{"id":86364,"date":"2013-11-22T07:46:22","date_gmt":"2013-11-22T05:46:22","guid":{"rendered":"https:\/\/www.17047165566933.sritis.lt\/index.php\/2013\/11\/22\/kito-link-85\/"},"modified":"2013-11-22T07:46:22","modified_gmt":"2013-11-22T05:46:22","slug":"kito-link-85","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2013\/11\/22\/kito-link-85\/","title":{"rendered":"Kito link&#8230;"},"content":{"rendered":"<p><em><\/em><\/p>\n<p><b>Malda (3)<\/b><\/p>\n<p>Malda ir apskritai dvasinis gyvenimas neturi likti izoliuota m\u016bs\u0173 b\u016bties kertele. \u017dmogus pa\u0161auktas b\u016bti vientisas ir darnus, tod\u0117l kalb\u0117dami apie maldingum\u0105 nei\u0161leiskime i\u0161 aki\u0173 to, kad malda turi apimti vis\u0105 \u017emogaus esyb\u0119. O norint to pasiekti, reikia teisingai suprasti vis\u0105 \u017emogaus sandar\u0105.<br \/>\n<br \/>Vyskupas Teofanas, vadovaudamasis pla\u010diai paplitusia tradicija, \u017emogaus sandar\u0105 skirsto \u012f tris pagrindines sferas: k\u016bn\u0105, siel\u0105 ir dvasi\u0105 (beje, reikia pasteb\u0117ti, kad keletas skaitytoj\u0173 teiravosi, koks skirtumas yra tarp sielos ir dvasios). K\u016bnas ir siela (psichika) sudaro tai, k\u0105 Biblija vadina \u201ek\u016bnu\u201c. O dvasia yra asmenyb\u0117s \u0161erdis, d\u0117l kurios esame pana\u0161\u016bs \u012f Diev\u0105. \u010cia pasirei\u0161kia savimon\u0117, valia, laisv\u0117, k\u016brybi\u0161kumas ir s\u0105\u017ein\u0117.<br \/>\n<br \/>Dvasia i\u0161 prigimties yra pa\u0161aukta valdyti k\u016bn\u0105. Dvasia \u2013 auk\u0161tesnysis \u017emogaus pradas, i\u0161skiriantis j\u012f i\u0161 visos k\u016brinijos. Ta\u010diau tai nerei\u0161kia, kad m\u016bs\u0173 fizinis lygmuo t\u0117ra nereikalingas, varginantis \u201eapvalkalas\u201c. \u0160is lygmuo (k\u016bnas) glaud\u017eiai susij\u0119s su dvasia. Juk mintys daro \u012ftak\u0105 jausmams, o jausmai \u2013 mintims, jie itin glaud\u017eiai susij\u0119 su k\u016bnu, kuris vienaip ar kitaip reaguoja. \u010cia b\u016bt\u0173 galima daug kalb\u0117ti apie neverbalin\u0119 kalb\u0105, ta\u010diau m\u016bs\u0173 temos apr\u0117ptyje to daryti nereikia.<br \/>\n<br \/>Dvasia pakyl\u0117ja \u017emog\u0173 Dievo link. Tod\u0117l puosel\u0117dami savo dvasin\u012f gyvenim\u0105 mes turime labai atsi\u017evelgti \u012f savo brol\u012f k\u016bn\u0105, kur\u012f \u0161ventasis Pranci\u0161kus vadino broliu asilu, taip jo nesumenkindamas, bet pad\u0117damas suvokti, kad be dvasios judesio jis b\u016bt\u0173 tik instinktyvus m\u0117sos gabalas.<br \/>\n<br \/>Anuomet Suro\u017ee darbav\u0119sis Anthony Bloomas sak\u0117: \u201ePastebime mes tai ar ne, bet k\u016bnas atsiliepia \u012f kiekvien\u0105 sielos virpes\u012f, nesvarbu, ar tai b\u016bt\u0173 jausmas ar abstrakti mintis, noras ar nejutimin\u0117 patirtis\u201c (skaitytojams tiesiog privalau pasi\u016blyti paskaityti \u0161io autoriaus knyg\u0105 \u201eDvasin\u0117 kelion\u0117\u201c. Vilnius: Aidai, 2010).<br \/>\n<br \/>Vadinasi, ir meld\u017eiantis k\u016bnui tenka nemenkas vaidmuo. Tie, kurie to nepaiso, nei\u0161vengiamai susiduria su daugybe sunkum\u0173. Reikia atmesti nekrik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105 po\u017ei\u016br\u012f \u012f k\u016bn\u0105 kaip \u201esielos kal\u0117jim\u0105\u201c, nusipelnius\u012f vien paniekos. \u017dmogaus k\u016bnas yra \u012fstabus Dievo k\u016brinys, tobuliausias i\u0161 to, kas yra gamtoje. \u017dmogus ne \u0161iaip sau jame \u201e\u012fkalintas\u201c, o gyvena juo, atskleisdamas k\u016bnu visus savo pol\u0117kius. Paties Dievo \u012fsik\u016bnijimas yra didis liudijimas prie\u0161 tuos, kurie link\u0119 vertinti k\u016bn\u0105 krik\u0161\u010dionybei svetimu dualizmo ar spiritualizmo po\u017ei\u016briu. \u0160is po\u017ei\u016bris \u2013 senov\u0117s Ryt\u0173 religij\u0173 ir Platono mokymo paveldas, Biblijoje, krik\u0161\u010dionyb\u0117je to visai n\u0117ra.