{"id":80141,"date":"2012-08-17T07:48:25","date_gmt":"2012-08-17T04:48:25","guid":{"rendered":"https:\/\/www.17047165566933.sritis.lt\/index.php\/2012\/08\/17\/vasariniai-pamastymai-apie-tiesioginius-meru-rinkimus\/"},"modified":"2012-08-17T07:48:25","modified_gmt":"2012-08-17T04:48:25","slug":"vasariniai-pamastymai-apie-tiesioginius-meru-rinkimus","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2012\/08\/17\/vasariniai-pamastymai-apie-tiesioginius-meru-rinkimus\/","title":{"rendered":"Vasariniai pam\u0105stymai apie tiesioginius mer\u0173 rinkimus"},"content":{"rendered":"

<\/em><\/p>\n

Klausim\u0173 daug<\/b>
\n
Skaitytojams noriu pateikti pam\u0105stymus apie svarbi\u0105 vietos savivaldos aktualij\u0105 \u2013 tiesioginius savivaldybi\u0173 mer\u0173 rinkimus. Manau, kad \u0161is klausimas yra pernelyg svarbus, kad likt\u0173 tik Seimo nari\u0173 prerogatyva. Be abejo, svarbiausia u\u017eduotis \u2013 protingai nustatyti tiesiogiai i\u0161rinkt\u0173 savivaldyb\u0117s mero ir savivaldyb\u0117s tarybos kompetencij\u0105 ir \u012fstatymuose neu\u017eprogramuoti \u0161i\u0173 dviej\u0173 institucij\u0173 konflikto. Ta\u010diau dar neatsakyta ir \u012f kitus klausimus: ar tiesioginiai mer\u0173 rinkimai nesusilpnint\u0173 politini\u0173 partij\u0173; ar tai nepadidint\u0173 galimyb\u0117s \u012f vald\u017ei\u0105 ateiti populistams; ar nesudaryt\u0173 s\u0105lyg\u0173 oligarchin\u0117ms tendencijoms ir korupcijai savivaldyb\u0117se \u012fsigal\u0117ti? Pagaliau ar tiesioginiai mer\u0173 rinkimai neprie\u0161taraut\u0173 Europos vietos savivaldos chartijos nuostatoms?<\/p>\n

Lyja ne tik Lietuvoje<\/b>
\n
\u012eved\u0119 Lietuvoje tiesioginius mer\u0173 rinkimus, Amerikos neatrastume. Miest\u0173 vadovai tiesiogiai renkami kai kuriose Vokietijos, Austrijos \u017eem\u0117se, Italijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Slovakijoje, Kipre ir, \u017einoma, Amerikoje. Europos vietos savivaldos chartij\u0105 yra pasira\u0161iusi ir Lietuva (dar 1999 metais j\u0105 ratifikavo Seimas), ta\u010diau \u0161io dokumento nuostat\u0173 taikymas yra gan liberalus. Pati chartija byloja, kad vietos savivaldos teis\u0119 turi tik tiesiogiai gyventoj\u0173 i\u0161rinktos tarybos (susirinkimai), kurios gali tur\u0117ti joms pavald\u017eius vykdomuosius organus. Ta\u010diau kiekviena \u0161alis gali gan laisvai pasirinkti, kokius chartijos \u012fsipareigojimus konkre\u010diame laikotarpyje ji \u012fgyvendina. Tai patvirtina ir min\u0117t\u0173 Europos valstybi\u0173 praktika d\u0117l tiesiogini\u0173 mer\u0173 rinkim\u0173. Taigi, ir m\u016bs\u0173 \u0161alies parlamentas gali priimti reikiam\u0105 Konstitucijos patais\u0105 bei atitinkamus teis\u0117s aktus, \u012fgalinan\u010dius pa\u010dius gyventojus demokrati\u0161kai i\u0161rinkti miest\u0173 bei rajon\u0173 vadovus.<\/p>\n

