{"id":9409,"date":"2024-10-09T08:07:51","date_gmt":"2024-10-09T05:07:51","guid":{"rendered":"https:\/\/www.17047165566933.sritis.lt\/index.php\/2024\/10\/09\/pagerbti-etnokulturos-puoseletojai-2\/"},"modified":"2024-12-29T20:13:14","modified_gmt":"2024-12-29T17:13:14","slug":"pagerbti-etnokulturos-puoseletojai-2","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2024\/10\/09\/pagerbti-etnokulturos-puoseletojai-2\/","title":{"rendered":"Pagerbti etnokult\u016bros puosel\u0117tojai"},"content":{"rendered":"

Toma BIR\u0160TON\u0116<\/em><\/p>\n

S\u016bduvos regionin\u0117 etnin\u0117s kult\u016bros globos taryba apdovanojimais u\u017e ind\u0117l\u012f \u012f etnin\u0119 kult\u016br\u0105 pagerb\u0117 penkis asmenis. Ceremonija vyko Pae\u017eeri\u0173 dvare. <\/p>\n

Pagerbti u\u017e viso gyvenimo nuopelnus <\/b>

\nŠios id\u0117jos iniciatoriams – S\u016bduvos regionin\u0117s etnin\u0117s kult\u016bros globos tarybos nariams – gra\u017ei mintis kilo pernai. Iki šiol tokie apdovanojimai buvo teikiami tik \u017demaitijoje. Visgi S\u016bduvos kraštas taip pat gali pasigirti b\u016briu puiki\u0173 etnin\u0117s kult\u016bros puosel\u0117toj\u0173.

\n2023 m. pabaigoje S\u016bduvos regionin\u0117s etnin\u0117s kult\u016bros globos taryba patvirtino b\u016bsimo pagerbimo nuostatus ir pakviet\u0117 visuomen\u0119 teikti pasi\u016blymus. Komisijai teko apsvarstyti aštuonias kandidat\u016bras. Iš pasi\u016blyt\u0173 kandidat\u0173 ji išrinko penkias asmenybes. Tai kry\u017edirbys Albinas Alkevi\u010dius, balt\u0173 kult\u016bros tyrin\u0117tojas Albinas Kurtinaitis, tautosakininkas Jaunius Vylius, visuomeninink\u0117, etnin\u0117s kult\u016bros puosel\u0117toja Anel\u0117 Bielskut\u0117-Nasulevi\u010dien\u0117 ir kanklinink\u0117 Romualda Sp\u016bdien\u0117. Pasak komisijos, ši\u0173 \u017emoni\u0173 nuoširdus darbas praturtino S\u016bduvos krašto kult\u016br\u0105, kry\u017edirbyst\u0117s, kankliavimo ir kitas tradicijas.

\nKaip teig\u0117 renginio ved\u0117jas, Suvalkijos (S\u016bduvos) regionin\u0117s etnin\u0117s kult\u016bros globos tarybos pirmininkas, Suvalkijos (S\u016bduvos) kult\u016bros centro-muziejaus etnin\u0117s kult\u016bros specialistas Andrius Milinkevi\u010dius, pagrindiniais vertinimo kriterijais šiais metais buvo nuspr\u0119sta laikyti etnokult\u016bros puosel\u0117tojo veiklos ilgalaikiškum\u0105. Kitaip sakant, apdovanojim\u0105 skirti u\u017e viso gyvenimo nuopelnus. Atsi\u017evelgta ir \u012f tai, jog savo veiklai vykdyti asmuo netur\u0117jo biud\u017eetini\u0173 l\u0117š\u0173. <\/p>\n

Apdovanojimus atsi\u0117m\u0117 šeimos nariai <\/b>

\n„Pagerbiamus asmenis buvome išrink\u0119 vasario m\u0117nes\u012f. Labai li\u016bdna, kad per š\u012f laikotarp\u012f du nominantai iškeliavo anapilin. Tai tik liudija, kad \u017emones, j\u0173 darbus reikia gerbti \u010dia ir dabar, o ne tada, kai j\u0173 jau n\u0117ra tarp m\u016bs\u0173“, – sak\u0117 A. Milinkevi\u010dius.

\nŠiais metais \u012f am\u017einyb\u0119 iškeliavo balt\u0173 kult\u016bros tyrin\u0117tojas vilkaviškietis Albinas Kurtinaitis ir kybartietis Albinas Vincentas Alkevi\u010dius. Pastarasis daug prisid\u0117jo atkuriant kry\u017edirbyst\u0117s tradicij\u0105 S\u016bduvos krašte. Garbaus am\u017eiaus med\u017eio meistras labai lauk\u0117 apdovanojim\u0173 ceremonijos. Deja, jo sveikata smarkiai pašlijo. Muziejinink\u0117 Aušra Mickevi\u010dien\u0117 dar sp\u0117jo kry\u017edirb\u012f aplankyti ligonin\u0117je ir \u012fteikti jam kvietim\u0105 \u012f rengin\u012f. Likus porai savai\u010di\u0173 iki švent\u0117s \u017emogus iškeliavo anapilin… Atsiimti apdovanojim\u0105 atvyko A. V. Alkevi\u010diaus dukra Rima Pau\u017eien\u0117.

