{"id":88136,"date":"2008-07-03T09:37:26","date_gmt":"2008-07-03T06:37:26","guid":{"rendered":"https:\/\/www.17047165566933.sritis.lt\/index.php\/2008\/07\/03\/mozuru-piramide-keliautojus-vilioja-savo-paslaptimi\/"},"modified":"2008-07-03T09:37:26","modified_gmt":"2008-07-03T06:37:26","slug":"mozuru-piramide-keliautojus-vilioja-savo-paslaptimi","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2008\/07\/03\/mozuru-piramide-keliautojus-vilioja-savo-paslaptimi\/","title":{"rendered":"Moz\u016br\u0173 piramid\u0117 keliautojus vilioja savo paslaptimi"},"content":{"rendered":"

<\/em><\/p>\n

Su motociklais aplank\u0117me vien\u0105 i\u0161 Lenkijos paslap\u010di\u0173 \u2013 Moz\u016br\u0173 piramid\u0119. Surasti j\u0105 buvo gana nesunku. Vien\u0105 kart\u0105 pasiklydome, bet vietinio senuko pasiklaus\u0119 kelio piramid\u0119 radome lengvai. Netoli piramid\u0117s galima \u012fsigyti \u012fvairi\u0173 suvenyr\u0173, o lenki\u0161kai suprantantiems turistams vietiniai vaikai u\u017e atitinkam\u0105 mokest\u012f si\u016blosi vesti ekskursij\u0105.
\n
Pasaulyje pirmoji piramid\u0117 pastatyta ma\u017edaug prie\u0161 4700 met\u0173 Sacharos dykumoje. \u017dymiausios yra Gizos piramid\u0117s: Snofru, Cheopso, Mikerino. Gizos piramid\u0117s laikomos vienu i\u0161 septyni\u0173 pasaulio stebukl\u0173. Auk\u0161\u010diausia piramid\u0117 \u2013 Cheopso (jos auk\u0161tis buvo apie 147 m, v\u0117liau, nugriuvus vir\u0161\u016bnei, buvo padarydama 10 kv. m aik\u0161tel\u0117 ir auk\u0161tis siek\u0117 137 m). Seniausias pasaulio stebuklas \u2013 Egipto piramid\u0117s, arba Egipto faraon\u0173 kapaviet\u0117s. Beje, iki 1889 m. tai buvo auk\u0161\u010diausi statiniai \u017dem\u0117je (v\u0117liau jas pralenk\u0117 Eifelio bok\u0161tas).
\n
Tariamai stebukling\u0105 piramid\u0119 galima rasti ir Lietuvoje. Garsioji Merkin\u0117s piramid\u0117 palaipsniui neteko mistini\u0173 gali\u0173. Prie sur\u0119sto keisto statinio i\u0161 visos Lietuvos trauk\u0119 ligoniai \u201estebuklu\u201c po truput\u012f pradeda nebetik\u0117ti ir ten neva\u017eiuoti.
\n
Skirtingai nei Lietuvoje, Lenkijoje yra visais laikais lankoma paslaptingoji piramid\u0117, turinti \u012fdomi\u0105 istorij\u0105.
\n
\u012e vakarus nuo Goldapo, mi\u0161k\u0173 \u017eiede, netoli \u017dabino kaimo, stovi \u012fdomi piramid\u0117 \u2013 \u0161eimos kapas. Ji pastatyta pagal senov\u0117s Egipto piramid\u017ei\u0173 pavyzd\u012f. Piramid\u0117 buvo statoma pana\u0161iai, kaip ir Cheopso. J\u0105 u\u017ebaig\u0117 prie\u0161 1811 metus.
