{"id":92379,"date":"2009-04-22T23:21:41","date_gmt":"2009-04-22T20:21:41","guid":{"rendered":"https:\/\/www.17047165566933.sritis.lt\/index.php\/2009\/04\/22\/nuo-mirtinos-onkologines-ligos-gali-apsaugoti-vakcina\/"},"modified":"2009-04-22T23:21:41","modified_gmt":"2009-04-22T20:21:41","slug":"nuo-mirtinos-onkologines-ligos-gali-apsaugoti-vakcina","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2009\/04\/22\/nuo-mirtinos-onkologines-ligos-gali-apsaugoti-vakcina\/","title":{"rendered":"Nuo mirtinos onkologin\u0117s ligos gali apsaugoti vakcina"},"content":{"rendered":"<p><em><\/em><\/p>\n<p>Gimdos kaklelio v\u0117\u017eys kas savait\u0119 m\u016bs\u0173 \u0161alyje nusine\u0161a penki\u0173 moter\u0173 gyvybes. Lietuvoje kasmet diagnozuojama per 500 nauj\u0173 gimdos kaklelio v\u0117\u017eio atvej\u0173. Tai antroji pagal paplitim\u0105 da\u017eniausiai diagnozuojama v\u0117\u017eio forma tarp jaunesni\u0173 nei 45 met\u0173 am\u017eiaus moter\u0173.<br \/>\n<br \/>Kiekviena moteris rizikuoja susirgti gimdos kaklelio v\u0117\u017eiu, kur\u012f sukelia \u017emogaus papilomos virusas (\u017dPV). Gimdos kaklelio v\u0117\u017eys \u2013 tai onkologin\u0117 liga, kai gimdos kaklelio sieneli\u0173 l\u0105stel\u0117s ima nekontroliuojamai daugintis, taip pa\u017eeisdamos gimdos kaklel\u012f ir i\u0161plisdamos \u012f aplinkinius audinius. Gimdos kaklelio v\u0117\u017e\u012f gali sukelti tik nuolatin\u0117 \u017dPV infekcija. Vystymasis nuo pradin\u0117s neoplazijos iki v\u0117\u017eio gali u\u017etrukti ilgai (10\u201312 met\u0173), nors kartais ry\u0161ki displazija nustatoma jau po 3 met\u0173.<br \/>\n<br \/>Patys pavojingiausi yra 16 ir 18 \u017emogaus papilomos viruso tipai. Ta\u010diau yra ir kit\u0173 veiksni\u0173, galin\u010di\u0173 sukelti \u0161i\u0105 sunki\u0105 moter\u0173 lig\u0105: r\u016bkymas, gausus alkoholio vartojimas, ankstyvi pirmieji lytiniai santykiai, lytini\u0173 partneri\u0173 kaita ir j\u0173 gausa, ilgas kontraceptini\u0173 preparat\u0173 naudojimas.<br \/>\n<br \/>Kiekviena lyti\u0161kai aktyvi moteris rizikuoja u\u017esikr\u0117sti \u017dPV. Infekcija plinta lytiniu keliu, lie\u010diantis genitalij\u0173 srities odai. Tikimyb\u0117 u\u017esikr\u0117sti \u017dPV atsiranda jau pirm\u0173j\u0173 lytini\u0173 santyki\u0173 su partneriu metu ir t\u0119siasi vis\u0105 aktyv\u0173 moters lytin\u012f gyvenim\u0105. \u017dPV infekcija negarantuoja pakankamo imuniteto \u2013 rizika pakartotinai u\u017esikr\u0117sti i\u0161lieka vis\u0105 laik\u0105.<br \/>\n<br \/>Nuo \u017dPV infekcijos, sukelian\u010dios gimdos kaklelio v\u0117\u017e\u012f, geriausiai apsaugo vakcinacija. Sunkios ligos galite i\u0161vengti ir reguliariai atlikdamos citologinius tyrimus. Siekdami apsaugoti moteris, medikai rengia \u012fvairias programas. \u0160iuo metu vykdoma ankstyvo gimdos kaklelio v\u0117\u017eio i\u0161ai\u0161kinimo programa, kurios metu visos 25\u201360 met\u0173 moterys nemokamai gali atlikti citologin\u012f tyrim\u0105. \u0160ie tyrimai kartojami kas 3 metai.<br \/>\n<br \/>Vilkavi\u0161kio PSPC ginekologai \u0161iais metais jau 123 moterims atliko min\u0117t\u0105 tyrim\u0105. I\u0161 j\u0173 25 tyrimai parod\u0117 ikiv\u0117\u017eini\u0173 pakitim\u0173, net 3 suk\u0117l\u0117 \u012ftarim\u0173 d\u0117l v\u0117\u017eio.<br \/>\n<br \/>Patikimiausia apsauga, kad \u017dPV nepatekt\u0173 ir neplist\u0173 moters organizme, \u2013 neseniai mokslinink\u0173 sukurta vakcina. \u0160iuo metu Lietuvoje jau skiepijama tarptautin\u0117s farmacijos kompanijos \u201eGlaxoSmithKline\u201c sukurta vakcina \u201eCervarix\u201c. Ji padeda apsisaugoti nuo \u017dPV infekcijos patekimo ir jos dauginimosi, taigi neleid\u017eia vystytis gimdos kaklelio v\u0117\u017eiui. Pasiskiepijusios moterys yra 100 procent\u0173 apsaugotos nuo 16 ir 18 \u017dPV tip\u0173, taip pat ji efektyvi ir prie\u0161 45 bei 31 \u017dPV tipus.<br \/>\n<br \/>Be to, \u0161ios vakcinos sud\u0117tyje yra panaudotas visi\u0161kai naujas adjuvantas ASO4, kuris sukelia ilgalaik\u012f ir stipr\u0173 imunitet\u0105. \u201eCervarix\u201c \u2013 naujos kartos vakcina, kuri apsaugo ne tik jaunas, bet ir vyresnes moteris nuo \u017dPV infekcijos plitimo.