{"id":9147,"date":"2024-09-20T10:57:55","date_gmt":"2024-09-20T07:57:55","guid":{"rendered":"https:\/\/www.17047165566933.sritis.lt\/index.php\/2024\/09\/20\/apie-mazyte-mazute-mazutele-mazutelyte-2\/"},"modified":"2024-12-29T20:13:14","modified_gmt":"2024-12-29T17:13:14","slug":"apie-mazyte-mazute-mazutele-mazutelyte-2","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2024\/09\/20\/apie-mazyte-mazute-mazutele-mazutelyte-2\/","title":{"rendered":"Apie ma\u017eyt\u0119, ma\u017eut\u0119, ma\u017eut\u0117l\u0119, ma\u017eut\u0117lyt\u0119…"},"content":{"rendered":"

<\/em><\/p>\n

Vilkaviškiet\u0117s Raimondos Kurauskien\u0117s rašinys, skirtas gimtajai kalbai, išrinktas geriausiu konkurse „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalb\u0105“. <\/p>\n

Ketvirt\u0105 kart\u0105 \u012fvykus\u012f konkurs\u0105 rengia Lietuvi\u0173 literat\u016bros ir tautosakos institutas, Lietuvi\u0173 kalbos draugija ir „Lituanist\u0173 samb\u016bris“.

\nPati R. Kurauskien\u0117 yra mokytoja, bet vaikus moko ne lietuvi\u0173 kalbos ir literat\u016bros, o muzikos meno. Ta\u010diau kas pasak\u0117, kad gra\u017eiai rašyti ir gimt\u0105j\u0105 kalb\u0105 myl\u0117ti gali tik lituanistai? Anaiptol! Vis, kas pa\u017e\u012fsta Raimond\u0105, \u017eino, kad ji nestokoja nei \u012fvairi\u0173 id\u0117j\u0173, nei raiškaus \u017eod\u017eio. O mintys rašiniui, kaip ji pati juokavo, gim\u0117 vien\u0105 nakt\u012f, kai ne\u0117m\u0117 miegas. Tad jas u\u017erašiusi pedagog\u0117 išsiunt\u0117 savo k\u016brin\u012f konkursui. Ir buvo labai maloniai nustebinta, kai \u012f jos namus atkeliavo siuntinys su gausybe dovan\u0173 bei I vietos suaugusi\u0173j\u0173 grup\u0117je diplomu.

\nKonkurse dalyvavo dar viena m\u016bs\u0173 rajono pedagog\u0117 – lietuvi\u0173 kalbos ir literat\u016bros mokytoja Vida Kaukait\u0117. „Jos darbas gal\u0117t\u0173 virsti smagia integruota pamoka pradinukams, sujungian\u010dia dialektologij\u0105, geografij\u0105 ir… pasak\u0105. Autor\u0117 rašo apie saul\u0117s spindul\u0117l\u012f, kuris per por\u0105 dešim\u010di\u0173 minu\u010di\u0173 pa\u017eadina ir pakalbina vis\u0105 Lietuv\u0105 nuo Ignalinos krašto iki Nidos. Keliaudamas jis pastebi kiekvienam kraštui b\u016bding\u0105 gamtovaizd\u012f, išgirsta skirting\u0105 šnekt\u0173 skambes\u012f“, – rašoma „Gimtosios kalbos“ (Nr. 8 \/ 2024) \u017eurnale.

\nLeidinys išspausdino konkurso finalinink\u0117s R. Kurauskien\u0117s darb\u0105. Autorei leidus, jos k\u016brin\u012f publikuojame ir „Santakoje“. <\/p>\n

\n


\n Apie kalb\u0105 <\/b> <\/p>\n

„T\u0117vyn\u0119 reikia myl\u0117ti kaip mam\u0105. Na ir kas, kad kitos didesn\u0117s ir turtingesn\u0117s. Ji juk – vienintel\u0117. Ji – m\u016bs\u0173“, – šiuos kadaise ištartus \u017eurnalist\u0117s Editos Milda\u017eyt\u0117s \u017eod\u017eius prisimenu kaskart \u017eengusi \u017eingsn\u012f pro k\u0105 tik nusileidusio l\u0117ktuvo duris.

\nKeistai geri dabar laikai, juk k\u0105 tik tolimoje šalyje gal\u0117jau matyti kalnus, vandenyn\u0105 ar egzotiškas palmes, o po poros valand\u0173 šnerves jau glosto lietuviškas oras. Kuo labiau veriasi pasaulis, tuo labiau jau\u010diu ir savo ma\u017eum\u0105, ir pasidid\u017eiavim\u0105, kad tokia ma\u017eyt\u0117 šalis išliko greta did\u017ei\u0173j\u0173 valstybi\u0173. Išliko su savo kult\u016bra, istorija, pasakomis, dainomis ir tarm\u0117mis. Išliko, b\u016bdama tokia ma\u017eyt\u0117, ma\u017eut\u0117, ma\u017eut\u0117l\u0117, ma\u017eut\u0117lyt\u0117, ma\u017eulyt\u0117, ma\u017eu\u010diuk\u0117, ma\u017euliuk\u0117, ma\u017eut\u0117liuk\u0117… <\/em> Kuri dar kalba pasi\u017eymi tokiu ne\u012ftik\u0117tinu deminutyv\u0173 skai\u010diumi? Kurioje dar pasaulio kalboje prie to paties veiksma\u017eod\u017eio prid\u0117j\u0119s vos trumput\u012f priešd\u0117l\u012f, gali pakeisti \u017eod\u017eio prasm\u0119? Kad ir \u017eodyje b\u0117gti: priešpiet ji nu b\u0117go, apie pietus par b\u0117go, iš darbo pa b\u0117go, papietauti susi b\u0117go ir netrukus v\u0117l iš b\u0117go.

