{"id":9559,"date":"2024-10-17T09:29:49","date_gmt":"2024-10-17T06:29:49","guid":{"rendered":"https:\/\/www.17047165566933.sritis.lt\/index.php\/2024\/10\/17\/apklausa-refinansavimo-galimybe-svarsto-ketvirtadalis-busto-paskolu-turetoju\/"},"modified":"2024-10-17T09:29:49","modified_gmt":"2024-10-17T06:29:49","slug":"apklausa-refinansavimo-galimybe-svarsto-ketvirtadalis-busto-paskolu-turetoju","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2024\/10\/17\/apklausa-refinansavimo-galimybe-svarsto-ketvirtadalis-busto-paskolu-turetoju\/","title":{"rendered":"Apklausa: refinansavimo galimyb\u0119 svarsto ketvirtadalis b\u016bsto paskol\u0173 tur\u0117toj\u0173"},"content":{"rendered":"<p><em><\/em><\/p>\n<p>Lietuvos banko (LB) duomenimis, i&scaron; viso &scaron;i\u0173 met\u0173 rugpj\u016b\u010dio pabaigoje Lietuvoje buvo i&scaron;duota b\u016bsto paskol\u0173 u\u017e 12, 76 mlrd. eur\u0173. Visuomen\u0117s nuomon\u0117s tyrim\u0173 bendrov\u0117s &bdquo;Spinter tyrimai&ldquo; atliktos apklausos duomenimis, refinansavimo galimyb\u0117 domina 27 proc. b\u016bsto paskol\u0173 gav\u0117j\u0173 &ndash; i&scaron; j\u0173 tre\u010ddalis jau derina &scaron;\u012f klausim\u0105 su bankais, du tre\u010ddaliai ketina padaryti tai artimiausiu metu.    <\/p>\n<p>   Rugs\u0117jo pabaigoje &bdquo;Spinter tyrim\u0173&ldquo; atliktos apklausos metu paai&scaron;k\u0117jo, kad &scaron;iuo metu b\u016bsto paskolas yra pa\u0117m\u0119 beveik penktadalis (18 proc.) Lietuvos gyventoj\u0173, dar 6 proc. planuoja tai padaryti artimiausiu metu. Kas a&scaron;tuntas b\u016bsto paskolos tur\u0117tojas paimt\u0105 kredit\u0105 jau yra refinansav\u0119s anks\u010diau (13 proc.), 9 proc. &scaron;iuo metu derasi su bankais d\u0117l refinansavimo s\u0105lyg\u0173, o dar 18 proc. artimiausiu metu taip pat rimtai apsvarstys toki\u0105 galimyb\u0119.    <\/p>\n<p>   &bdquo;Metas refinansuoti savo b\u016bsto paskol\u0105 dabar tikrai yra palankus: spart\u0117ja ekonomikos augimas, did\u0117ja gyventoj\u0173 pajamos, ma\u017e\u0117ja Euribor ir vidutin\u0117 bank\u0173 paskol\u0173 pal\u016bkan\u0173 mar\u017ea. Tad nors apklausa taip pat parod\u0117, kad lygiai pus\u0117 b\u016bsto paskolas turin\u010di\u0173 gyventoj\u0173 refinansuoti j\u0173 kol kas neplanuoja, manau, &scaron;i tendencija greitai gali pasikeisti&ldquo;, &ndash; sako &bdquo;Urbo&ldquo; banko Verslo tarnybos direktorius Julius Iva&scaron;ka.    <\/p>\n<p>     <b>  Kei\u010diantis ekonominei aplinkai, kei\u010diasi ir paskol\u0173 s\u0105lygos   <\/b>      <\/p>\n<p>   I&scaron; jau turin\u010di\u0173j\u0173 b\u016bsto paskolas, beveik pus\u0117 apklaust\u0173j\u0173 (45 proc.) j\u0105 yra pa\u0117m\u0119 2010-2020 met\u0173 laikotarpiu. Anks\u010diau nei 2010-aisiais ir v\u0117liau nei 2020 m. b\u016bsto paskol\u0105 yra pa\u0117m\u0119 ma\u017edaug vienodai respondent\u0173 &ndash; atitinkamai 28, 6 ir 26, 3 proc. Paskolas da\u017eniau imti yra link\u0119 daugiau u\u017edirbantys, jauni didmies\u010di\u0173 gyventojai.    <\/p>\n<p>   &bdquo;Kei\u010diantis ekonominei aplinkai, kei\u010diasi ir paskol\u0173 s\u0105lygos. Prie&scaron; 3-5 metus i&scaron;duot\u0173 b\u016bsto paskol\u0173 s\u0105lygos yra visi&scaron;kai kitokios, nei &scaron;iuo metu, nekalbant jau apie period\u0105 iki 2010 met\u0173. Apie refinansavim\u0105 ypa\u010d tur\u0117t\u0173 pagalvoti tie \u017emon\u0117s, kurie b\u016bstui skolinosi pal\u016bkan\u0173 piko periodais &ndash; nemenka tikimyb\u0117, kad jiems pavykt\u0173 itin reik&scaron;mingai susima\u017einti savo finansinius \u012fsipareigojimus&ldquo;, &ndash; pabr\u0117\u017eia J. Iva&scaron;ka.    <\/p>\n<p>   I&scaron; b\u016bsto kredit\u0105 jau anks\u010diau refinansavusi\u0173 gyventoj\u0173 tre\u010ddaliui d\u0117l palankesni\u0173 paskolos s\u0105lyg\u0173 pavyko susitarti su tuo pa\u010diu banku, du tre\u010ddaliai pasirinko kito banko pasi\u016blym\u0105.    <\/p>\n<p>   &bdquo;Jau refinansavusio arba netrukus ketinan\u010dio tai daryti respondento profilis i&scaron; esm\u0117s sutampa su vidutinio b\u016bsto paskol\u0105 turin\u010dio Lietuvos gyventojo portretu. Tai &ndash; auk&scaron;t\u0105j\u012f i&scaron;silavinim\u0105 \u012fgij\u0119s, &scaron;eim\u0105 suk\u016br\u0119s, daugiau u\u017edirbantis didmies\u010dio gyventojas iki 46-eri\u0173 met\u0173 am\u017eiaus, nepriklausomai nuo lyties&ldquo;, &ndash; apklausos duomenis analizuoja J. Iva&scaron;ka.    <\/p>\n<p>   Tiesa, i&scaron; atsakiusi\u0173j\u0173, kad n\u0117ra svarst\u0119 refinansuoti savo b\u016bsto paskolos ir artimiausiu metu to neketina daryti, net du tre\u010ddaliai yra moterys.    <\/p>\n<p>     <b>  Palankus metas refinansavimui   <\/b>      <\/p>\n<p>   Po pernyk&scaron;\u010dio kluptel\u0117jimo Lietuvos ekonomika &scaron;iuo metu v\u0117l spar\u010diai kyla \u012f vir&scaron;\u0173. Pirm\u0105j\u012f &scaron;i\u0173 met\u0173 pusmet\u012f, lyginant su tuo pa\u010diu 2023 m. laikotarpiu, &scaron;alies BVP augo 2, 1 proc., taip pat ma\u017e\u0117jo metin\u0117 infliacija, rugpj\u016b\u010dio m\u0117nes\u012f tapusi ma\u017eiausia Europos S\u0105jungoje (0, 8 proc.). Antr\u0105j\u012f &scaron;i\u0173 met\u0173 ketvirt\u012f nauj\u0173 b\u016bsto paskol\u0173 buvo suteikta 14 proc. daugiau nei prie&scaron; metus, o kalendorin\u0117s vasaros pabaigoje fiksuota bendra j\u0173 suma per metus i&scaron;augo beveik 822 milijonais eur\u0173 (nuo 11, 94 mlrd. Eur 2003 m. rugpj\u016bt\u012f).    <\/p>\n<p>   Nuo pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 rudens puse procentinio punkto suma\u017e\u0117jo Euribor bazin\u0117 pal\u016bkan\u0173 norma, prognozuojama, kad ji ma\u017e\u0117s ir toliau. LB duomenimis, pastaraisiais metais ma\u017e\u0117jo ir vidutin\u0117 Lietuvoje veikian\u010di\u0173 bank\u0173 b\u016bsto paskol\u0173 mar\u017ea: nuo 2022-aisiais pasiekt\u0173 auk&scaron;tum\u0173 ji sumenko ma\u017edaug tre\u010ddaliu nuo 2, 4 iki 1, 65 proc.    <\/p>\n<p>   &bdquo;Teigiamos ekonomikos tendencijos, ger\u0117jan\u010dios finansin\u0117s s\u0105lygos ir augantys vartotoj\u0173 l\u016bkes\u010diai kuria itin palanki\u0105 skolinimosi aplink\u0105, kurioje \u017emon\u0117s aktyviau derasi ir d\u0117l jau turim\u0173 finansini\u0173 \u012fsipareigojim\u0173 s\u0105lyg\u0173&ldquo;, &ndash; sako &bdquo;Urbo&ldquo; banko Verslo tarnybos direktorius.    <\/p>\n<p>   Apklausa taip pat parod\u0117, jog vienas i&scaron; de&scaron;imties b\u016bsto paskolos tur\u0117toj\u0173 apskritai ne\u017eino, kas yra refinansavimas.    <\/p>\n<p>   &bdquo;Tai tik patvirtina bendr\u0105 tendencij\u0105, kad Lietuvoje ekonominis &scaron;vietimas vis dar yra nepakankamas &ndash; pradedant pagrindini\u0173 finansini\u0173 s\u0105vok\u0173 supratimu, baigiant asmenini\u0173 finans\u0173 tvarkymu ir investavimo galimyb\u0117mis. \u017dmones reikia kuo daugiau &scaron;viesti ir suteikti jiems kuo daugiau informacijos, reikalingos priimti tvarius finansinius sprendimus&ldquo;, &ndash; neabejoja J. Iva&scaron;ka.    <\/p>\n<p>   Visuomen\u0117s nuomon\u0117s tyrim\u0173 bendrov\u0117s &bdquo;Spinter tyrimai&ldquo; apklausa apie b\u016bsto paskol\u0173 refinansavim\u0105 buvo atliekama rugs\u0117jo 16-25 d., joje dalyvavo 1008 respondentai nuo 18 iki 75 met\u0173 am\u017eiaus.  <\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Lietuvos banko (LB) duomenimis, i&scaron; viso &scaron;i\u0173 met\u0173 rugpj\u016b\u010dio pabaigoje Lietuvoje buvo i&scaron;duota b\u016bsto paskol\u0173 u\u017e 12, 76 mlrd. eur\u0173. Visuomen\u0117s nuomon\u0117s tyrim\u0173 bendrov\u0117s &bdquo;Spinter tyrimai&ldquo; atliktos apklausos duomenimis, refinansavimo&#8230; <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":" \/ ","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-9559","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-uncategorized","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":"","thumbnail":"","medium":"","medium_large":"","large":"","1536x1536":"","2048x2048":"","post-thumbnail":"","visualnews_post_thumb":"","woocommerce_thumbnail":"","woocommerce_single":"","woocommerce_gallery_thumbnail":""},"author_info":{"info":["admin"]},"category_info":"<a href=\"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/category\/uncategorized\/\" rel=\"category tag\">Be kategorijos<\/a>","tag_info":"Be kategorijos","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9559","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9559"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9559\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9559"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9559"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9559"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}