{"id":9188,"date":"2024-09-25T08:07:26","date_gmt":"2024-09-25T05:07:26","guid":{"rendered":"https:\/\/www.17047165566933.sritis.lt\/index.php\/2024\/09\/25\/v-kudirka-besidomintis-vilkaviskietis-siekia-istaisyti-istorine-klaida-2\/"},"modified":"2024-12-29T20:13:14","modified_gmt":"2024-12-29T17:13:14","slug":"v-kudirka-besidomintis-vilkaviskietis-siekia-istaisyti-istorine-klaida-2","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2024\/09\/25\/v-kudirka-besidomintis-vilkaviskietis-siekia-istaisyti-istorine-klaida-2\/","title":{"rendered":"V. Kudirka besidomintis vilkavi\u0161kietis siekia i\u0161taisyti istorin\u0119 klaid\u0105"},"content":{"rendered":"

Egl\u0117 KVIESULAITIEN\u0116<\/em><\/p>\n

Vilkaviškietis Algimantas Ankevi\u010dius t\u0119sia savo šviesaus atminimo t\u0117\u010dio Stasio Ankevi\u010diaus prad\u0117t\u0105 darb\u0105 – ieško istorini\u0173 šaltini\u0173 apie m\u016bs\u0173 kraštiet\u012f, tautin\u0117s savimon\u0117s \u017eadintoj\u0105, Lietuvos himno autori\u0173 Vinc\u0105 Kudirk\u0105. Vilkaviškietis siekia pakoreguoti netikslumus, susijusius su V. Kudirkos kl\u0117tele. <\/p>\n

Paskatino vizitas <\/b>

\nTremtyje gim\u0119s Algimantas sak\u0117 vaikyst\u0117je Vinco Kudirkos gyvenimu per daug nesidom\u0117j\u0119s, ta\u010diau jo t\u0117tis Stasys visada \u017eav\u0117josi iš Pae\u017eeri\u0173 kaimo kilusia did\u017eia asmenybe, tur\u0117jusia didel\u0117s \u012ftakos lietuvi\u0173 tautinio s\u0105moningumo formavimuisi.

\nKai Algimantui buvo 13 met\u0173, jo t\u0117tis prad\u0117jo vadovauti kl\u0117tel\u0117je \u012frengtam V. Kudirkos muziejui. Nuo tada ir \u012f Algimanto gyvenim\u0105 at\u0117jo suvokimas, koks svarbus V. Kudirkos vaidmuo Lietuvos istorijoje ir kaip mes galime did\u017eiuotis b\u016bdami jo kraštie\u010diais.

\nS. Ankevi\u010diaus prisiminimuose rašoma, kaip gim\u0117 id\u0117ja sutvarkyti kl\u0117tel\u0119 ir joje \u012fsteigti muziej\u0173. Tai paskatino \u017einia apie b\u016bsim\u0105 išeivijos lietuvio Antano Petrikos vizit\u0105. Pae\u017eeriuose gim\u0119s ir XX a. prad\u017eioje \u012f JAV emigrav\u0119s publicistas bendradarbiavo išeivijos ir Lietuvos spaudoje, raš\u0117 straipsnius apie rašytojus. Tad išgirdus apie jo planuojam\u0105 vizit\u0105 pas gimines \u012f Pae\u017eerius, buvo neabejojama, kad A. Petrika sieks aplankyti ir V. Kudirkos kl\u0117tel\u0119.

\nTuometinis Pae\u017eeri\u0173 kol\u016bkio pirmininkas Pranas Danilevi\u010dius atsiunt\u0117 statybininkus, kl\u0117tel\u0117je saugoti gr\u016bdai buvo pernešti \u012f kit\u0105 patalp\u0105, kiemas aptvertas tvoromis, pas skulptori\u0173 Vlad\u0105 Plešk\u016bn\u0105 u\u017esakytas paminklinis akmuo, Kaune nulietas bronzinis V. Kudirkos bareljefas.