Ko bijo partijos?<\/b>
\n
\u0160iandien visi gerai suprantame, jog vienas svarbiausi\u0173 demokratin\u0117s visuomen\u0117s pamat\u0173 yra daugiapartin\u0117 sistema \u2013 kitaip sakant, stipri\u0173 partij\u0173 valstyb\u0117je buvimas. Tai k\u0105 gi bendro turi tiesioginiai mer\u0173 rinkimai ir nuog\u0105stavimai d\u0117l partij\u0173 galimo susilpn\u0117jimo? I\u0161ties, viena i\u0161 baimi\u0173 yra ta, jog \u012fvedus tiesioginius mer\u0173 rinkimus b\u016bt\u0173 suduotas sm\u016bgis politin\u0117ms partijoms. Manau, kad toks nerimas yra tik i\u0161 dalies pagr\u012fstas. \u017dinoma, jeigu rinkim\u0173 \u012fstatymas numatys, kad kandidatus savivaldyb\u0117s vadovo pareigoms u\u017eimti gal\u0117s kelti alaus m\u0117g\u0117j\u0173 klubai ar nekalt\u0173j\u0173 mergeli\u0173 draugijos, tuomet mes nei\u0161vengsime svil\u0117si\u0173 blyn\u0173 keptuv\u0117je. Tod\u0117l privalome suvokti, jog demokratin\u0117je visuomen\u0117je indulgencij\u0105 kandidatuoti \u012f tokias atsakingas politines pareigas tur\u0117t\u0173 suteikti tik Teisingumo ministerijoje registruotos politin\u0117s partijos arba patys pilie\u010diai.
\n
Siekiant i\u0161vengti nesusipratim\u0173 ir chaoso rink\u0117j\u0173 galvose, pilie\u010di\u0173 iniciatyva i\u0161kelti vien\u0105 ar kit\u0105 kandidat\u0105 gal\u0117t\u0173 b\u016bti i\u0161rei\u0161kiama, sakykim, vieno de\u0161imtadalio savivaldyb\u0117s gyventoj\u0173, turin\u010di\u0173 teis\u0119 dalyvauti savivaldos rinkimuose, para\u0161ais (beje, tokia norma jau \u012fteisinta Vietos savivaldos \u012fstatyme, reglamentuojant gyventoj\u0173 apklausos paskelbimo iniciatyvos teis\u0119). Tai reik\u0161t\u0173, kad, pavyzd\u017eiui, Lazdij\u0173 ar Vilkavi\u0161kio rajone i\u0161kelti kandidat\u0105 \u012f merus be partij\u0173 gal\u0117t\u0173 ir 2 t\u016bkstan\u010diai gyventoj\u0173, turin\u010di\u0173 teis\u0119 rinkti atitinkamo rajono savivaldyb\u0117s taryb\u0105. Ar tai nedemokrati\u0161ka? Gal tai kelia pavoj\u0173 kuriai nors politinei partijai? \u017dinoma, jei visa partija telpa lifte\u2026 Ta\u010diau rimtoms politin\u0117ms organizacijoms tai i\u0161eit\u0173 tik \u012f naud\u0105. Juk tikras karys negali bijoti m\u016b\u0161io. Kod\u0117l partija tur\u0117t\u0173 vengti var\u017eyb\u0173 su kit\u0173 partij\u0173 ar gyventoj\u0173 i\u0161keltais kandidatais? Turb\u016bt nereikia \u012frodin\u0117ti, kad politi\u0161kai br\u0119sti ir stipr\u0117ti gali tik m\u016b\u0161iuose, t. y. rinkimuose, dalyvaujan\u010dios partijos bei j\u0173 i\u0161kelti kandidatai.