<br \/>\n<br \/>Ta\u010diau geriausia vakcina skiepyti mergaites ir merginas, dar neprad\u0117jusias gyventi lytinio gyvenimo. Tinkamiausias am\u017eius skiepams \u201eCervarix\u201c vakcina \u2013 nuo 12 iki 26 met\u0173. Optimali vakcinos veikimo trukm\u0117 \u2013 5 metai, bet ir pra\u0117jus penkeriems metams po pasiskiepijimo moters organizme dar randama antik\u016bni\u0173 prie\u0161 \u017dPV.<br \/>\n<br \/>Prie\u0161 suleid\u017eiant vakcin\u0105 neb\u016btina tirtis d\u0117l \u017dPV. Vakcinacija \u201eCervarix\u201c vakcina atliekama trimis etapais: pirma doz\u0117 (0,5 ml) suleid\u017eiama pirm\u0105 kart\u0105 atvykus, antra 0,5 ml doz\u0117 \u2013 po vieno m\u0117nesio ir tre\u010dia 0,5 ml doz\u0117 \u2013 po \u0161e\u0161i\u0173 m\u0117nesi\u0173 nuo pirmos injekcijos. Vakcin\u0105 rekomenduojama leisti \u012f rankos vir\u0161utin\u0117s dalies raumen\u012f.<br \/>\n<br \/>Vakcinacij\u0105 gali atlikti tam tikslui licencij\u0105 turinti medicinos \u012fstaiga. M\u016bs\u0173 rajono pacient\u0117ms artimiausios medicinos \u012fstaigos b\u016bt\u0173 Marijampol\u0117s PSPC vaik\u0173 poliklinika (P. Kriau\u010di\u016bno g. 2, Marijampol\u0117, tel. (8 343) 52 311), taip pat \u2013 S. Ker\u0161anskien\u0117s privati \u0161eimos klinika (V. Kudirkos g. 5, Marijampol\u0117, tel. (8 343) 92 233). \u0160ios vakcinos kaina \u2013 apie 1500 lit\u0173.<br \/>\n<br \/>Pasiskiepijusi moteris ir toliau turi reguliariai lankytis pas gydytoj\u0105, kad b\u016bt\u0173 pasteb\u0117ti net ma\u017eiausi poky\u010diai jos organizme. Tik skiepijimas kartu su reguliariomis patikromis maksimaliai suma\u017eins rizik\u0105 susirgti gimdos kaklelio v\u0117\u017eiu. R\u016bpintis savo sveikata tur\u0117t\u0173 b\u016bti vis\u0173 moter\u0173 svarbiausia pareiga.<\/p>\n<p>Milda ALDONIEN\u0116<br \/>\n<br \/>Vilkavi\u0161kio PSPC gydytoja<br \/>\nginekolog\u0117<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Gimdos kaklelio v\u0117\u017eys kas savait\u0119 m\u016bs\u0173 \u0161alyje nusine\u0161a penki\u0173 moter\u0173 gyvybes. Lietuvoje kasmet diagnozuojama per 500 nauj\u0173 gimdos kaklelio v\u0117\u017eio atvej\u0173. Tai antroji pagal paplitim\u0105 da\u017eniausiai diagnozuojama v\u0117\u017eio forma tarp&#8230; <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":92380,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":" \/ ","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-92379","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-uncategorized","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20090422232141.jpg",420,384,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20090422232141-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20090422232141-300x274.jpg",300,274,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20090422232141.jpg",420,384,false],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20090422232141.jpg",420,384,false],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20090422232141.jpg",420,384,false],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20090422232141.jpg",420,384,false],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20090422232141.jpg",420,384,false],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20090422232141.jpg",420,384,false],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20090422232141-300x300.jpg",300,300,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20090422232141.jpg",420,384,false],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20090422232141-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["admin"]},"category_info":"<a href=\"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/category\/uncategorized\/\" rel=\"category tag\">Be kategorijos<\/a>","tag_info":"Be kategorijos","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20090422232141.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/92379","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=92379"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/92379\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/92380"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=92379"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=92379"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=92379"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}