{"id":99443,"date":"2006-06-28T16:10:34","date_gmt":"2006-06-28T13:10:34","guid":{"rendered":"https:\/\/www.17047165566933.sritis.lt\/index.php\/2006\/06\/28\/kurejo-atminimui-lauku-riedulys-teviskes-kieme\/"},"modified":"2006-06-28T16:10:34","modified_gmt":"2006-06-28T13:10:34","slug":"kurejo-atminimui-lauku-riedulys-teviskes-kieme","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2006\/06\/28\/kurejo-atminimui-lauku-riedulys-teviskes-kieme\/","title":{"rendered":"K\u016br\u0117jo atminimui \u2013 lauk\u0173 \nriedulys t\u0117vi\u0161k\u0117s kieme"},"content":{"rendered":"

Birut\u0117 NEN\u0116NIEN\u0116<\/em><\/p>\n

Praeit\u0105 penktadien\u012f Vilkavi\u0161kyje vykusiais renginiais baig\u0117si vis\u0105 bir\u017eelio m\u0117nes\u012f
\nLietuvoje truk\u0119 ra\u0161ytojo ir diplomato Antano Vai\u010diulai\u010dio 100-\u0173j\u0173 gimimo metini\u0173
\nmin\u0117jimo renginiai. Juose dalyvavo i\u0161 Jungtini\u0173 Amerikos Valstij\u0173 atvykusios ra\u0161ytojo
\ndukros Danut\u0117 Nourse, Joana Buivys, Aldona DeBold su \u0161eimomis, kiti giminai\u010diai,
\nliterat\u016bros istorijos, kult\u016bros, kra\u0161totyros sri\u010di\u0173 darbuotojai, visuomen\u0117s atstovai.
\n
Did\u017eiuosiuose \u0160elviuose, ra\u0161ytojo gimtosios sodybos kieme, A.Vai\u010diulai\u010dio dukros
\nkartu su rajono meru Algirdu Bagu\u0161insku atideng\u0117 paminklin\u012f akmen\u012f, greta pasodino
\nra\u0161ytojo m\u0117gt\u0105 putin\u0105, Suvalkijos kaimuose vadinam\u0105 gulbinu. Paminkl\u0105 pa\u0161ventino
\nAmerikoje bestudijuodamas su Vai\u010diulai\u010di\u0173 \u0161eima susidraugav\u0119s vilkavi\u0161kietis kunigas
\nVaidotas Laba\u0161auskas. Ra\u0161ytojo k\u016brini\u0173 i\u0161traukas skait\u0117 ir program\u0117l\u0119 pareng\u0117 Giedri\u0173
\npagrindin\u0117s mokyklos mokiniai.
\n
I\u0161 Vi\u0161ty\u010dio kra\u0161to buvo atgabentas masyvus riedulys, ant jo i\u0161kalti ra\u0161ytojo \u017eod\u017eiai
\n\u201eKur lygum\u0173 v\u0117jai pu\u010dia, ten mano gimtieji namai\u201c ir ateinan\u010dioms kartoms bylos, jog
\n\u0161ioje sodyboje 1906 met\u0173 bir\u017eelio 23 dien\u0105 gim\u0117 lietuvi\u0173 literat\u016bros klasikas Antanas
\nVai\u010diulaitis.
\n
\u201eKai dar buvau ma\u017eas, man\u0119s neprileisdavo prie arkli\u0173, bet buvo viena sena kumel\u0117.
\nJi man\u0119s nebijojo, o a\u0161 jos. U\u017esilipdavau ant jos ir jodavau. Kumel\u0117 toli nenueidavo, bet
\njausdavausi kaip didelis vaikinas… Namai visados yra namai, nors u\u017e j\u016br\u0173 mari\u0173.
\n
U\u017esimerki ir \u201epavaik\u0161\u010dioji\u201c po kiem\u0105. Taip ir matau kluon\u0105, kl\u0117t\u012f, baltai da\u017eytus
\ntvartus… Vasar\u0105 labai gerai, daug vietos. Bet \u017eiem\u0105 lova tokia ledin\u0117, \u012flendi, kol su\u0161yli…\u201c
\n\u2013 po sodybos trobesius, pakildamas \u012f \u0161imtame\u010dio \u0105\u017euolo lap\u0173 laj\u0105 skland\u0117 ra\u0161ytojo balso
\n\u012fra\u0161as. Didesn\u0119 savo gyvenimo dal\u012f A.Vai\u010diulaitis praleido ne Lietuvoje \u2013 Italijoje,
\nAmerikoje, bet mintimis niekada nebuvo atitr\u016bk\u0119s nuo gimtojo kra\u0161to, nuo lietuvi\u0161ko
\n\u017eod\u017eio. T\u0117vi\u0161k\u0117s ir joje pasilikusi\u0173 artim\u0173 \u017emoni\u0173 ilgesys \u012f j\u0105 ra\u0161ytoj\u0105 pirm\u0105kart parved\u0117
\nbeveik po keturiasde\u0161imties met\u0173, 1979-aisiais. Po to dar buvo d\u017eiuginan\u010dios vie\u0161nag\u0117s
\n1986-ais ir 1988 metais.
