dominančią informaciją norima tema gali padėti e. skautai. Tai bendruomenė, vienijanti daugiau nei 1, 5 tūkst. 14-29 metų amžiaus savanorių visoje Lietuvoje. E. skautai visose šalies bibliotekose konsultuoja gyventojus, supažindina juos su išmaniųjų įrenginių bei interneto funkcijomis ir atsako į visus aktualius klausimus, taip pat ir patys aktyviai domisi informacinių technologijų sritimi.
Norint tapti e. skautu reikia apsilankyti svetainėje www.prisijungusi.lt . Užsiregistravus ir susipažinus su ten esančia e. skautams aktualia informacija, tereikia atlikti testą ir parsisiųsti e. skauto pasą. Tuomet beliks su juo nuvykti į artimiausią biblioteką ir susitarus su bibliotekininku pradėti veiklą.
Apie projektą „Prisijungusi Lietuva“ ( www.prisijungusi.lt )
Projektu siekiama skatinti Lietuvos gyventojus įgyti reikalingų įgūdžių efektyviai, įvairiapusiškai, saugiai ir atsakingai naudotis internetu, į šias veiklas aktyviai įtraukiant vietos bendruomenes.
Projektą įgyvendina Informacinės visuomenės plėtros komitetas kartu su partneriais: asociacija „Langas į ateitį“, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.
Nors visą šią savaitę jau vyksta išankstiniai Seimo rinkimai, ne visi šalies gyventojai yra apsisprendę, prie kurio vardo rinkimų biuletenyje pažymėti varnelę. Iš pašto dėžučių besiveržiantys kandidatų lankstinukai, kuriuose aprašyti pastarųjų pažadai ir tikslai, ne visada yra informatyvūs, tad informacijos rinkėjams tenka ieškoti papildomai. |
Žurnalistas ir e.skautų tarybos narys Rimvydas Valatka sako, kad pasikliauti vien informacija lankstinuke nėra geriausias sprendimas, o norint apsispręsti, už ką balsuoti, reikėtų panaršyti internete.
„Lankstinuką apie kandidatą sukūrė jis pats ir jo viešųjų ryšių gudručiai, o tas vaizdelis, kurį jie nupiešė, dažniausiai nė iš tolo neprimena tikrojo kandidato veido. Lankstinuke kandidatas – baltas, gražus ir pūkuotas. O štai internete apie kandidatą galima rasti visko: ir tai, ką jis yra pasiekęs, nuveikęs gero, ir tai, ko jis labai nenorėtų, kad rinkėjai apie jį žinotų. Sudėtingiau, žinoma, su tokiu, kuris net ir internetui yra nežinomas. Kita vertus, jei internete apie kandidatą nieko nėra, gal reiktų palaukti kitų rinkimų – kol žmogus nors ką nors gyvenime nuveiks?“, – ironiškai klausia jis.
Pasak R. Valatkos, norint susidaryti kuo aiškesnį vaizdą apie kandidatus tereikia į paieškos sistemą „Google“ įvesti jų vardą bei pavardę, o tada jau nagrinėtis paieškos rezultatus.
„Rasti informacijos šiais laikais nėra sudėtinga, kur kas sunkiau yra kritiškai įvertinti tai, ką perskaitei. Jei tavo protas tingus, nemėgsti galvoti ir lyginti, jokie patarimai čia nepadės. O jei tavo protas guvus ir pagavus, tai ir jokių patarimų nereikia“, – teigia žurnalistas.
Internete galima peržiūrėti, kaip kandidatas komunikuoja socialiniuose tinkluose, stebėti debatų laidas, perskaityti naujienas portaluose, išsinagrinėti konkretaus kandidato ar partijos politinę programą. Tačiau R. Valatka tikina, kad taip turėtų daryti žurnalistas, prieš rašydamas apie kandidatą, o rinkėjams pakanka įdėti ir kur kas mažiau darbo.
„Sveiko proto žmogui užtenka vieno kito sakinio. Pavyzdžiui, jei kandidatas sako, kad jo partija uždraus dviejų lyčių santuokas, tai tikrai neverta gaišti laiko studijuojant, kokių dar „marazmų“ tas veikėjas yra suskėlęs. Apskritai Lietuvoje yra tiek mažai dėmesio vertų politikų, kad iš daugiau nei pusantro tūkstančio kandidatų verta bent kiek domėtis kokiais 50-imčia ar 60-imčia, iš kurių nemaža dalis yra ir taip žinomi iš ankstesnių kadencijų“, – tvirtai rėžia žurnalistas.