\nNeseniai paklausiau u\u017e svetimtau\u010dio ištek\u0117jusios draug\u0117s: „Visk\u0105 suprantu, visi esame \u017emon\u0117s su rankomis, kojomis ir širdimi, visi turime ger\u0173 savybi\u0173 ir stipriai tobulintin\u0173, bet kaip su kalba? Juk ka\u017ein ar \u012fmanoma išmokti svetimos šalies kalb\u0105 taip, kaip gimt\u0105j\u0105, iki subtiliausi\u0173 smulkmen\u0173, iki tokio lygio, kad kitas suprast\u0173, k\u0105 sakai net ir perkeltine prasme.“ Draug\u0117 nusišypsojo: „Kartais kuo ma\u017eiau \u017eod\u017ei\u0173, tuo geriau…“ Hm, man – tikrai ne, kalba man yra viskas, juk vis\u0173 ir visoki\u0173 santyki\u0173 pagrindas yra mok\u0117jimas kalb\u0117tis. Mok\u0117jimas rasti tinkam\u0105 \u017eod\u012f, ton\u0105, aiškiai pasakyti tai, k\u0105 galvoji ir jauti, o kartais ir išmintinga pauze u\u017everti l\u016bp\u0173 vartus. Juk ne veltui sakoma, kad \u017eodis gali ne tik pakyl\u0117ti, apsaugoti, palaikyti ar išteisinti, bet ir nu\u017eudyti.

\nParadoksalu, kad mokykloje u\u017e plep\u0117jim\u0105 kartais buvau baud\u017eiama, o dabar tai – mano pagrindinis darbo \u012frankis. Raštu ir \u017eod\u017eiu išreiškiu save mokydama vaikus ir suaugusiuosius, klas\u0117je ir scenoje. Susid\u0117lioju kelet\u0105 pagrindini\u0173 min\u010di\u0173 ir b\u016bna labai \u012fdomu, kokius \u017eod\u017eius Dievas atsi\u0173s joms apipinti. Neapsakomas jausmas, kai prad\u0117jus kalb\u0117ti sugr\u012f\u017eta \u017emoni\u0173 reakcijos: kartais mus\u0117s skryd\u017eio gird\u0117jimo tyla, kartais šypsena ir juokas, kartais akyse sublizgusi ašara, o labiausiai d\u017eiaugiuosi klausimu ar replika. Tuomet išsivysto \u012fdomiausios diskusijos, kurios padeda atrasti ir suprasti.

\nMokau negali\u0105 turin\u010dius vaikus muzikos, vienas iš j\u0173 geba pasakyti tik aštuonis \u017eod\u017eius (ne visus lietuviškus ir padorius). Meistriškai juos vartodamas, vaikinas visai šauniai sukasi gyvenime. Bet kartais iš \u017evilgsnio ir reakcij\u0173 matau, kiek daug jis supranta. Kartais pasvajoju, k\u0105 jis pasakyt\u0173, jei kokiu nors stebuklingu b\u016bdu jo galvoje esantis kompiuteris pataisyt\u0173 kalbos centrus. Ko ir kiek jis pasakyt\u0173? Tuo pat metu li\u016bdna d\u0117l vaik\u0173, paaugli\u0173 ir suaugusi\u0173j\u0173, kurie gal\u0117t\u0173, bet nesistengia. Neskaito, nesidomi, o ir patys ka\u017ein ar supranta, kad išgyvena tikr\u0173 tikriausi\u0105 skurd\u0105. Kalbos skurd\u0105. Juk jei kas nors ir išaugino mano pasitik\u0117jim\u0105 savimi, tai – kalba. Pasi tik\u0117jim\u0105, pa tik\u0117jim\u0105, tik \u0117jim\u0105…

\nIr T\u0117vyn\u0119, gr\u012f\u017edama iš sve\u010dios šalies, pajuntu gerokai anks\u010diau, nei l\u0117ktuvo ratai palie\u010dia \u017eem\u0119. Kad tuojau j\u0105 pamatysiu, suprantu jau oro uoste, kai išgirstu, kad daugelis aplinkini\u0173 kalba lietuviškai. Juk laukiame to paties ugninio paukš\u010dio, kuris parskraidins mus \u012f lietaus šal\u012f, \u012f Lietuv\u0105. <\/p>\n

RAIMONDA KURAUSKIEN\u0116

\nVilkaviškis <\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Vilkaviškiet\u0117s Raimondos Kurauskien\u0117s rašinys, skirtas gimtajai kalbai, išrinktas geriausiu konkurse „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalb\u0105“. Ketvirt\u0105 kart\u0105 \u012fvykus\u012f konkurs\u0105 rengia Lietuvi\u0173 literat\u016bros ir tautosakos institutas, Lietuvi\u0173 kalbos draugija ir „Lituanist\u0173… <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"Raimonda Kurauskien\u0117 puikiai valdo ne tik muzikos instrumentus, bet ir lietuvi\u0161k\u0105 \u017eod\u012f. \/ ","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[58],"tags":[],"class_list":["post-9147","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-tapatybes-ispaudai","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":"","thumbnail":"","medium":"","medium_large":"","large":"","1536x1536":"","2048x2048":"","post-thumbnail":"","visualnews_post_thumb":"","woocommerce_thumbnail":"","woocommerce_single":"","woocommerce_gallery_thumbnail":""},"author_info":{"info":["admin"]},"category_info":"Tapatyb\u0117s \u012fspaudai<\/a>","tag_info":"Tapatyb\u0117s \u012fspaudai","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9147","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9147"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9147\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":65717,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9147\/revisions\/65717"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9147"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9147"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9147"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}