{"id":9929,"date":"2024-11-08T08:10:12","date_gmt":"2024-11-08T05:10:12","guid":{"rendered":"https:\/\/www.17047165566933.sritis.lt\/index.php\/2024\/11\/08\/pagarbos-kitatauciams-zenklai-trauks-turistus-ir-piligrimus-2\/"},"modified":"2024-12-29T20:13:13","modified_gmt":"2024-12-29T17:13:13","slug":"pagarbos-kitatauciams-zenklai-trauks-turistus-ir-piligrimus-2","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2024\/11\/08\/pagarbos-kitatauciams-zenklai-trauks-turistus-ir-piligrimus-2\/","title":{"rendered":"Pagarbos kitatau\u010diams \u017eenklai trauks turistus ir piligrimus"},"content":{"rendered":"

Egl\u0117 KVIESULAITIEN\u0116<\/em><\/p>\n

Opšr\u016bt\u0173 kaime (Pilviški\u0173 sen.) \u012fam\u017einta vokie\u010di\u0173 ir pranc\u016bz\u0173 istorin\u0117 atmintis – iškilo skulptoriaus Kazimiero Martinai\u010dio sukurtas kry\u017eius. Šio kry\u017edirbio darb\u0173 paroda neseniai visuomenei atverta Pilviški\u0173 seni\u016bnijos sal\u0117je. <\/p>\n

Iniciatyv\u0173 nestokoja <\/b>

\nŠalia kry\u017ekel\u0117s, vedan\u010dios prie Ma\u017eu\u010di\u0173 šaltin\u0117lio, greta sen\u0173j\u0173 vokie\u010di\u0173 kapini\u0173 pastatyti tautodailininko Kazimiero Martinai\u010dio sukurt\u0105 kry\u017ei\u0173 id\u0117ja kilo iniciatyviam Opšr\u016bt\u0173 kaimo gyventojui K\u0119stu\u010diui Virke\u010diui. Krašto istorija besidomin\u010dio ir daug d\u0117mesio sen\u0173j\u0173 gyventoj\u0173 atminimo \u012fam\u017einimui skirian\u010dio Suvalkij\u0105 pamilusio vilnie\u010dio r\u016bpes\u010diu Opšr\u016btuose pastatytas ne vienas istorin\u0117s atminties \u017eymuo. Drauge su bendruomen\u0117s nariu Romualdu Sveikata K. Virketis pernai \u0117m\u0117si iniciatyvos, kad b\u016bt\u0173 \u012fam\u017eintas sen\u0173j\u0173 šios vietov\u0117s gyventoj\u0173 – lietuvi\u0173 ir vokie\u010di\u0173 – atminimas. Tad pra\u0117jus\u012f ruden\u012f Opšr\u016btuose atidengtas tautodailininko Raimundo Bla\u017eai\u010dio sukurtas koplytstupis, kiek anks\u010diau – suolelis muzikologei Zitai Kelmickaitei atminti.

\nSavo id\u0117j\u0105 pastatyti kry\u017ei\u0173 prie sen\u0173j\u0173 vokie\u010di\u0173 kapini\u0173 K. Virketis papasakojo tokiems projektams neabejingiems „Rotary“ klubo kolegoms, Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro (TVIC) direktoriui Vitui Girdauskui, rajono Savivaldyb\u0117s bei Pilviški\u0173 seni\u016bnijos vadovams. Gra\u017eiai iniciatyvai buvo pritarta ir nutarta, kad kry\u017eiumi Opšr\u016btuose turi b\u016bti pagerbti ne tik šiame krašte palaidoti vokie\u010diai, bet ir visi am\u017ein\u0105 poils\u012f m\u016bs\u0173 krašte istorijos vingiuose rad\u0119 kitatau\u010diai. <\/p>\n

Gausi bendruomen\u0117 <\/b>

\nPirmieji vokie\u010di\u0173 tautyb\u0117s \u017emon\u0117s Vilkaviškio krašte apsigyveno XVI a. antroje pus\u0117je, kai Vokie\u010di\u0173 ordinas transformavosi \u012f pasaulietin\u0119 Pr\u016bsijos kunigaikštyst\u0119 ir tapo Lenkijos karalyst\u0117s bei Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaikštyst\u0117s vasalu. Kai XVIII a. pabaigoje \u012fvyko Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos padalijimas, U\u017enemun\u0117 atiteko Pr\u016bsijai ir susiformavo savitas Papr\u016bs\u0117s regionas. Jame esan\u010diuose vals\u010diuose – Vištytyje, Virbalyje, Kybartuose, Vilkaviškyje – formavosi vokie\u010di\u0173 bendruomen\u0117.

