{"id":9283,"date":"2024-10-01T09:48:49","date_gmt":"2024-10-01T06:48:49","guid":{"rendered":"https:\/\/www.17047165566933.sritis.lt\/index.php\/2024\/10\/01\/vyksta-nepaskelbtas-karas-pries-lietuvos-istorine-atminti-2\/"},"modified":"2024-12-29T20:13:14","modified_gmt":"2024-12-29T17:13:14","slug":"vyksta-nepaskelbtas-karas-pries-lietuvos-istorine-atminti-2","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2024\/10\/01\/vyksta-nepaskelbtas-karas-pries-lietuvos-istorine-atminti-2\/","title":{"rendered":"Vyksta nepaskelbtas karas prie\u0161 Lietuvos istorin\u0119 atmint\u012f"},"content":{"rendered":"<p><em><\/em><\/p>\n<p>&Scaron;i\u0173 dien\u0173 \u012fvyki\u0173 fone mes ir v\u0117l priversti prisiminti, kad karas n\u0117ra vien tiktai istorijos vadov\u0117liuose aptakiai apra&scaron;omas kruviniausias \u017emonijos tarpusavio konflikt\u0173 sprendimo b\u016bdas, lyd\u0117j\u0119s mus nuo pat civilizacijos au&scaron;ros. Jis vis dar &scaron;alia m\u016bs\u0173 ir, kai vyksta m\u016bs\u0173 pa&scaron;on\u0117je, atrodo realesnis bei pavojingesnis nei bet kada anks\u010diau. Ta\u010diau karas tai ne vien kulkos ir tankai. Tai ne vien kraujuojantys kariai ir mir&scaron;tantys vaikai. Tai vis\u0173 pirma kova d\u0117l \u017emoni\u0173 prot\u0173. Tod\u0117l yra taip svarbu taut\u0173 valia prie&scaron;intis u\u017epuolikui, b\u016btent tod\u0117l reikalingi stipr\u016bs lyderiai, sugebantys telkti taut\u0105, valstyb\u0119 sunki\u0105 valand\u0105 ir b\u016btent tod\u0117l toks svarbus propagandos vaidmuo bandant savo tikslams pavergti \u017emoni\u0173 protus.    <\/p>\n<p>   M\u0117gstamiausias melu gr\u012fstos propagandos taikinys visada buvo praeitis. Praeitis, kuri pla\u010di\u0105ja prasme moksli&scaron;kai \u012fvardijama kaip istorin\u0117 atmintis. Tai valstybi\u0173, taut\u0173, civilizacij\u0173 kismo eig\u0105 l\u0117m\u0119 \u012fvykiai, rei&scaron;kiniai ir procesai.  <br \/> <br \/>\nKaip ra&scaron;\u0117 D\u017eord\u017eas Orvelas, &bdquo;tai, kas valdo praeit\u012f, valdo ir ateit\u012f&ldquo;. &Scaron;i citata yra nesenstanti ir neprarandanti aktualumo d\u0117l savo atliepimo \u012f \u017emonijos prigimt\u012f. Kiekvienas \u017emogus turi savivert\u0117s jausm\u0105, o vienas i&scaron; j\u012f grind\u017eian\u010di\u0173 veiksni\u0173 yra jo &scaron;aknys, jo kilm\u0117, tai, kuo jis gali did\u017eiuotis. Tai &ndash; ir jo gimin\u0117, ir jo &scaron;alis. \u017dmon\u0117s, kurie gyven\u0119 prie&scaron; j\u012f pad\u0117jo pamatus tam, kuo jis gali tapti, ir tai, k\u0105 gali tur\u0117ti. Tai nat\u016brali sveiko nacionalizmo forma, dar vadinama patriotizmu.  <br \/> <br \/>\nKaip Vincas Kudirka ra&scaron;\u0117 m\u016bs\u0173 tautos himne, &bdquo;i&scaron; praeities tavo s\u016bn\u016bs te stipryb\u0119 semia&ldquo;. B\u016btent i&scaron; tos praeities pasis\u0117m\u0119 dr\u0105sos ir ry\u017eto iki mirties prie&scaron;inosi Lietuvos partizanai pokario laikotarpiu. B\u016btent i&scaron; tos praeities, pasis\u0117m\u0119 vilties ir meil\u0117s, ra&scaron;\u0117 Maironis ir Justinas Marcinkevi\u010dius. Dabar Lietuvos praeitis yra puolama labiau nei bet kada, ir puolama, nes bijomasi tos stipryb\u0117s, kurios i&scaron; praeities mes vis dar semiam\u0117s.  <br \/> <br \/>\nDabar pakalb\u0117kime apie konkre\u010dius &scaron;io puolimo pavyzd\u017eius.  <br \/> <br \/>\nViena ry&scaron;kiausi\u0173 pastar\u0173j\u0173 met\u0173 puolimo prie&scaron; Lietuvos istorin\u0119 atmint\u012f kryp\u010di\u0173 yra pokario partizaninio jud\u0117jimo, kovojusio prie&scaron; soviet\u0173 okupacij\u0105, juodinimas. Viena ry&scaron;kiausi\u0173 &scaron;iame puolime buvo R\u016bta Vanagait\u0117, kuri remdamasi NKVD med\u017eiaga &scaron;mei\u017e\u0117 vien\u0105 \u017eymiausi\u0173 partizan\u0173 Adolf\u0105 Ramanausk\u0105-Vanag\u0105 . Ji ir prie&scaron; &scaron;\u012f skandal\u0105 savo ra&scaron;tais steng\u0117si diskredituoti Lietuvos partizanus, bet Vanago atveju jau nesugeb\u0117jo i&scaron;laviruoti ant toleruotino sofizmo slenks\u010dio ir nors i&scaron;veng\u0117 realios teisin\u0117s atsakomyb\u0117s, buvo priversta pripa\u017einti padariusi klaid\u0105 ir atsipra&scaron;yti. Kiek tas atsipra&scaron;ymas nuo&scaron;irdus, palieku spr\u0119sti jums patiems. Niurnberge irgi buvo atsipra&scaron;iusi\u0173j\u0173, bet ar tai ka\u017ek\u0105 i&scaron; esm\u0117s kei\u010dia?  <br \/> <br \/>\nPrie&scaron; kelet\u0105 met\u0173 viena amerikiet\u0117, vardu Silvia Foti, para&scaron;\u0117 knyg\u0105 pavadinimu &bdquo;Nacio an\u016bk\u0117: kaip a&scaron; su\u017einojau, kad mano senelis buvo karo nusikalt\u0117lis&ldquo; (&bdquo;The Nazi&rsquo;s Granddaughter: How I Discovered My Grandfather was a War Criminal&ldquo;). Tai knyga apie autor\u0117s senel\u012f Jon\u0105 Noreik\u0105, vien\u0105 i&scaron; 1941 met\u0173 bir\u017eel\u012f vykusio sukilimo prie&scaron; soviet\u0173 okupacij\u0105 vad\u0173, pramint\u0105 Generolu V\u0117tra. Joje ji teigia, jog J. Noreika buvo karo nusikalt\u0117lis, \u012fsak\u0119s nu\u017eudyti \u017eydus. J. Noreika, nors kaip ir daugelis \u017eymi\u0173 to meto Lietuvos veik\u0117j\u0173 nei&scaron;veng\u0117 prie&scaron;taring\u0173 likimo vingi\u0173, nepriklaus\u0117 nei nacionalsocialist\u0173 partijai, nei \u012fsak\u0117 \u017eudyti \u017eydus. Jis, vis\u0173 pirma, r\u016bpinosi Lietuvos valstybingumo i&scaron;saugojimu ir d\u0117l to buvo pasiruo&scaron;\u0119s der\u0117tis net su velniu. Dabar lengva sakyti, kad jis padar\u0117 klaid\u0105, sutik\u0119s dirbti Vokietijos okupuotoje Lietuvoje. Grei\u010diausiai jis tik\u0117josi, kad Vakar\u0173 u\u017ekariautojai bus labiau civilizuoti nei barbarai i&scaron; Ryt\u0173 ir kad su jais dirbant pavyks bent jau tam tikra forma i&scaron;saugoti Lietuvos valstyb\u0119. Neseniai atrasti dokumentuose u\u017efiksuoti \u017eyd\u0173 gelb\u0117toj\u0173 kunigo Jono Borevi\u010diaus ir Domo Jasai\u010dio liudijimai, kad J. Noreika buvo &Scaron;iauli\u0173 apskrityje veikusio \u017eyd\u0173 gelb\u0117jimo tinklo globotojas. &Scaron;ie faktai ponios Foti knygai netiko, tod\u0117l j\u0173 ten nerasite.  <br \/> <br \/>\nPamin\u0117ti atvejai n\u0117ra pavieniai nereik&scaron;mingi i&scaron;puoliai prie&scaron; Lietuvos istorin\u0119 atmint\u012f. Tai pavojinga ir tendencinga sud\u0117tingo bei skaudaus Lietuvos istorijos laikotarpio juodinimo kampanija, kurios pagrindinis naudos gav\u0117jas &ndash; m\u016bs\u0173 rytinis kaimynas. Rusijos pla\u010diosiose mas\u0117se nuo seno gajus pasakymas Pribaltijski fa&scaron;isti (Pabaltijo fa&scaron;istai). Tai taikoma visoms Baltijos tautoms.  <br \/> <br \/>\nPamin\u0117tais atvejais yra puolama m\u016bs\u0173 XX am\u017eiaus istorija, o kaimynin\u0117je Baltarusijoje ve&scaron;i pseudoistorijos srov\u0117, vadinama litvinizmu. Jos autoriai ir tik\u0117tojai, kuri\u0173 yra labai daug, teigia, kad Lietuvos Did\u017eioji Kunigaik&scaron;tyst\u0117 tik vardu buvo Lietuvos. I&scaron; tikr\u0173j\u0173 neva &scaron;i\u0105 valstyb\u0119 suk\u016br\u0117 slavai i&scaron; dabartin\u0117s Baltarusijos teritorijos ir jiems priskirtini visi LDK laim\u0117jimai. Baltarusiai stropiai atstatin\u0117ja LDK paveld\u0105 ir Vytauto paminklus, bet tik tam, kad susikurt\u0173 savo fikcin\u0117s istorin\u0117s atminties pagrind\u0105, \u012f kur\u012f atremt\u0173 silpn\u0105 pilie\u010di\u0173 tik\u0117jim\u0105 savo valstyb\u0117s ateitimi.  <br \/> <br \/>\n&Scaron;is karas d\u0117l Lietuvos istorin\u0117s atminties vyksta, mes to norime ar nenorime. Vienintelis klausimas &ndash; k\u0105 galime d\u0117l to padaryti?  <\/p>\n<p>Ar\u016bnas TALUTIS  <br \/> <br \/>\nIstorikas  <\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>&Scaron;i\u0173 dien\u0173 \u012fvyki\u0173 fone mes ir v\u0117l priversti prisiminti, kad karas n\u0117ra vien tiktai istorijos vadov\u0117liuose aptakiai apra&scaron;omas kruviniausias \u017emonijos tarpusavio konflikt\u0173 sprendimo b\u016bdas, lyd\u0117j\u0119s mus nuo pat civilizacijos au&scaron;ros&#8230;. <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":9284,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":" \/ ","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[58],"tags":[],"class_list":["post-9283","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-tapatybes-ispaudai","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20241001094849.jpg",601,900,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20241001094849-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20241001094849-200x300.jpg",200,300,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20241001094849.jpg",601,900,false],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20241001094849.jpg",601,900,false],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20241001094849.jpg",601,900,false],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20241001094849.jpg",601,900,false],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20241001094849-600x400.jpg",600,400,true],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20241001094849-600x400.jpg",600,400,true],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20241001094849-300x300.jpg",300,300,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20241001094849.jpg",600,899,false],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20241001094849-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["admin"]},"category_info":"<a href=\"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/category\/tapatybes-ispaudai\/\" rel=\"category tag\">Tapatyb\u0117s \u012fspaudai<\/a>","tag_info":"Tapatyb\u0117s \u012fspaudai","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20241001094849.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9283","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9283"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9283\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":65712,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9283\/revisions\/65712"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/9284"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9283"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9283"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9283"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}