\nKl\u0117telei stendus ir raides iš faneros siaurapj\u016bkliu išpjov\u0117 tuometinis Pae\u017eeri\u0173 aštuonmet\u0117s mokyklos direktorius, dabar jau šviesaus atminimo Vytautas Grinius, V. Kudirkos poezijos ištraukas išraš\u0117 ir \u012f stendus sud\u0117jo muziejaus vadovu paskirtas mokytojas S. Ankevi\u010dius. Kl\u0117tel\u0117s vitrinose buvo pad\u0117tas Juozo Rimšos dovanotas jubiliejinis „Varpo“ numeris, viena kita knygel\u0117 apie V. Kudirk\u0105. Kelias knygeles muziejaus atidarymo šventei paskolino Vilkaviškio rajono kraštotyros muziejaus direktor\u0117 Gabriel\u0117 Karalien\u0117. <\/p>\n

Patik\u0117davo s\u016bnui <\/b>

\nS. Ankevi\u010diaus prisiminimuose rašoma, kad akmens atidengimo iškilm\u0117s vyko sekmadien\u012f, 1965 m. rugpj\u016b\u010dio 8 d. Susirinko gal t\u016bkstantis \u017emoni\u0173, atvyko sve\u010di\u0173, V. Kudirkos giminai\u010di\u0173, grojo Pilviški\u0173 vidurin\u0117s mokyklos pu\u010diam\u0173j\u0173 instrument\u0173 orkestras, vadovaujamas Broniaus Maksvy\u010dio.

\n\u012ek\u016brus muziej\u0173 prad\u0117jo gausiai plaukti \u012fvair\u016bs eksponatai. Jame atsirado ne tik V. Kudirkos, bet ir iš Pae\u017eeri\u0173 kilusi\u0173 rašytojo, teisininko Antano Kriš\u010diukai\u010dio-Aišb\u0117s, skulptoriaus Petro Rimšos ir jo brolio knygnešio Juozo stendai.

\nMuziej\u0173 aplank\u0119s Amerikos lietuvis A. Petrika surinko ir \u012f Lietuv\u0105 parsiunt\u0117 3 komplektus (18 knyg\u0173) V. Kudirkos rašt\u0173, v\u0117liau iš JAV atkeliavo Vinco Pietario istorinio romano „Algimantas“ penki pirmosios laidos (1904–1906 m.) tomeliai.

\nNetrukus muziejus tur\u0117jo daugiau nei 900 eksponat\u0173. Did\u017ei\u0105j\u0105 j\u0173 dal\u012f surinko pats S. Ankevi\u010dius. Pirmame kl\u0117tel\u0117s aukšte buvo \u012fkurdinta literat\u016brin\u0117 ekspozicija, antrame – XIX am\u017ei\u0173 menantys buities \u012frankiai. <\/p>\n

Algimantas prisimena, kad \u012f V. Kudirkos kl\u0117tel\u0119 ir savaitgaliais, ir darbo dienomis pl\u016bsdavo lankytojai. Ne tik muziejui vadovav\u0119s, bet ir mokytoju dirb\u0119s S. Ankevi\u010dius ne visada tur\u0117davo galimyb\u0119 priimti turistus. Tada kl\u0117tel\u0119 atrakindavo ir eksponatus demonstruodavo s\u016bnus Algimantas.

\n– Pats nuolat klausydamasis t\u0117\u010dio vedam\u0173 ekskursij\u0173 \u012fsiminiau ir gal\u0117davau nesunkiai papasakoti, – pasakojo A. Ankevi\u010dius. <\/p>\n

K\u016br\u0117 smuiku <\/b>

\nTikra sensacija tapo \u012fvykis, kai 1980 m. visai netik\u0117tai buvo atrastas V. Kudirkai priklaus\u0119s smuikas. Algimantas prisimena, kaip apie Osvaldo Kaptainio rast\u0105 smuik\u0105, kurio viduje pieštuku \u012frašyta „dr. V. Kudirka“, su\u017einojo jo t\u0117tis S. Ankevi\u010dius. Jis s\u016bnaus papraš\u0117 kuo grei\u010diau nuve\u017eti \u012f Griškab\u016bd\u012f ir iškart nupirko instrument\u0105. 81-erius metus iš rank\u0173 \u012f rankas klajoj\u0119s smuikas buvo labai suvarg\u0119s, ta\u010diau S. Ankevi\u010dius juo kl\u0117tel\u0117s lankytojams sugeb\u0117davo pagrie\u017eti V. Kudirkos aran\u017euot\u0105 dain\u0105 „Ant kalno karklai si\u016bbavo“ ir net „Tautišk\u0105 giesm\u0119“, kuri sovietiniais laikais buvo u\u017edrausta.

