{"id":7925,"date":"2024-07-05T08:20:24","date_gmt":"2024-07-05T05:20:24","guid":{"rendered":"https:\/\/www.17047165566933.sritis.lt\/index.php\/2024\/07\/05\/istorikas-dr-m-nefas-atveria-karaliaus-mindaugo-paslaptis-ir-jo-itaka-siandien\/"},"modified":"2024-07-05T08:20:24","modified_gmt":"2024-07-05T05:20:24","slug":"istorikas-dr-m-nefas-atveria-karaliaus-mindaugo-paslaptis-ir-jo-itaka-siandien","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2024\/07\/05\/istorikas-dr-m-nefas-atveria-karaliaus-mindaugo-paslaptis-ir-jo-itaka-siandien\/","title":{"rendered":"Istorikas dr. M. Nefas atveria karaliaus Mindaugo paslaptis ir jo \u012ftak\u0105 \u0161iandien"},"content":{"rendered":"

<\/em><\/p>\n

„Apie karali\u0173 Mindaug\u0105 tur\u0117t\u0173 \u017einoti ne tik kiekvienas istorikas, bet ir kiekvienas Lietuvos pilietis. \u017dinoma, neapsiriboti vien tik vardo \u017einojimu, juk Karalius Mindaugas – viena kertini\u0173 m\u016bs\u0173 šalies istorijos asmenybi\u0173, jis yra m\u016bs\u0173 valstyb\u0117s k\u016br\u0117jas, ir š\u012f fakt\u0105 da\u017enai u\u017emirštame“, – sako Vytauto Did\u017eiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojas, istorikas dr. Mindaugas Nefas. <\/p>\n

Liepos 6-\u0105j\u0105, Mindaugo kar\u016bnavimo dien\u0105, ir Valstyb\u0117s dien\u0105, kiekvienais metais šven\u010dia lietuviai visame pasaulyje. Ši švent\u0117 neatsiejama nuo karaliaus Mindaugo vardo. Pasak istoriko M. Nefo, apie 1238-1240 metus Lietuv\u0105 jau galime vadinti valstybe, kuriai vadovavo Mindaugas. Ta\u010diau ji dar nebuvo pripa\u017einta to meto tarptautin\u0117s bendruomen\u0117s. Tad Mindaugas nusprend\u0117 nuvesti to link. <\/p>\n

Koks buvo karaliaus Mindaugo asmenyb\u0117s paveikslas? Istoriko M. Nefo teigimu, niekas neabejoja, jog jis buvo ry\u017etingas valdovas. „Mindaugas \u012f vien\u0105 valstyb\u0119 vienija pagonišk\u0105 visuomen\u0119, kurioje krikš\u010dionyb\u0117 vertinama itin blogai. Nepamirškime, Lietuvos visuomen\u0119 puol\u0117 krikš\u010dioniškieji ordinai, tod\u0117l \u017emoni\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f tuos, kurie ateidavo dievo vedami, buvo neigiamas. Be to, did\u017eiul\u0119 \u012ftak\u0105 tur\u0117jo senasis lietuvi\u0173 tik\u0117jimas. Nepaisant to, Mindaugas suprato, kad reikia ry\u017eting\u0173 sprendim\u0173, pri\u0117m\u0117 krikšt\u0105, iš popie\u017eiaus gavo karaliaus kar\u016bn\u0105 ir \u017eeng\u0117 \u012f Vakar\u0173 Europ\u0105. Lietuva valdant Mindaugui tampa ne tik valstybe, bet ir gauna karalyst\u0117s status\u0105, tiesa, trumpam.“, – pasakoja istorikas. <\/p>\n