\n
B\u016btent tiesioginiai savivaldybi\u0173 mer\u0173 rinkimai paskatint\u0173 ir sudaryt\u0173 kur kas geresnes s\u0105lygas atsirasti ir br\u0119sti vietos bendruomeni\u0173 tikriesiems lyderiams.<\/p>\n

Turi u\u017etekti vietos po saule<\/b>
\n
Jau\u010diu, kaip guvaus skaitytojo galvoje jau kirba klausimas, o kaipgi kartu gal\u0117s produktyviai dirbti i\u0161 \u012fvairi\u0173 politini\u0173 partij\u0173 atstov\u0173 susidedanti taryba ir nepartinis arba priklausantis kuriai nors partijai, ta\u010diau staiga po rinkim\u0173 \u201enepriklausomu\u201c tap\u0119s savivaldyb\u0117s meras? Ar nesipe\u0161, ar nuolatiniai prie\u0161taravimai ir gin\u010dai netrukdys spr\u0119sti gyventoj\u0173 problem\u0173? Tai rimtas klausimas, ir atsakymo \u012f j\u012f pam\u0117ginsime paie\u0161koti kiek v\u0117liau. Ta\u010diau kai k\u0105 nor\u0117\u010diau pareik\u0161ti avansu. Jeigu reik\u0117t\u0173 rinktis \u012ftemptas ir alinan\u010dias vietos politik\u0173 diskusijas, derybas bei gin\u010dus (\u017einoma, \u010dia nekalbame apie negeranori\u0161kumo ar piktavali\u0161kumo atvejus) arba uol\u0173 partin\u012f paklusnum\u0105, nedvejodamas balsuo\u010diau u\u017e pirm\u0105j\u012f variant\u0105.
\n
O d\u0117l to, kad savivaldyb\u0117s tarybos nari\u0173 ir mero minties var\u017eybos d\u0117l geresni\u0173 b\u016bd\u0173 spr\u0119sti savivaldyb\u0117s gyventoj\u0173 problemas vykt\u0173 korekti\u0161kai ir produktyviai, pirmiausia \u012fstatyme turi b\u016bti konkre\u010diai reglamentuota ir \u012fteisinta gyventoj\u0173 tiesiogiai i\u0161rinkt\u0173 abiej\u0173 institucij\u0173 (tarybos ir mero) kompetencija, laiduojanti pakankam\u0105 kiekvienos j\u0173 savaranki\u0161kum\u0105, veiklos laisv\u0119, sveik\u0105 konkurencij\u0105 bei savikontrol\u0117s mechanizm\u0105. Vis tik \u0161ioje vietoje mums nori nenori i\u0161kyla am\u017einas klausimas: o kas gi i\u0161 j\u0173 \u2013 meras ar taryba \u2013 vis d\u0117lto bus pirmas, t. y. svarbesnis, stipresnis. Ta proga nor\u0117\u010diau retori\u0161kai paklausti, kas yra svarbesnis, pavyzd\u017eiui, futbolo komandoje: treneris ar \u017eaid\u0117jai?..
\n
Visada sunku gin\u010dytis su tais oponentais, kurie besiremdami totalitarizmo ar autokratijos dogmomis gina asmenyb\u0117s svarb\u0105 visuomen\u0117s valdymo procese. Ta\u010diau verta matyti ir demokratijos privalumus, pavyzd\u017eiui, kolektyvin\u0117s minties j\u0117g\u0105. Juk ne be reikalo liaudies i\u0161mintis byloja: \u201eViena galva gerai, ta\u010diau dvi \u2013 dar geriau…\u201c Sunku \u012fsivaizduoti \u0161iuolaikin\u0119 vadyb\u0105 (nesvarbu, ar versle, ar vie\u0161ajame sektoriuje), vis dar besiremian\u010di\u0105 tik vieno individo proto galiomis bei asmeniniais sprendimais. Tod\u0117l ir vietos savivaldoje tur\u0117tume \u012ftvirtinti produktyvi\u0105 veikl\u0105 laiduojan\u010dias \u017eaidimo taisykles, kad tiek komandos trenerio, tiek vis\u0173 jos \u017eaid\u0117j\u0173 pastangos b\u016bt\u0173 nukreiptos geriausio rezultato siekimui.<\/p>\n

D\u0117l ko kyla karai?<\/b>
\n
Jau nuo seno visos nesantaikos kildavo d\u0117l \u017eem\u0117s, turto ir pinig\u0173. Taigi ir savivaldyb\u0117se did\u017eiausios diskusijos u\u017everda svarstant biud\u017eet\u0105, turto bei \u017eem\u0117s (detali\u0173j\u0173 plan\u0173 tvirtinimo) klausimus. Tod\u0117l, nustatant tarybos ir mero \u012fgaliojimus, daugiausiai gin\u010d\u0173 gali kilti b\u016btent \u0161iais klausimais.