\n
Dabar susirinkusieji \u012f Antano Vai\u010diulai\u010dio \u0161imtme\u010dio min\u0117jim\u0105 jo gimtojoje troboje ir
\nsenojoje kl\u0117tel\u0117je gal\u0117jo pamatyti Kra\u0161to muziejaus darbuotoj\u0173 ir ra\u0161ytojo giminai\u010di\u0173
\nr\u016bpes\u010diu vie\u0161umon i\u0161keltus ra\u0161ytojo \u0161eimos buityje naudotus daiktus, krai\u010dio skryni\u0105,
\naudini\u0173, stal\u0105, prie kurio ra\u0161ytojas 1936 metais baig\u0117 ra\u0161yti roman\u0105 \u201eValentina\u201c.
\n
Kra\u0161to muziejuje parengtos ekspozicijos stenduose atsispindi visas ra\u0161ytojo, visuomen\u0117s veik\u0117jo, \u017emogaus \u2013 mylin\u010dio vyro, t\u0117vo, senelio \u2013 kelias nuo t\u0117vi\u0161k\u0117s slenks\u010dio iki
\nsugr\u012f\u017eimo \u012f am\u017einojo poilsio viet\u0105 greta sav\u0173j\u0173 Vilkavi\u0161kio kapin\u0117se. Po pamald\u0173
\nKatedroje prie \u0161eimos kapo susirinkusi grupel\u0117 artimiausi\u0173 \u017emoni\u0173 taip pat pagerb\u0117
\nra\u0161ytojo atminim\u0105.
\n
Parod\u0105 rengusi muziejaus fond\u0173 saugotoja Irena Pilkauskait\u0117 sak\u0117, jog labiausiai
\nnorisi, kad \u0161i\u0105 parod\u0105, atspindin\u010di\u0105 tauriausius did\u017eio m\u016bs\u0173 kra\u0161to \u017emogaus bruo\u017eus,
\npamatyt\u0173 kuo daugiau moksleivi\u0173, tod\u0117l ji veiks iki rudens.
\n
Pavakare ra\u0161ytojo giminai\u010diai bei sielos bi\u010diuliai rinkosi Vie\u0161ojoje bibliotekoje, kurios
\nsienos dar jau\u010dia senosios \u201e\u017diburio\u201c gimnazijos dvasi\u0105. I\u0161 \u010dia \u012f plat\u0173 gyvenimo keli\u0105 i\u0161\u0117jo
\nir Antanas Vai\u010diulaitis. Toliau tas kelias ved\u0117 \u012f Kauno, Grenoblio, Sorbonos universitetus,
\ndarb\u0105 \u201eEltoje\u201c ir daugyb\u0117je prie\u0161karini\u0173 leidini\u0173. 1940 metais A.Vai\u010diulaitis prad\u0117jo
\ndiplomato karjer\u0105 Lietuvos ambasadoje Romoje, dar prie\u0161 kar\u0105 emigravo \u012f JAV.
\n
Ra\u0161ytojo k\u016brini\u0173 i\u0161traukas skait\u0117 aktoriai Dalia Michelevi\u010di\u016bt\u0117 ir Andrius Bialob\u017eeskis, kankliavo Muzikos mokyklos mokytojos. Literat\u016brolog\u0117 Elena Bukelien\u0117 paband\u0117
\nglaustai ap\u017evelgti ir i\u0161reik\u0161ti, k\u0105 Antano Vai\u010diulai\u010dio k\u016bryba rei\u0161kia dabarties \u017emon\u0117ms.
\n
Pasak profesor\u0117s, \u0161is ra\u0161ytojas negali pasenti, didesn\u0117 pagarba b\u016bt\u0173 parodyta, jei jis b\u016bt\u0173
\nsusigr\u0105\u017eintas \u012f \u0161irdis, skaitant jo knygas. I\u0161aukl\u0117tas vakarieti\u0161k\u0173 pa\u017ei\u016br\u0173 literat\u016bros, jis
\nliko i\u0161tikimas savo kult\u016bros tradicij\u0173 puosel\u0117tojas, gro\u017e\u012f rad\u0119s gamtoje ir parod\u0119s, koks
\nyra niekingas bei menkas \u017emogus, kai bando paneigti \u017emogi\u0161kumo d\u0117snius. A.Vai\u010diulai\u010dio
\nvaizduojamas pasaulis \u2013 tikras akibrok\u0161tas brutaliai kasdienybei.
\n
\u201eT\u0117veliai dav\u0117 mums did\u017eiausi\u0105 dovan\u0105 \u2013 mus pa\u010dias, mes labai stengiam\u0117s, kad
\nra\u0161ytojo A.Vai\u010diulai\u010dio \u017eodis b\u016bt\u0173 gyvas. Dalyvaudama jubiliejaus min\u0117jimuose pajutau,
\njog vyresni\u0105j\u0105 ir jaun\u0105j\u0105 kart\u0105 jungia jo puosel\u0117tos am\u017einosios vertyb\u0117s\u201c, \u2013 visiems
\nd\u0117kodama u\u017e gra\u017e\u0173 A.Vai\u010diulai\u010dio 100 met\u0173 jubiliejaus min\u0117jim\u0105 sak\u0117 dukra Danut\u0117.