Puosel\u0117ti identitet\u0105 reikia nuo ma\u017eens <\/b> <\/p>\n

Istorikas d\u017eiaugiasi, jog prieš daugiau nei penkiolika met\u0173 gimusi tradicija liepos 6-osios vakar\u0105 giedoti Tautišk\u0105 giesm\u0119 visame pasaulyje – išliko. Ir pats M. Nefas su šeima mini ši\u0105 svarbi\u0105 švent\u0119: „Tai viena iš t\u0173 dien\u0173, kai jau\u010diu dar didesn\u012f ir svarbesn\u012f susitapatinim\u0105 su valstybe. Da\u017enai tenka vesti šventin\u012f rengin\u012f ar pasakyti sveikinimo kalb\u0105, su šeima nepraleid\u017eiame v\u0117liavos pak\u0117limo ceremonijos S. Daukanto aikšt\u0117je, o vakare artim\u0173j\u0173 ir draug\u0173 rate giedame Tautišk\u0105 giesm\u0119. Norisi, kad m\u016bs\u0173 vaikai, augdami ir matydami tok\u012f pavyzd\u012f, tur\u0117t\u0173 tok\u012f pat tvirt\u0105 ryš\u012f su valstybe, kaip ir j\u0173 t\u0117vai bei artimieji“. <\/p>\n

Š\u012fkart Valstyb\u0117s dien\u0105 vainikuos šimtme\u010dio Lietuvos dain\u0173 švent\u0117s koncertas. Dain\u0173 švent\u0117je ir pats M. Nefas yra dalyvav\u0119s net keturis kartus. Mokyklos ir v\u0117lesniais laikais jis atstovavo Anykš\u010di\u0173 tautini\u0173 šoki\u0173 ansambliui „Gojus“, studij\u0173 metais – dain\u0173 ir šoki\u0173 ansambliui „Šviesa“. Pasak istoriko, \u012fsp\u016bd\u017eiai iš Dain\u0173 švent\u0117s išlieka visam gyvenimui. „Pagrindin\u0117 Dain\u0173 švent\u0117s emocija – bendruomeniškumas. Tai lydi visos švent\u0117s metu: pradedant repeticijomis, bendru gyvenimu sostin\u0117s mokyklos sal\u0117je, baigiant koncertu. Prisimenu, vieno Ansambli\u0173 vakaro metu lietus pyl\u0117 kaip iš kibiro, bet m\u016bs\u0173 \u016bpas buvo begalinis, mes tryškome d\u017eiaugsmu ir vasariškos audros neišsigandome. T\u0105kart susikoncentravome \u012f pasirodym\u0105, koncert\u0173 metu vyravo vienyb\u0117 ir bendrumo jausmas“, – prisimin\u0117 dr. M. Nefas. <\/p>\n

Pasak ilgame\u010dio istorijos mokytojo, VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojo dr. Mindaugo Nefo, nuo ma\u017eens turime puosel\u0117ti savo tapatyb\u0119, kalb\u0117ti apie valstyb\u0119, išsaugoti papro\u010dius bei istorij\u0105. Istorikas \u012fsitikin\u0119s, kad iniciatyv\u016bs ir pilietiški \u017emon\u0117s, susib\u016br\u0119 \u012f bendruomenes ir organizacijas, gali padaryti prover\u017e\u012f visuomen\u0117je. „D\u017eiaugiuosi, jog universitete dirbdamas su studij\u0173 programos „Mokomojo dalyko pedagogika: istorijos ir geografijos pedagogika“ studentais galiu išgirsti apie j\u0173 sugalvotas pilietines iniciatyvas, apie jaunimo bendruomenes regionuose ir j\u0173 daromus teigiamus paveikius poky\u010dius. \u017dmon\u0117s neabejingi savo šaliai, ar gali b\u016bti kas nors geriau?“, – tvirtina M. Nefas. <\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

„Apie karali\u0173 Mindaug\u0105 tur\u0117t\u0173 \u017einoti ne tik kiekvienas istorikas, bet ir kiekvienas Lietuvos pilietis. \u017dinoma, neapsiriboti vien tik vardo \u017einojimu, juk Karalius Mindaugas – viena kertini\u0173 m\u016bs\u0173 šalies istorijos asmenybi\u0173,… <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":" \/ ","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-7925","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-uncategorized","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":"","thumbnail":"","medium":"","medium_large":"","large":"","1536x1536":"","2048x2048":"","post-thumbnail":"","visualnews_post_thumb":"","woocommerce_thumbnail":"","woocommerce_single":"","woocommerce_gallery_thumbnail":""},"author_info":{"info":["admin"]},"category_info":"Be kategorijos<\/a>","tag_info":"Be kategorijos","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7925","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7925"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7925\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7925"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7925"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7925"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}