\nNe\u012ftik\u0117tino talento, išskirtin\u0117s erudicijos etnokult\u016bros tyrin\u0117tojas Albinas Kurtinaitis \u017einomas itin savitu po\u017ei\u016briu \u012f m\u016bs\u0173 tautos, netgi pasaulio istorij\u0105, kult\u016br\u0105, o jo tyrin\u0117jim\u0173 išvados, \u012f\u017evalgos supurto netgi did\u017eiausi\u0105 skeptik\u0105.

\nDid\u017ei\u0105j\u0105 savo gyvenimo dal\u012f tautotyrininkas skyr\u0117 Pajevonui, anot jo – did\u017eiausiam m\u016bs\u0173 prot\u0117vi\u0173 dvasiniam centrui, S\u016bduvos krašte kalbino ir pa\u017eino kiekvien\u0105 \u017eem\u0117s p\u0117d\u0105. Šio etnokult\u016brininko gyvenimas nutr\u016bko gegu\u017e\u0117s 12-\u0105j\u0105…

\n„Jam turt\u0173 nereik\u0117jo. Gyvenim\u0105 buvo pašvent\u0119s tyrin\u0117jimams“, – atsi\u0117musi apdovanojim\u0105 kalb\u0117jo A. Kurtinai\u010dio našl\u0117 Danut\u0117 Kurtinaitien\u0117, \u012f pagerbimo ceremonij\u0105 atva\u017eiavusi su proan\u016bkiu Vincentu. <\/p>\n

Atvyko su dovanomis <\/b>

\nJauniaus Vyliaus \u012fnašas \u012f S\u016bduvos ir visos Lietuvos etnin\u0117s kult\u016bros išsaugojim\u0105 ir puosel\u0117jim\u0105 – neišmatuojamas. Jo d\u0117ka daugyb\u0117 gra\u017eiausi\u0173 s\u016bduvi\u0173 dain\u0173, pasak\u0173 ir kit\u0173 k\u016brini\u0173 išsaugota ateities kartoms.

\nJ. Vylius rinko tautosak\u0105 va\u017ein\u0117damas po kaimus. Vykdavo pas senuosius gyventojus, \u012frašydavo j\u0173 pasakojimus, dainas ir kita. \u012erašyt\u0105 med\u017eiag\u0105 pats iššifruodavo. Surinko ir u\u017eraš\u0117 beveik 6 t\u016bkst. \u017eodin\u0117s liaudies k\u016brybos vienet\u0173: dain\u0173, pasak\u0173, rateli\u0173, sakmi\u0173, smulkiosios tautosakos k\u016brini\u0173, papro\u010di\u0173 ir kt. K\u0105 buvo u\u017eraš\u0119s, rink\u0117jas paskelb\u0117 septyniuose leidiniuose.

\n„Tautosak\u0105 atradau tik antroje gyvenimo pus\u0117je. Iki 40 met\u0173 net ne\u017einojau, kas tai yra. Bet tautosaka mane taip pagavo, kad iki šiol nepaleid\u017eia“, – kalb\u0117jo J. Vylius, liaudies k\u016bryb\u0105 renkantis Marijampol\u0117s ir Kazl\u0173 R\u016bdos apylink\u0117se.

\nApibendrinant Anel\u0117s Bielskut\u0117s-Nasulevi\u010dien\u0117s veikl\u0105 reik\u0117t\u0173 sakyti, jog ji nepaprasta moteris. T\u0105 rodo jos pasišventimas savo kraštui.

\nMoteris yra sukaupusi did\u017eiul\u012f lobyn\u0105 senosios buities \u012franki\u0173, prietais\u0173, lino drobi\u0173 staltiesi\u0173, senosios literat\u016bros. Visa tai saugoma ir eksponuojama tradicini\u0173 amat\u0173 centre „\u016adrupis“. Šiai \u012fstaigai vadovauja pati A. Bielskut\u0117-Nasulevi\u010dien\u0117. Moteris taip pat neabejinga ba\u017enytin\u0117ms tradicijoms. Jos iniciatyva 2021 metais Tarašiški\u0173 kaime (Marijampol\u0117s sav.), prie kelio Liudvinavas–Gyviškiai, pastatyta \u012fsp\u016bdinga Kristaus skulpt\u016bra, o prie buvusios K\u016blok\u0173 kaimo pradin\u0117s mokyklos, Jokubausk\u0173 sodyboje, atidaryta atminimo al\u0117ja. Akmenin\u0117se plokšt\u0117se iškaltos šio krašto \u017emoni\u0173 pavard\u0117s. Pati Anel\u0117 sak\u0117: „Jeigu aš nepadarysiu, tada tikrai jau niekas nepadarys.“