\nVokie\u010diai u\u017esi\u0117m\u0117 amatais, \u017eemdirbyste, prekyba, turtingieji \u012fsigijo dvarus – jiems tuo metu priklaus\u0117 net 16 m\u016bs\u0173 rajono dvar\u0173. Gyventoj\u0173 surašym\u0173 duomenimis, Vilkaviškio apskrityje 1897 m. vokie\u010di\u0173 bendruomen\u0117 sudar\u0117 15, 9 proc., o kai kuriose pasienio vietov\u0117se (Kybartuose, Virbalyje, Vištytyje) šios tautyb\u0117s \u017emoni\u0173 gyveno itin daug – iki tre\u010ddalio vis\u0173 gyventoj\u0173.

\nŠiuo metu m\u016bs\u0173 rajone \u017einomos 29 evangelik\u0173 liuteron\u0173 ir 2 metodist\u0173 kapini\u0173 vietov\u0117s, dar 15-oje palaidoti Pirmajame pasauliniame kare \u017euv\u0119 vokie\u010di\u0173 kareiviai. Senieji gyventojai dar prisimena vietas, kuriose buvo pranc\u016bz\u0173 kapinait\u0117s, menan\u010dios 1812 m. Napoleono armijos kar\u0105 su Rusija. Toki\u0173 viet\u0173 rajone yra 11.

\nTad šiems \u017emon\u0117ms atminti Opšr\u016btuose pastatytas ne tik kry\u017eius, bet ir informacinis stendas lietuvi\u0173 bei vokie\u010di\u0173 kalbomis su \u017eem\u0117lapiu, kuriame pa\u017eym\u0117tos visos esam\u0173 ar menam\u0173 kapini\u0173 vietos. Viliamasi, kad tokia informacija sudomins turistus, ypa\u010d piligrimus. <\/p>\n

Rajone ne pirmas <\/b>

\n\u012e atidarymo iškilmes atvyko pats kry\u017eiaus autorius K. Martinaitis, jo fundatori\u0173 Gegu\u017ei\u0173 šeima, rajono vald\u017eios bei Pilviški\u0173 seni\u016bnijos atstovai, istorikai, muziejininkai, „Rotary“ klubo, P. Karu\u017eos 406-osios šauli\u0173 kuopos nariai, menin\u0119 program\u0105 pareng\u0119 Pilviški\u0173 „Santakos“ gimnazijos moksleiviai bei pedagogai.

\nCeremonijoje dalyvavo net keturi dvasininkai – kry\u017ei\u0173 šventin\u0119s Alksn\u0117n\u0173 Šv\u010d. Mergel\u0117s Marijos \u0116mimo \u012f dang\u0173 parapijos klebonas Virginijus Vaitkus, u\u017e savo bendruomen\u0117s narius maldai kviet\u0119s evangelik\u0173 liuteron\u0173 ba\u017eny\u010dios vadovas Vaidas Klesevi\u010dius, Vilkaviškio dekanato dekanas kan. Virginijus Gra\u017eulevi\u010dius, anks\u010diau Alksn\u0117nuose klebonav\u0119s, o dabar Didvy\u017ei\u0173, Virbalio ir \u017daliosios parapijas aptarnaujantis kun. Mindaugas Martinaitis.

\nBeje, u\u017e tai, kad Opšr\u016bt\u0173 kry\u017ekel\u0119 papuoš\u0117 išskirtinis meno k\u016brinys, vietiniai gyventojai tur\u0117t\u0173 b\u016bti d\u0117kingi ir kun. M. Martinai\u010diui. B\u016btent jis apie savo t\u0117vo skulptoriaus K. Martinai\u010dio sukurt\u0105 kry\u017ei\u0173, dar neturint\u012f vietos, papasakojo iniciatyviajam opšr\u016btie\u010diui K. Virke\u010diui.

\nPats K. Martinaitis pasakojo, kad per penkias dešimtis k\u016brybos met\u0173 kry\u017ei\u0173 padirbo tiek, kad suskai\u010diuoti nebepaj\u0117gt\u0173. Ta\u010diau Opšr\u016btuose pastatytasis išskirtinis tuo, jog J\u0117zus jame – atmerktomis akimis.

\nTai ne vienintelis skulptoriaus sukurtas meno k\u016brinys, papuoš\u0119s m\u016bs\u0173 rajono erdves. Kry\u017ei\u0173, skulpt\u016br\u0173 bei koplyt\u0117li\u0173 pastatyta Augal\u0173, \u017dyni\u0173, S\u016bdavos, \u017daliosios, Slabad\u0173, Klausu\u010di\u0173, Bobi\u0173 (Klausu\u010di\u0173 sen.) bei Alksn\u0117n\u0173 (Pilviški\u0173 sen.) kaimuose. <\/p>\n

Veikia paroda <\/b>

\nGarliavoje gyvenantis skulptorius ir kry\u017edirbys K. Martinaitis, u\u017e vaizduojamosios liaudies dail\u0117s k\u016brinius prieš dešimtmet\u012f \u012fvertintas aukš\u010diausiu apdovanojimu – „Aukso vainiku“, o jam nominuotas ir diplomus peln\u0119s daug kart\u0173. Nesena pa\u017eintis su opšr\u016btie\u010diu K. Virke\u010diu l\u0117m\u0117 tai, kad dievdirbio k\u016briniai šiuo metu eksponuojami Pilviški\u0173 seni\u016bnijos sal\u0117je. Sakralini\u0173 dirbini\u0173 parod\u0105 seni\u016bnijos darbo metu gali aplankyti visi. Seni\u016bnas Vytautas Judickas \u017eada parod\u0105 seni\u016bnijos patalpose eksponuoti iki met\u0173 galo.