\nA. Ankevi\u010dius išnarš\u0117 ne vien\u0105 istorin\u012f šaltin\u012f nor\u0117damas \u012fsitikinti, ar tikrai „Tautišk\u0105 giesm\u0119“ V. Kudirka k\u016br\u0117 komponuodamas smuiku. Mat buvo iškelta versij\u0173, kad Lietuvos himnu tapusi giesm\u0117 gal\u0117jo b\u016bti sukomponuota pasitelkus citr\u0105, kankles ar violon\u010del\u0119, mat šiais instrumentais V. Kudirka taip pat mok\u0117jo groti. Sp\u0117lion\u0117ms pamat\u0105 pad\u0117jo ir tai, kad paskutinis, prieš pat mirt\u012f išleistas vyr\u0173 chorams skirtas dain\u0173 rinkinys vadinasi „Kankl\u0117s“.

\nVisgi A. Ankevi\u010dius paneig\u0117 bet kokias abejones. Išanalizav\u0119s šaltinius jis rado V. Kudirkos am\u017einink\u0173, kurie lank\u0117 „Tautiškos giesm\u0117s“ autori\u0173 ligos patale, prisiminimus. Jo draug\u0117 rašytoja Gabriel\u0117 Petkevi\u010dait\u0117-Bit\u0117 prisiminimuose raš\u0117 ištušt\u0117jusiuose V. Kudirkos namuose ma\u010diusi tik smuik\u0105. A. Ankevi\u010dius neabejoja, kad visiškai silpnas ligonis tikrai negal\u0117jo valdyti violon\u010del\u0117s ar citros – tik lengv\u0105 smuik\u0105, kur\u012f s\u0117d\u0117damas lovoje gal\u0117davo pasid\u0117ti ant keli\u0173 ir be stryko, tik liesdamas pirštais stygas, kurti melodij\u0105.

\nTai, kad himnas sukurtas tuo metu muziejuje-kl\u0117tel\u0117je laikytu brangiausiu eksponatu – V. Kudirkos smuiku, turistams pasakodavo ir S. Ankevi\u010dius, pats surink\u0119s nema\u017eai vertybi\u0173 ir išklaus\u0119s am\u017einink\u0173 prisiminim\u0173. Per metus jo vadovaujam\u0105 muziej\u0173 aplankydavo po por\u0105 t\u016bkstan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173, o per vis\u0105 egzistavimo laikotarp\u012f muziejus sulauk\u0117 50 721 lankytojo. <\/p>\n

Gim\u0117 kitoje vietoje <\/b>

\nIeškodamas su smuiku susijusi\u0173 šaltini\u0173, A. Ankevi\u010dius aptiko t\u0117\u010dio u\u017erašus apie išlikusi\u0105 Kudirk\u0173 sodybos kl\u0117tel\u0119 ir tikr\u0105j\u0105 j\u0173 s\u016bnaus Vinco gimimo viet\u0105.

\nDokumentai liudija, kad V. Kudirkos t\u0117vas Motiejus Kudirka (1818–1899) ir mama El\u017ebieta (1821–1868) po vestuvi\u0173 apsigyveno vyro t\u0117v\u0173 sodyboje. \u010cia 1858 m. gruod\u017eio 31 d. gim\u0117 ma\u017easis Vincukas.

\nV\u0117liau, 1865 m., jaunoji šeima pasistat\u0117 naujus trobesius ir persik\u0117l\u0117 ten gyventi. Kl\u0117tel\u0117 buvo pastatyta pora met\u0173 v\u0117liau. Ji ir belikusi iš visos sodybos pastat\u0173.