\n
JAV \u012fstatymai gars\u0117ja tuo, jog yra \u012ftvirtin\u0119 atskirose valstijose tiek stipraus, tiek silpno mero institucijas. Europos valstyb\u0117se vyrauja tendencijos siekti teis\u0117s aktuose \u012ftvirtinti tok\u012f mechanizm\u0105, kad tiesioginiuose rinkimuose i\u0161rinktas savivaldyb\u0117s vadovas b\u016bt\u0173 labiau priverstas veikti kolegialiai, t. y. tartis su gyventoj\u0173 i\u0161rinkta taryba. Many\u010diau, jog ir Lietuvoje tokiai savivaldos institucij\u0173 s\u0105veikos sistemai reik\u0117t\u0173 pritarti. Kaip ir jau nuskamb\u0117jusiam pasi\u016blymui \u012fteisinti tiesiogiai i\u0161rinkto mero veto teis\u0119, tuo bandant sukurti tam tikr\u0105 abiej\u0173 institucij\u0173 veikimo atsvar\u0173 mechanizm\u0105. Sakykim, savivaldyb\u0117s taryba patvirtina metin\u012f biud\u017eet\u0105, sudaro privatizuotin\u0173 objekt\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 ar priima kit\u0105 svarb\u0173 sprendim\u0105. Ta\u010diau meras, tur\u0117damas svarius motyvus ir argumentus, vetuoja tarybos sprendim\u0105.
\n
Tada tarybai, norin\u010diai patvirtinti savo anks\u010diau i\u0161sakyt\u0105 pozicij\u0105, reik\u0117t\u0173 surinkti jau ne daugiau kaip pus\u0117s, o, pavyzd\u017eiui, dviej\u0173 tre\u010ddali\u0173 tarybos nari\u0173 bals\u0173 daugum\u0105. Taip b\u016bt\u0173 sudaromos juridin\u0117s prielaidos gimti rimtoms alternatyvioms id\u0117joms ir b\u016btent tokio kompromiso b\u016bdu gal\u0117t\u0173 b\u016bti \u012fgyvendinamos tiek \u012f taryb\u0105 patekusi\u0173 partij\u0173, tiek gyventoj\u0173 i\u0161rinkto mero geriausios rinkim\u0173 program\u0173 nuostatos.
\n
Be abejo, tai pareikalaut\u0173 kur kas daugiau kantryb\u0117s, laiko ir diplomatini\u0173 geb\u0117jim\u0173 \u012frodyti savo si\u016blomo projekto minties privalumus. Ta\u010diau tik konkurencin\u0117je \u012fvairi\u0173 id\u0117j\u0173 kovoje galimi prover\u017eiai, u\u017etikrinantys savivaldybi\u0173 bendruomeni\u0173 gyvenimo ger\u0117jim\u0105.<\/p>\n

Apie korupcij\u0105, populizm\u0105
\nir kitus baubus<\/b>
\n
Kai kuri\u0173 politik\u0173 nuomone, tiesioginiai mer\u0173 rinkimai b\u016bt\u0173 naudingi korumpuotam \u0161alies elitui, nes supaprastint\u0173 vald\u017eios kontrol\u0119. Renkant merus tiesiogiai, r\u0117m\u0117jams pakakt\u0173 nupirkti vie\u0161\u0173j\u0173 ry\u0161i\u0173 kampanijas tinkamiems kandidatams. Manau, kad tokios abejon\u0117s turi labai nedidel\u012f pagrind\u0105. \u0160ie rei\u0161kiniai pavojingesni valstyb\u0117s mastu, kai rink\u0117jai, balsuodami Seimo rinkimuose, negali gerai pa\u017einti populistini\u0173 partij\u0173 vad\u0173 ar kit\u0173 tautos prana\u0161\u0173.