\nApdovanojim\u0105 atsi\u0117musi moteris nesl\u0117p\u0117 susijaudinimo ir d\u017eiaugsmo. Beje, ji atvyko su dovanomis – autentiška suvalkie\u010di\u0173 šneka parašyta knyga apie Liudvinavo krašto šviesuol\u012f Jon\u0105 Dapk\u016bn\u0105 „Jis, tas mano gyvenimas“.

\nApdovanojimas atiteko ir kanklininkei Romualdai Sp\u016bdienei. Jos gyvenimas yra glaud\u017eiai susij\u0119s su Skriaud\u017ei\u0173 kaimo (Prien\u0173 r. sav.) istorija ir kult\u016bra. R. Sp\u016bdien\u0117 yra neatsiejama nuo kankli\u0173 muzikos, kuri šiame regione išliko svarbia kasdienyb\u0117s dalimi nuo XX a. prad\u017eios. Mat Skriaud\u017ei\u0173 ansamblis „Kankl\u0117s“ – vienas iš seniausi\u0173 kanklinink\u0173 kolektyv\u0173 šalyje. Jis turi gilias tradicijas, kurios siekia daugiau nei šimt\u0105 met\u0173.

\nDabar R. Sp\u016bdien\u0117 – aktyvi Skriaud\u017ei\u0173 krašto kankliavimo tradicij\u0173 saugotoja. Visas skambintas ir išmoktas dainas mena jos rankos, pirštai patys susid\u0117lioja ant reikiam\u0173 styg\u0173. Ansambliui v\u0117l atgaivinant seniai atliktus k\u016brinius, visada yra klausiama Romualdos nuomon\u0117s – tik ji pamena, kokia maniera anks\u010diau buvo grojama konkreti melodija.

\n„Kai pirm\u0105 kart\u0105 pama\u010diau kankles, jos mane labai patrauk\u0117. Taip ir draugaujame šešiasdešimt trejus metus“, – kalb\u0117jo R. Sp\u016bdien\u0117.

\nNominantams, j\u0173 artimiesiems buvo \u012fteiktos tautodailininko Raimundo Bla\u017eai\u010dio sukurtos nedidel\u0117s med\u017eio skulpt\u016bros. Šilt\u0105 ir jauki\u0105 švent\u0119 folkloro k\u016briniais papild\u0117 Vilkaviškio kult\u016bros centro ansambliai „Lankupa“ (vad. D. Ambrasait\u0117) ir „S\u016bduviai“ (vad. J. Drunien\u0117). <\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Toma BIR\u0160TON\u0116 S\u016bduvos regionin\u0117 etnin\u0117s kult\u016bros globos taryba apdovanojimais u\u017e ind\u0117l\u012f \u012f etnin\u0119 kult\u016br\u0105 pagerb\u0117 penkis asmenis. Ceremonija vyko Pae\u017eeri\u0173 dvare. Pagerbti u\u017e viso gyvenimo nuopelnus Šios id\u0117jos iniciatoriams –… <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"Rajone dirbantis etnokult\u016bros specialistas Andrius Milinkevi\u010dius (i\u0161 kair\u0117s) ir Etnin\u0117s kult\u016bros globos tarybos pirminink\u0117 dr. Dalia Urbanavi\u010dien\u0117 susidom\u0117j\u0119 klaus\u0117si Albino Kurtinai\u010dio na\u0161l\u0117s Danut\u0117s Kurtinaitien\u0117s prisiminim\u0173 apie sutuoktin\u012f. \u012e apdovanojim\u0173 ceremonij\u0105 ji atvyko kartu su proan\u016bkiu Vincentu. \/ K\u0119stu\u010dio INKRATOS nuotr.","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[58],"tags":[],"class_list":["post-9409","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-tapatybes-ispaudai","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":"","thumbnail":"","medium":"","medium_large":"","large":"","1536x1536":"","2048x2048":"","post-thumbnail":"","visualnews_post_thumb":"","woocommerce_thumbnail":"","woocommerce_single":"","woocommerce_gallery_thumbnail":""},"author_info":{"info":["admin"]},"category_info":"Tapatyb\u0117s \u012fspaudai<\/a>","tag_info":"Tapatyb\u0117s \u012fspaudai","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9409","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9409"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9409\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":65708,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9409\/revisions\/65708"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9409"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9409"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9409"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}