\n
Bibliotekoje susirinkusiems ji pristat\u0117 artimai su ra\u0161ytoju bendravus\u012f vienintel\u012f gyv\u0105
\nvyresniosios kartos \u017emog\u0173 \u2013 pusseser\u0119 Ijoliut\u0119 Balsien\u0119, kuri yra apysakos \u201eM\u016bs\u0173 ma\u017eoji
\nsesuo\u201c heroj\u0117s prototipas.
\n
Kult\u016bros veik\u0117jas A.Vai\u010di\u016bnas, tarybiniais metais dirb\u0119s knyg\u0173 leidybos ir platinimo
\nsrityje, keliais paai\u0161kinan\u010diais sakiniais apie tuometinius knyg\u0173 leidybos planavimo
\nu\u017ekulisius, nubrauk\u0117 vyresni\u0105j\u0105 kart\u0105 u\u017egulus\u012f nesmagum\u0105, kod\u0117l anks\u010diau neatrado
\nA.Vai\u010diulai\u010dio minties ir \u017eod\u017eio unikalumo. Papras\u010diausiai, Lietuvoje jis nebuvo \u017einomas
\nir spausdinamas. U\u017etat \u0161imtme\u010dio jubiliejui Maironio lietuvi\u0173 literat\u016bros muziejus i\u0161leido
\nunikal\u0173 leidin\u012f \u201eAntanas Vai\u010diulaitis. Archyvai\u201c (sudar\u0117 Virginija Paplauskien\u0117). \u012e
\n\u0161vent\u0119 savo antr\u0105j\u0105 knyg\u0105 \u201eK\u016br\u0117j\u0173 p\u0117dsakais\u201c atve\u017e\u0117 ir ra\u0161ytojo dukroms bei muziejui
\npadovanojo mokytojas Benjaminas Kondratas.
\n
Ra\u0161ytojo dukra Danut\u0117 sak\u0117, jog Vai\u010diulai\u010di\u0173 \u0161eimos garb\u0117s reikalas bus ir ateityje
\nra\u0161ytojo gimtadienio proga skirti literat\u016brin\u0119 Antano Vai\u010diulai\u010dio premij\u0105 u\u017e Ra\u0161ytoj\u0173
\ns\u0105jungos m\u0117nra\u0161tyje \u201eMetai\u201c spausdinamus apsakymus. \u0160i\u0105 premij\u0105 T\u0117velio atminimui
\n1995 metais \u012fsteig\u0117 j\u0173 mama Joana Vai\u010diulaitien\u0117. \u0160iemet Vilniuje, Taikomosios dail\u0117s
\nmuziejuje vykusiame ra\u0161ytojo min\u0117jime, premija buvo \u012fteikta ra\u0161ytojai Danutei Kalinauskaitei. Ji yra sesuo m\u016bs\u0173 kra\u0161tie\u010dio poeto Jono Kalinausko, kuriam \u0161iemet \u201ePoezijos
\npavasario\u201c \u0161vent\u0117je buvo \u012fteikta Vilkavi\u0161kio rajono savivaldyb\u0117s Salom\u0117jos N\u0117ries premija.<\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Birut\u0117 NEN\u0116NIEN\u0116 Praeit\u0105 penktadien\u012f Vilkavi\u0161kyje vykusiais renginiais baig\u0117si vis\u0105 bir\u017eelio m\u0117nes\u012f Lietuvoje truk\u0119 ra\u0161ytojo ir diplomato Antano Vai\u010diulai\u010dio 100-\u0173j\u0173 gimimo metini\u0173 min\u0117jimo renginiai. Juose dalyvavo i\u0161 Jungtini\u0173 Amerikos Valstij\u0173 atvykusios… <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":99444,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"Prie paminklinio akmens ra\u0161ytojui Antanui Vai\u010diulai\u010diui sustojo artimiausi jo \u017emon\u0117s: \ndukros, an\u016bkai, kiti giminai\u010diai. \/ Romo \u010c\u0116PLOS nuotr.","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-99443","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-uncategorized","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20060628161034.jpg",420,279,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20060628161034-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20060628161034-300x199.jpg",300,199,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20060628161034.jpg",420,279,false],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20060628161034.jpg",420,279,false],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20060628161034.jpg",420,279,false],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20060628161034.jpg",420,279,false],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20060628161034.jpg",420,279,false],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20060628161034.jpg",420,279,false],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20060628161034-300x279.jpg",300,279,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20060628161034.jpg",420,279,false],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20060628161034-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["admin"]},"category_info":"Be kategorijos<\/a>","tag_info":"Be kategorijos","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20060628161034.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/99443","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=99443"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/99443\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/99444"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=99443"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=99443"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=99443"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}