|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Nuomonės
Ant jos stalo bus 2 pagrindiniai dokumentai: ilgametis 2021–2027 m. ES biudžetas ir vadinamasis ES ekonomikos gaivinimo fondas. Dėl abiejų dalykų Bendrijos narių pozicijos išsiskiria. Europos ateitis ateinantiems dešimtmečiams spręsis būtent dabar, ir, kaip sakiau anksčiau, tam prireiks rimtų kompromisų. Į ką verta atkreipti dėmesį prieš Europos Vadovų Tarybos susitikimą? Kaip žinia, parengtas ilgametis 2021–2027 m. ES biudžetas yra kuklesnis nei tas, kurį anksčiau siūlė Europos Komisija. 2021–2027 m. biudžete šiuo metu numatyta 1074 mlrd. eurų, palyginti – 2014–2020 m. biudžetas siekė 959 mlrd. eurų. Augimas menkas ir nepakankamas išjudinti viruso pakirstą ekonomiką bei atkurti pasitikėjimą. Todėl kaip papildoma skatinimo priemonė, greta ilgamečio ES biudžeto, ir buvo pasiūlytas ES ekonomikos gaivinimo fondas, siekiantis 750 mlrd. eurų. Iš jų 500 mlrd. numatyta išdalinti kaip dotacijas nuo viruso nukentėjusioms ES valstybėms, dar 250 mlrd. planuojama suteikti ES narėms paskolomis. Ekonomikos gaivinimo fondo (kurį dar teks tvirtinti) lėšų skirstymas tiesiogiai ES valstybėms narėms, apeinant bendrąsias ES biudžeto dalijimo procedūras, jau dabar kelia galvos skausmą. Kai kurioms ES šalims jis didesnis nei kitoms. Kodėl? Dar įdomiau – siūloma, kad ES šiuo klausimu galėtų priimti sprendimus kvalifikuotos daugumos principu. Vadinasi, veto teisės neturės nė viena ES valstybė, o sprendimui priimti užtektų ketvirtadalio ES valstybių narių pritarimo. Esama situacija sufleruoja, kad bent dviem valstybėms – Lenkijai ir Vengrijai – gali iškilti svarios ES biudžeto lėšų dalies netekimo grėsmė. Pavyzdžiui, vien Lenkija dabar tikisi virš 80 mlrd. eurų ES paramos, todėl galimi biudžeto praradimai paliestų skaudžiai. Žinoma, Lietuva yra tarp tų valstybių, kurios tikisi solidesnės finansinės pagalbos iš ES gaivinimo fondo. Sprendžiant iš Lietuvos Vyriausybės vėlavimo skirstant paramą koronaviruso akivaizdoje, papildoma ES parama, kurią bus būtina greitai priimti ir panaudoti, nenuteikia ramiai. Tiesa, tos paramos pirmiausia reikia sulaukti. Briuselyje vyksiančioje Europos Vadovų Taryboje, matyt, dar kartą išgirsime vadinamų taupiųjų ES valstybių narių – Austrijos, Nyderlandų, Danijos ir Švedijos – skepsį. Šios valstybės greičiausiai sieks ne tik mažesnio ilgamečio ES biudžeto (bei atitinkamai mažesnių savo įmokų), bet ir kur kas didesnės priežiūros leidžiant pinigus iš specialaus ES fondo. Be to, minėtas valstybių ketvertas toliau kvestionuoja sprendimą dėl ES fondo siūlomos dotacijų ir paskolų proporcijos. Europai reikia pasvertų ir tuo pat metu žaibiškų sprendimų. ES ir nacionalinių biudžetų lėšas reikės investuoti užtikrinant, kad pinigai nebūtų sudeginti politinių pageidavimų koncertuose. Piliečiai turės patys reikalauti rezultatų. Svarbiausi ES prioritetai – ekonomikos gaivinimas, efektyvi sveikatos apsauga ir klimato kaitos stabdymas – kol kas lieka nepajudinami. Petras AUŠTREVIČIUS Europos Parlamento narys, EP frakcijos „Renew Europe“ narys, EP Užsienio reikalų komiteto narys Publikuota: 2020-07-16 14:10:13 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Pacientų artimieji pasirengę
sklaidyti kaltinimus
* Poveikį puviniui tyrusi gimnazistė pakviesta į talentų forumą Šveicarijoje * Turistams patrauklių objektų pas mus yra, o kai kuriuos rasti ir pasiekti – iššūkis Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|