\n
Piramid\u0117 pastatyta ant 10 kv. m pagrindo, kuris remiasi \u012f piramid\u0119, o vidin\u0117 jos sienos dalis remiasi \u012f kapo kub\u0105. Auk\u0161tis \u2013 15,9 metro. Piramid\u0117s sienos su pagrindo plok\u0161tuma sudaro 70\u00b0 kamp\u0105 (Cheopso piramid\u0117s \u2013 51\u00b0). Skiriasi tik i\u0161orin\u0117s sienos kampas, o vidin\u0117s sienos kampas artimas Egipto piramidei.
\n
Manoma, kad \u0161io kapo projektuotojas buvo Bartelas Thorwaldsenas.
\n
\u012e piramid\u0119 veda takas, i\u0161 abiej\u0173 pusi\u0173 apsuptas griovi\u0173. I\u0161 lauko mauzoliej\u0173 dengia samanos.
\n
Kapaviet\u0117je am\u017einojo poilsio atgul\u0119 \u017emon\u0117s, kurie ka\u017ekada \u010dia dirbo ir gyveno: grafas Fridrichas von Farenheidas, ma\u017eyt\u0117 Ninette, mirusi nuo skarlatinos 1811 metais (jai buvo tik treji metai), Johanas Fridrichas (mir\u0119s 1834 metais), Wilhelmina (1847 m.). Piramid\u0117s statytojas, \u012f\u017eymus meno kolekcionierius Fridrichas von Farenheidas mir\u0117 1849 metais. Kapaviet\u0117je ils\u0117josi septyni \u0161eimos nariai. J\u0173 k\u016bnai gerai i\u0161silaik\u0117, nors piramid\u0117 stovi dr\u0117gnoje vietoje, mi\u0161ke.
\n
Pasirodo, grafas ne atsitiktinai pasirinko \u0161eimos kapaviet\u0119, nutolusi\u0105 5 km nuo jo dvaro. Nepasirinko jis savo parapijos kapini\u0173 ar kitos artimesn\u0117s vietos \u0161eimai laidoti.
\n
Piramid\u0117je palaikai nepaprastai gerai mumifikavosi, o tai leid\u017eia daryti prielaid\u0105, kad ji yra teisingai suprojektuota. Uodai ir mus\u0117s, kuri\u0173 yra daugyb\u0117 piramid\u0117s i\u0161or\u0117je, vengia patekti \u012f jos vid\u0173. Atlikti tyrimai \u0161ioje vietoje parodo specifin\u012f spinduliavim\u0105. Spinduliavimo stiprumas piramid\u0117s viduje yra apie 23 000 vienet\u0173 pagal Bovio skal\u0119 ir nepaprastai stimuliuojan\u010diai veikia \u017emogaus organizm\u0105. Nesunku palyginti: \u017emogaus organizmas toje skal\u0117je spinduliuoja 6500 vienet\u0173. Vietos \u017eem\u0117je, kur spinduliavimas siekia 18 000 vienet\u0173, yra laikomos j\u0117gos vietomis. Tai vieta, kurioje koncentruojasi \u017eem\u0117s ir kosmoso teigiama energija. \u0160iame ta\u0161ke susikerta kelios spinduliavimo linijos. Nenaudingas spinduli\u0173 daleles i\u0161stumia piramid\u0117s pamatas, pastatytas i\u0161 lauko rieduli\u0173. Teigiamas daleles akumuliuoja ir sustiprina piramid\u0117s viduje jos sienos.
