{"id":8858,"date":"2024-09-05T14:48:39","date_gmt":"2024-09-05T11:48:39","guid":{"rendered":"https:\/\/www.17047165566933.sritis.lt\/index.php\/2024\/09\/05\/eksperte-pamoke-kaip-neprisirinkti-nuodingu-grybu-2\/"},"modified":"2024-09-05T14:48:39","modified_gmt":"2024-09-05T11:48:39","slug":"eksperte-pamoke-kaip-neprisirinkti-nuodingu-grybu-2","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2024\/09\/05\/eksperte-pamoke-kaip-neprisirinkti-nuodingu-grybu-2\/","title":{"rendered":"Ekspert\u0117 pamok\u0117, kaip neprisirinkti nuoding\u0173 gryb\u0173"},"content":{"rendered":"

<\/em><\/p>\n

Jono Basanavi\u010diaus gimtin\u0117je ošian\u010diame Lietuvos tautinio atgimimo \u0105\u017euolyne vyko edukacija apie grybus. Tema aktuali, juk ruduo – grybavimo metas. <\/p>\n

Pasivaikš\u010dioti Lietuvos tautinio atgimimo \u0105\u017euolyne ir patyrin\u0117ti jame augan\u010dius grybus kraštie\u010dius kviet\u0117 ekspert\u0117, tinklaraš\u010dio „Gryb\u0173 pasaulis“ \u012fk\u016br\u0117ja Aurelija Pl\u016bk\u0117. Edukacijoje ji supa\u017eindino dalyvius su \u012fvairiais ne\u012fprastais grybais bei j\u0173 vaidmeniu miško ekosistemoje ir \u017emogaus gyvenime. Pasak A. Pl\u016bk\u0117s, gryb\u0173 pasaulis yra daug \u012fdomesnis nei \u017emon\u0117s link\u0119 manyti.

\n„Grybai n\u0117ra tik valgomieji arba nuodingi. Jie iš tikr\u0173j\u0173 yra daug \u012fdomesni. Kuo daugiau giliniesi, tuo labiau supranti, kad gryb\u0173 yra visur aplinkui, ne tik miške“, – kalb\u0117jo ji.

\nTiesa, grybai \u017emon\u0117ms yra geriau \u017einomi kaip maistas, ta\u010diau jie gali b\u016bti naudojami \u012fvairiems tikslams, pavyzd\u017eiui, medicinoje. A. Pl\u016bk\u0117 pasakojo, kad penicilinas, pirmasis antibiotikas, buvo sukurtas iš pel\u0117sinio grybo. Be to, šiuo metu internete \u017emon\u0117s perka d\u017eiovintas raudon\u0105sias (paprast\u0105sias) musmires, kurias vartoja liaudies medicinos priemon\u0117ms – kaip tepal\u0105 skaudan\u010dioms k\u016bno vietoms tepti. Vis d\u0117lto šie grybai veikia ir kaip svaigalai, nes paprastoji musmir\u0117 – haliucinogeninis grybas. Pasak A. Pl\u016bk\u0117s, \u012f eksperimentus su musmire reik\u0117t\u0173 \u017ei\u016br\u0117ti atsargiai, nes ilgalaiki\u0173 tyrim\u0173 apie šio grybo poveik\u012f dar n\u0117ra.

\n„Musmir\u0117 n\u0117ra mirtinai nuodinga, tod\u0117l jeigu j\u0105 suvalgysime, neb\u016btinai apsinuodysime. Vis d\u0117lto šis grybas yra labai sud\u0117tingas, tod\u0117l reikia gerai \u017einoti, k\u0105 darai, jeigu j\u012f vartoji. Be to, kad ji turi toksin\u0173, kurie n\u0117ra aišku, ar kaupiasi, ar nesikaupia \u017emogaus organizme, musmir\u0117 gali sukelti psichoz\u0119, traukulius ir kit\u0173 nemaloni\u0173 dalyk\u0173“, – sak\u0117 ji.

\nIš tikr\u0173j\u0173 yra ir daug kit\u0173 haliucinacijas sukelian\u010di\u0173 gryb\u0173 r\u016bši\u0173.

\n„Haliucinogeniniai grybai Amerikoje buvo u\u017edrausti kaip narkotikai, ta\u010diau dabar mokslininkai v\u0117l tiria, ar jie gali b\u016bti naudojami gydant sunki\u0105 depresij\u0105, nerim\u0105, priklausomybes ir kitus psichinius sutrikimus“, – pasakojo A. Pl\u016bk\u0117.

\n\u017dinoma, grybai padeda ne tik \u017emogui, bet ir miško ekosistemai. Pasirodo, naudingi ir ant med\u017ei\u0173 augantys parazitiniai grybai. Kaip sak\u0117 ekspert\u0117, tokie grybai \u017eudo med\u017eius, ta\u010diau be j\u0173 miške neb\u016bt\u0173 ir organizm\u0173 \u012fvairov\u0117s.