\n
Vykstant savivaldos rinkimams, kandidatai paprastai b\u016bna gerai pa\u017e\u012fstami vietos bendruomen\u0117se. Daugiau kaip dvide\u0161imties met\u0173 \u012fvairi\u0173 rinkim\u0173 ir pasirinkim\u0173 maratonas m\u016bs\u0173 \u0161alies gyventojams dav\u0117 daug ger\u0173 pamok\u0173. Jeigu \u0161iandien ir galime kuo nepasitik\u0117ti, tai tik ne rink\u0117jais. Antra vertus, jei pretendentai \u012f valstyb\u0117s vald\u017eios mandatus gali populisti\u0161kai gundyti \u017emones pensij\u0173 ar alg\u0173 nerealiu didinimu, tai savivaldos rinkimuose kandidatai gali nebent \u017ead\u0117ti nutiesti gatves ar suremontuoti mokyklas. Tai yra pragmati\u0161kai pasveriami bei pamatuojami pa\u017eadai, kuriuos lengvai gali vertinti bet kuris rink\u0117jas, dabar jau nesunkiai atskiriantis valstyb\u0117s ir savivaldybi\u0173 kompetencijas.
\n
Neabejoju, kad tiesiogiai gyventoj\u0173 i\u0161rinktas meras b\u016bt\u0173 atsparesnis pinig\u0173 \u012ftakos ir populizmo gr\u0117sm\u0117ms nei pa\u010dios tarybos i\u0161rinktas (o da\u017eniausiai tiesiog paskirtas eiti pareigas) meras. Dabartin\u0117 rinkim\u0173 sistema kartais beveik ne\u012fpareigoja mero \u012ftemptai dirbti vis\u0105 jam numatyt\u0105 kadencij\u0105. Papras\u010diausiai prie\u0161 kitus rinkimus jis gali perb\u0117gti \u012f did\u017eiausius reitingus turin\u010di\u0105 partij\u0105 ir taip v\u0117l u\u017esitikrinti mero k\u0117d\u0119.
\n
Taigi, jei bijai vilko, geriau \u012f mi\u0161k\u0105 neiti. Ta\u010diau manau, kad abejojan\u010diuosius d\u0117l tiesiogini\u0173 mer\u0173 rinkim\u0173 galima nuraminti: i\u0161 tikr\u0173j\u0173 tokie rinkimai automati\u0161kai vis\u0173 savivaldos problem\u0173 nei\u0161spr\u0119s, bet gali vietin\u0119 vald\u017ei\u0105 padaryti demokrati\u0161kesn\u0119 bei efektyvesn\u0119. O svarbiausias faktorius yra rink\u0117j\u0173 rankose \u2013 tai j\u0173 atsakomyb\u0117. Jei jie pasinaudos papildomomis galimyb\u0117mis daryti \u012ftak\u0105 savivaldybi\u0173 valdymo procesams, tur\u0117sime tiesiog geresn\u0119 savivald\u0105.<\/p>\n

Dobilas KURTINAITIS<\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Klausim\u0173 daug Skaitytojams noriu pateikti pam\u0105stymus apie svarbi\u0105 vietos savivaldos aktualij\u0105 \u2013 tiesioginius savivaldybi\u0173 mer\u0173 rinkimus. Manau, kad \u0161is klausimas yra pernelyg svarbus, kad likt\u0173 tik Seimo nari\u0173 prerogatyva. Be… <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":80142,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"Didel\u0117s politin\u0117s patirties turintis Dobilas Kurtinaitis, beje, buv\u0119s kybartietis, o \u0161iuo metu gyvenantis Alytuje, yra \u012fsitikin\u0119s, kad miest\u0173 bei rajon\u0173 vadovai turi b\u016bti renkami tiesiogiai. \/ ","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-80141","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-uncategorized","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20120817074825.jpg",300,450,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20120817074825-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20120817074825-200x300.jpg",200,300,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20120817074825.jpg",300,450,false],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20120817074825.jpg",300,450,false],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20120817074825.jpg",300,450,false],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20120817074825.jpg",300,450,false],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20120817074825-300x400.jpg",300,400,true],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20120817074825-300x400.jpg",300,400,true],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20120817074825-300x300.jpg",300,300,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20120817074825.jpg",300,450,false],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20120817074825-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["admin"]},"category_info":"Be kategorijos<\/a>","tag_info":"Be kategorijos","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20120817074825.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/80141","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=80141"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/80141\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/80142"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=80141"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=80141"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=80141"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}