\n
\u012edomu tai, kad piramid\u0117s statytojai pastat\u0117 j\u0105 ant linij\u0173, kurios jungia j\u0117gos ta\u0161kus \u017eem\u0117je, susikirtimo ta\u0161ke. Viena linija veda per Stambul\u0105 (Turkija) \u012f Gizos (D\u017eizos) piramides, kita linija \u2013 per Karaliau\u010di\u0173 \u012f Findhorn\u0105 (\u0160kotija) ir tre\u010dia linija i\u0161 Kauno eina per Vilko guol\u012f prie Kent\u0161ino \u012f Karlsrue miest\u0105 Vokietijoje. \u017dinomas angl\u0173 tyrin\u0117tojas Naid\u017eelas Penikas sako, kad Hitlerio tvirtov\u0117 prie Kent\u0161ino buvo parinkta ne atsitiktinai, o remiantis \u017eem\u0117s j\u0117gos ta\u0161ku. \u012edomu tai, kad geomagnetin\u0117 linija, jungianti piramid\u0119 su Vokietijos miestu Karlsrue, atitinka saul\u0117s patek\u0117jimo krypt\u012f baland\u017eio 30 dien\u0105. T\u0105 dien\u0105 liaudis \u0161ven\u010dia magi\u0161k\u0105 Valpurgijos \u0161vent\u0119.
\n
Piramid\u0117 pastatyta i\u0161 akmen\u0173 ir plyt\u0173. Kai kurios plytos suskilusios, apsamanojusios, keletas m\u0117tosi ant \u017eem\u0117s. Piramid\u0117s priekyje yra metalinis kry\u017eius. Ventiliacijos sistema i\u0161likusi gera. Statinio durys u\u017em\u016brytos, lik\u0119 tik keletas lang\u0173.
\n
Piramid\u0117 buvo ir i\u0161pl\u0117\u0161ta. Pl\u0117\u0161ikai, ie\u0161kodami brangenybi\u0173, i\u0161vart\u0117 karstus, kurie ir \u0161iandien teb\u0117ra piramid\u0117s viduje. Ji yra \u012fdomi tuo, kad tai \u2013 reta piramid\u0117s formos kapaviet\u0117. Moz\u016br\u0173 piramid\u0117 tapo magi\u0161ka vieta, viena i\u0161 patraukliausi\u0173 Lenkijos paslap\u010di\u0173.
\n
Gr\u012f\u017etant namo u\u017esukome \u012f Pirmojo pasaulinio karo laik\u0173 kapaviet\u0119. \u010cia ilsisi buv\u0119 prie\u0161ai \u2013 vokie\u010diai ir rusai. Netoliese puikuojasi gra\u017ei ba\u017eny\u010dia. Netoli Goldapo miesto yra slidin\u0117jimo trasa, \u012frengta ant didelio kalno, \u012f kur\u012f ir buvome u\u017ekop\u0119. Nuo kalno atsiveria gra\u017eus kra\u0161tovaizdis, o Goldapo miestas \u2013 tarsi ant delno.<\/p>\n

Darius Renaldas DULINSKAS
\n
\u201eSen\u0173 ve\u017eim\u0173\u201c klubo
\nprezidentas<\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Su motociklais aplank\u0117me vien\u0105 i\u0161 Lenkijos paslap\u010di\u0173 \u2013 Moz\u016br\u0173 piramid\u0119. Surasti j\u0105 buvo gana nesunku. Vien\u0105 kart\u0105 pasiklydome, bet vietinio senuko pasiklaus\u0119 kelio piramid\u0119 radome lengvai. Netoli piramid\u0117s galima \u012fsigyti… <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":88137,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"\u201eSen\u0173 ve\u017eim\u0173\u201c klubo nariai lanko \u012f\u017eymias Lenkijos vietas. \/ ","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-88136","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-uncategorized","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20080703093726.jpg",420,315,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20080703093726-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20080703093726-300x225.jpg",300,225,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20080703093726.jpg",420,315,false],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20080703093726.jpg",420,315,false],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20080703093726.jpg",420,315,false],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20080703093726.jpg",420,315,false],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20080703093726.jpg",420,315,false],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20080703093726.jpg",420,315,false],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20080703093726-300x300.jpg",300,300,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20080703093726.jpg",420,315,false],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20080703093726-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["admin"]},"category_info":"Be kategorijos<\/a>","tag_info":"Be kategorijos","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20080703093726.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/88136","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=88136"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/88136\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/88137"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=88136"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=88136"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=88136"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}