\n„Miške stovintys negyvi, bet dar nenuvirt\u0119 med\u017eiai yra vieni iš vertingiausi\u0173 med\u017ei\u0173 miške. Juos grybai ardo, ir tada mediena po truput\u0117l\u012f pradeda minkšt\u0117ti, o v\u0117liau ten apsigyvena \u012fvair\u016bs vabalai, kirm\u0117l\u0117s, paukš\u010diai randa maisto. Yra organizm\u0173, kurie gyvena tik negyvoje medienoje, tod\u0117l jeigu miškas jos netur\u0117s, nebus ir \u012fvairov\u0117s“, – kalb\u0117jo A. Pl\u016bk\u0117.

\nTaip pat renginyje edukator\u0117 pasidalino patarimais, kaip grybauti. Ji atskleid\u0117, kaip atskirti valgomuosius grybus nuo nuoding\u0173.

\n„Geriausia rinkti tokius grybus kaip baravykai, kuri\u0173 apatin\u0117 kepur\u0117l\u0117s pus\u0117 yra por\u0117ta. Tokie grybai beveik visi yra valgomi, išskyrus gal vien\u0105 – š\u0117tonbaravyk\u012f. O grybus, kurie turi lakštelius, sunkiau atskirti. J\u0173 yra ir labai skani\u0173, ir mirtinai nuoding\u0173“, – teig\u0117 A. Pl\u016bk\u0117.

\nBe to, ji atsak\u0117 \u012f klausim\u0105, ar grybus geriau rauti, ar pjauti. Pasirodo, geri yra abu pasirinkimai. Vis d\u0117lto, jei norisi pa\u017einti gryb\u0105, geriau j\u012f išrauti, nes nupjovus nesimatys koto apa\u010dia, kuri gali pad\u0117ti j\u012f atpa\u017einti. Beje, ekspert\u0117 patar\u0117 vis\u0173 gryb\u0173 nevirti, nes prisig\u0117r\u0119 vandens jie subli\u016bkšta, o dalis aromato ir nauding\u0173 med\u017eiag\u0173 lieka vandenyje.

\n„Pagrindini\u0173 valgom\u0173j\u0173 gryb\u0173 – voverai\u010di\u0173, baravyk\u0173, \u016bm\u0117d\u017ei\u0173 nereikia apvirti. Juos iš karto kepame, troškiname“, – sak\u0117 ji.

\nVis d\u0117lto yra ir toki\u0173 gryb\u0173, kuriuos apvirti b\u016btina ir net kelis kartus. „Jeigu neapvir\u0119 kepsime bobausius, galime rimtai apsinuodyti, nes jie turi toksino giromitrino, kuris tirpsta vandenyje, suyra karštyje“, – kalb\u0117jo A. Pl\u016bk\u0117.

\nEkspert\u0117 patar\u0117 grybus valyti ir ruošti iš karto, vos gr\u012f\u017eus iš miško, nes jie greitai genda. Taip pat ji pasakojo, kad net ir paruoštus grybus kelis kartus šildyti ir valgyti yra pavojinga, nes kit\u0105 dien\u0105 jie jau gali b\u016bti nuodingi.

\nPo pasivaikš\u010diojimo \u0105\u017euolyne diskusijos apie gryb\u0173 pasaul\u012f persik\u0117l\u0117 prie vaiši\u0173 stalo. Dalyviai gal\u0117jo paragauti grybien\u0117s ir gili\u0173 kavos. <\/p>\n

Gabriel\u0117 \u017dEMAITYT\u0116 <\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Jono Basanavi\u010diaus gimtin\u0117je ošian\u010diame Lietuvos tautinio atgimimo \u0105\u017euolyne vyko edukacija apie grybus. Tema aktuali, juk ruduo – grybavimo metas. Pasivaikš\u010dioti Lietuvos tautinio atgimimo \u0105\u017euolyne ir patyrin\u0117ti jame augan\u010dius grybus kraštie\u010dius… <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":8859,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"Gryb\u0173 pasaulio ekspert\u0117 Aurelija Pl\u016bk\u0117 rod\u0117 med\u017eio \u0161ak\u0105, kurioje grybai kariauja d\u0117l maisto. \/ Autor\u0117s nuotr.","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[88],"tags":[],"class_list":["post-8858","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-idomu","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20240905144839.jpg",900,675,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20240905144839-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20240905144839-300x225.jpg",300,225,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20240905144839-768x576.jpg",768,576,true],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20240905144839.jpg",900,675,false],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20240905144839.jpg",900,675,false],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20240905144839.jpg",900,675,false],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20240905144839-600x400.jpg",600,400,true],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20240905144839-600x400.jpg",600,400,true],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20240905144839-300x300.jpg",300,300,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20240905144839-600x450.jpg",600,450,true],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20240905144839-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["admin"]},"category_info":"\u012edomu<\/a>","tag_info":"\u012edomu","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20240905144839.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8858","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8858"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8858\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/8859"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8858"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8858"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8858"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}