\nKl\u0117tel\u0117je Vincas vaikyst\u0119 leido nuo devyneri\u0173 met\u0173. Nuo 1868 m. kartu su Petru Grigai\u010diu prad\u0117jo lankyti Pae\u017eeri\u0173 vals\u010diaus raštin\u0117je tais pa\u010diais metais \u012fsteigt\u0105 rusišk\u0105 pradin\u0119 mokykl\u0105. Abu nakvodavo šioje kl\u0117tel\u0117je, mat Petro t\u0117vai gyveno B\u016bde\u017eeriuose, 11 km nuo mokyklos. V\u0117liau, besimokydamas Marijampol\u0117s gimnazijoje, Vincas kl\u0117tel\u0117je leisdavo tik vasaros atostogas.

\nA. Ankevi\u010dius apgailestauja, kad dabar kl\u0117tel\u0117 atitekusi privatiems šeimininkams ir lankoma tik susitarus su savininke. Atva\u017eiavusius lankytojus pasitinkantis paminklinis akmuo klaidina, jog toje sodyboje gim\u0117 „Tautiškos giesm\u0117s“ autorius.

\nTai, kad tikroji V. Kudirkos gimtin\u0117 visai ne ten, kur stovi paminklinis akmuo su u\u017erašu, klausim\u0105 k\u0117l\u0117 ir Pae\u017eeri\u0173 patriotas, pedagogas ir muziejininkas V. Grinius. Jis nustat\u0117 sen\u0173j\u0173 Kudirk\u0173 sodybos (tarp Pae\u017eeri\u0173 senosios mokyklos ir Gulbino upelio ištak\u0173) viet\u0105. 1958 m. interviu „Amerikos balsui“ davusi Vinco sesuo Emilija Kudirkait\u0117-Lietuvninkien\u0117 (1887–1965) sak\u0117, kad sodyba, kurioje gim\u0117 V. Kudirka, iki Antrojo pasaulinio karo dar buvo išlikusi.

\nA. Ankevi\u010dius \u012fsitikin\u0119s, kad istorin\u0119 klaid\u0105 b\u016btina ištaisyti – arba paminklinis akmuo turi b\u016bti perkeltas \u012f tikr\u0105j\u0105 rašytojo gimimo viet\u0105, arba privalu pataisyti \u012fraš\u0105, kad V. Kudirka toje sodyboje ne gim\u0117, o augo ir leido vaikyst\u0119. <\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Egl\u0117 KVIESULAITIEN\u0116 Vilkaviškietis Algimantas Ankevi\u010dius t\u0119sia savo šviesaus atminimo t\u0117\u010dio Stasio Ankevi\u010diaus prad\u0117t\u0105 darb\u0105 – ieško istorini\u0173 šaltini\u0173 apie m\u016bs\u0173 kraštiet\u012f, tautin\u0117s savimon\u0117s \u017eadintoj\u0105, Lietuvos himno autori\u0173 Vinc\u0105 Kudirk\u0105. Vilkaviškietis… <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"El\u017ebietos ir Motiejaus Kudirk\u0173 sodybos kl\u0117tel\u0117je s\u016bnus Vincukas vaikyst\u0119 leido nuo devyneri\u0173 met\u0173. \/ ","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[58],"tags":[],"class_list":["post-9188","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-tapatybes-ispaudai","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":"","thumbnail":"","medium":"","medium_large":"","large":"","1536x1536":"","2048x2048":"","post-thumbnail":"","visualnews_post_thumb":"","woocommerce_thumbnail":"","woocommerce_single":"","woocommerce_gallery_thumbnail":""},"author_info":{"info":["admin"]},"category_info":"Tapatyb\u0117s \u012fspaudai<\/a>","tag_info":"Tapatyb\u0117s \u012fspaudai","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9188","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9188"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9188\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":65716,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9188\/revisions\/65716"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9188"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9188"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9188"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}