\nK. Martinaitis pasakojo, kad jo polinkis menui atsiskleid\u0117 dar vaikyst\u0117je: m\u0117gdavo piešti, gretimame miške rankiodavo keistai išsirai\u010diusias šakas ir lenktiniu peiliuku ant j\u0173 rai\u017eydavo, iš \u017eilvi\u010dio dar\u0117 švilpynes. Nors pamat\u0119 Kazimiero piešinius aplinkiniai sakydavo, kad jam reikia stoti \u012f dail\u0119, ta\u010diau t\u0117vai išmokslinti s\u016bn\u0173 netur\u0117jo s\u0105lyg\u0173.

\nU\u017e tai, kad yra apdovanotas talentu, K. Martinaitis d\u0117kingas Dievui. Giliai tikintis menininkas \u012fsitikin\u0119s, kad dievdirbiai turi didesn\u0119 ramyb\u0119 nei pasaulie\u010diai \u017emon\u0117s, nes neleid\u017eia skleistis blogoms mintims – visada m\u0105sto apie Diev\u0105 ir k\u016bryb\u0105. Dro\u017e\u0117jo talent\u0105 iš t\u0117vo paveld\u0117jo ir Kazimiero s\u016bnus Mindaugas.

\n„Aukso vainiko“ laim\u0117tojas K. Martinaitis yra suk\u016br\u0119s šimtus kry\u017ei\u0173, koplytstulpi\u0173, stogastulpi\u0173, koplyt\u0117li\u0173, ma\u017eesni\u0173 med\u017eio skulpt\u016br\u0173. Daug jo kry\u017ei\u0173 pastatyti Kry\u017ei\u0173 kalne, ne vienas darbas iškeliav\u0119s \u012f JAV, Vokietij\u0105, kaimynines šalis ir net Afrikos \u017eemyn\u0105.

\n„Gyvenimas labai greitai b\u0117ga, saulut\u0117 ritasi \u017eemyn. Tod\u0117l ir reikia daryti gra\u017eius darbus, kad gal\u0117tum po sav\u0119s \u017eym\u0119 palikti“, – parodos Pilviškiuose atidarymo metu kalb\u0117jo 75-eri\u0173 kry\u017edirbys K. Martinaitis pasid\u017eiaug\u0119s, kad jo sukurtais sakraliniais darbais gal\u0117s gro\u017e\u0117tis ne tik \u012f seni\u016bnij\u0105 u\u017esukantys pilviškie\u010diai, bet ir greta esan\u010dios „Santakos“ gimnazijos moksleiviai. <\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Egl\u0117 KVIESULAITIEN\u0116 Opšr\u016bt\u0173 kaime (Pilviški\u0173 sen.) \u012fam\u017einta vokie\u010di\u0173 ir pranc\u016bz\u0173 istorin\u0117 atmintis – iškilo skulptoriaus Kazimiero Martinai\u010dio sukurtas kry\u017eius. Šio kry\u017edirbio darb\u0173 paroda neseniai visuomenei atverta Pilviški\u0173 seni\u016bnijos sal\u0117je. Iniciatyv\u0173… <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":9930,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"Op\u0161r\u016bt\u0173 kry\u017ekel\u0119 papuo\u0161us\u012f kry\u017ei\u0173 atidarymo \u0161vent\u0117je susirinkusiesiems pristat\u0117 pats k\u016brinio autorius Kazimieras Martinaitis. \/ K\u0119stu\u010dio INKRATOS nuotr.","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[58],"tags":[],"class_list":["post-9929","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-tapatybes-ispaudai","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20241108081012.jpg",900,550,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20241108081012-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20241108081012-300x183.jpg",300,183,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20241108081012-768x469.jpg",768,469,true],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20241108081012.jpg",900,550,false],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20241108081012.jpg",900,550,false],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20241108081012.jpg",900,550,false],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20241108081012-600x400.jpg",600,400,true],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20241108081012-600x400.jpg",600,400,true],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20241108081012-300x300.jpg",300,300,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20241108081012-600x367.jpg",600,367,true],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20241108081012-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["admin"]},"category_info":"Tapatyb\u0117s \u012fspaudai<\/a>","tag_info":"Tapatyb\u0117s \u012fspaudai","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20241108081012.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9929","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9929"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9929\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":65699,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9929\/revisions\/65699"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/9930"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9929"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9929"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9929"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}