<br \/>\n<br \/>Ta\u010diau taip pat neb\u016bt\u0173 teisinga i\u0161kelti k\u016bn\u0105 \u012f nederan\u010di\u0105 jam viet\u0105, tenkinant visus jo reikalavimus.<br \/>\n<br \/>\u0160iandien toks \u012fsp\u016bdis susidaro, kai nema\u017ea \u017emoni\u0173 dalis tenkina tik k\u016bno poreikius, o dvasia lieka alkana. Visa m\u016bs\u0173 esyb\u0117 yra pa\u017eenklinta gimtosios nuod\u0117m\u0117s antspaudu, vadinasi, ir harmonija tarp k\u016bno ir sielos yra sutrikdyta. Daugelis fizini\u0173 instinkt\u0173 prie\u0161inasi dvasiniam gyvenimui.<br \/>\n<br \/>\u0160ventasis Bazilijus Didysis lygina k\u016bn\u0105 su arkliu, kuriam<br \/>\nb\u016btinas apynasris. Blogai valdomas arklys gali numesti raitel\u012f. Taip ir k\u016bnas, davus jam vali\u0105, pavergia dvasi\u0105. Ir prie\u0161ingai, k\u016bnas, kuriam neleid\u017eiama savivaliauti, gali ne tik netrukdyti, bet net ir pad\u0117ti tarpti dvasiniam gyvenimui (taip pat maldingumui).<br \/>\n<br \/>Tiek skirdami pernelyg daug d\u0117mesio k\u016bnui, tiek visi\u0161kai nepaisydami jo, galime rimtai pakenkti sielos ir dvasios gyvenimui. Menas kontroliuoti k\u016bn\u0105, valdyti j\u012f vadinamas askeze.<br \/>\n<br \/>Sveikas ar ligotas, besid\u017eiaugiantis gyvenimu ar ken\u010diantis m\u016bs\u0173 k\u016bnas turi b\u016bti sielos saugykla, jos rai\u0161kos \u012fnagis, nukreiptas \u012f auk\u0161tesn\u012f gyvenim\u0105. Tod\u0117l apa\u0161talas Paulius ir vadina k\u016bn\u0105 \u0160ventosios Dvasios \u0161ventove (1 Kor 6, 19). \u201eTad \u0161lovinkime Diev\u0105 savo k\u016bnu\u201c, \u2013 nurodo apa\u0161talas (1 Kor 6, 20).<br \/>\n<br \/>Kitoje katechez\u0117je aptarsime pagrindines k\u016bno laikysenas ir j\u0173 reik\u0161mes meld\u017eiantis.<\/p>\n<p>Kun. Rytis BALTRU\u0160AITIS<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Malda (3) Malda ir apskritai dvasinis gyvenimas neturi likti izoliuota m\u016bs\u0173 b\u016bties kertele. \u017dmogus pa\u0161auktas b\u016bti vientisas ir darnus, tod\u0117l kalb\u0117dami apie maldingum\u0105 nei\u0161leiskime i\u0161 aki\u0173 to, kad malda turi&#8230; <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"NULL \/ NULL","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-86364","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-uncategorized","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":"","thumbnail":"","medium":"","medium_large":"","large":"","1536x1536":"","2048x2048":"","post-thumbnail":"","visualnews_post_thumb":"","woocommerce_thumbnail":"","woocommerce_single":"","woocommerce_gallery_thumbnail":""},"author_info":{"info":["admin"]},"category_info":"<a href=\"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/category\/uncategorized\/\" rel=\"category tag\">Be kategorijos<\/a>","tag_info":"Be kategorijos","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/86364","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=86364"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/86364\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=86364"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=86364"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=86364"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}