Pasak jo, sunku vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, ar šalies politikai komunikuoja pakankamai ar nepakankamai – vieni tai daro, kiti galvoja, kad jiems to nereikia, o treti paprasčiausiai neturi pakankamai lėšų.
„Lietuvoje visos partijos kartu sudėjus per rinkimus išleidžia tik tiek pinigų, kiek, pavyzdžiui, Donaldas Trumpas JAV prezidento rinkimuose per dvi-tris sekundes“, – atkreipia dėmesį publicistas.
Kalbėdamas apie rinkėjus, R. Valatka pabrėžia, kad rinkėjas rinkėjui nelygus – vieni nuolat domisi politika, kuomet kiti tai daro labai paviršutiniškai arba iš viso nė neketina pasinaudoti savo balso teise rinkimuose.
„Lietuvoje yra daugybė žmonių, kurie supranta, kad yra piliečiai – jie nuolat domisi politika, turi savo nuomonę ir jiems katės maiše neįkiši. Bet dar daugiau yra rinkėjų, kurie mano, kad jiems to nereikia. Juos, kaip ir visus lengvatikius, kas ketveri metai mausto nauji ir seni politiniai telefoniniai sukčiai. Dar yra trečia rinkėjų rūšis, kuri prieš kiekvienus rinkimus kimba į atlapus bent kiek žinomesniems žmonėms zyzdami, kad tie pasakytų, už ką jiems reikia balsuoti. Svajoju, kad Lietuvoje ateitų toks metas, kai žmonės vienas kito neklausinėtų dviejų dalykų: kiek uždirbi ir už kurią partiją balsuoji“, – sako jis.
Panaršius internete galima rasti nemažai naudingos informacijos, padėsiančios apsispręsti, už ką balsuoti. Svetainėje www.manobalsas.lt galima išsiaiškinti, kuris politikas ar partija labiausiai atitinka rinkėjo pažiūras. Internetiniame puslapyje www.rinkejopuslapis.lt galima rasti aktualiausias rinkėjui naujienas, susijusias su visais šalyje vykstančiais rinkimais, ankstesnių rinkimų duomenis, informaciją, kur ir kaip balsuoti. Vyriausiosios rinkimų komisijos svetainėje www.vrk.lt pateikiama visa informacija, susijusi su rinkimais, čia galima rasti duomenis apie kandidatus, susipažinti su jų turto deklaracija bei biografija.
Stokojantiems skaitmeninių įgūdžių, tačiau norintiems išmokti naudotis internetu, paieškos sistemomis, aukščiau išvardintomis svetainėmis bei surasti dominančią informaciją norima tema gali padėti e. skautai. Tai bendruomenė, vienijanti daugiau nei 1, 5 tūkst. 14-29 metų amžiaus savanorių visoje Lietuvoje. E. skautai visose šalies bibliotekose konsultuoja gyventojus, supažindina juos su išmaniųjų įrenginių bei interneto funkcijomis ir atsako į visus aktualius klausimus, taip pat ir patys aktyviai domisi informacinių technologijų sritimi.
Norint tapti e. skautu reikia apsilankyti svetainėje www.prisijungusi.lt . Užsiregistravus ir susipažinus su ten esančia e. skautams aktualia informacija, tereikia atlikti testą ir parsisiųsti e. skauto pasą. Tuomet beliks su juo nuvykti į artimiausią biblioteką ir susitarus su bibliotekininku pradėti veiklą.
Projektu siekiama skatinti Lietuvos gyventojus įgyti reikalingų įgūdžių efektyviai, įvairiapusiškai, saugiai ir atsakingai naudotis internetu, į šias veiklas aktyviai įtraukiant vietos bendruomenes.
Projektą įgyvendina Informacinės visuomenės plėtros komitetas kartu su partneriais: asociacija „Langas į ateitį“, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.
Publikuota: 2020-10-09 13:33:35
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Pacientų artimieji pasirengę
sklaidyti kaltinimus
* Poveikį puviniui tyrusi gimnazistė pakviesta į talentų forumą Šveicarijoje
* Turistams patrauklių objektų pas mus yra, o kai kuriuos rasti ir pasiekti – iššūkis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|