{"id":7777,"date":"2024-06-27T16:41:43","date_gmt":"2024-06-27T13:41:43","guid":{"rendered":"https:\/\/www.17047165566933.sritis.lt\/index.php\/2024\/06\/27\/sodybos-opsrutuose-magija-vilniecius-uzbure-visam-laikui\/"},"modified":"2024-06-27T16:41:43","modified_gmt":"2024-06-27T13:41:43","slug":"sodybos-opsrutuose-magija-vilniecius-uzbure-visam-laikui","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2024\/06\/27\/sodybos-opsrutuose-magija-vilniecius-uzbure-visam-laikui\/","title":{"rendered":"Sodybos Op\u0161r\u016btuose magija vilnie\u010dius u\u017eb\u016br\u0117 visam laikui"},"content":{"rendered":"<p><em>Egl\u0117 KVIESULAITIEN\u0116<\/em><\/p>\n<p>Gr\u012f\u017eti gyventi \u012f legendomis apipint\u0105 seneli\u0173 sodyb\u0105 Op\u0161r\u016btuose (Pilvi\u0161ki\u0173 sen.) buvo Marijos Virketien\u0117s svajon\u0117. Vilniuje gimusi ir augusi filolog\u0117 sugeb\u0117jo \u012ftikinti savo artimuosius, kad \u0161imtme\u010dius menanti aptriu\u0161usi troba \u2013 vertesn\u0117 investicija nei vila Nidoje ar Palangoje. Dabar Op\u0161r\u016btai tapo tikraisiais namais ir artim\u0173j\u0173 traukos vieta.<\/p>\n<p><b>Gaubia legenda<\/b><br \/>\n<br \/>Literat\u016bra ir menu persmelktuose namuose, kuriuose nuolat lank\u0117si sostin\u0117s inteligentija, su dviem broliais augusi ra\u0161ytojo Vlado Dautarto dukra Marija pasakojo, kad sodyba Op\u0161r\u016btuose visada buvo jos antrieji namai. Mat \u010dia gyveno ne tik seneliai, mo\u010diut\u0117s sesuo, bet ir bevaik\u0117 teta Maryt\u0117, kuri Dautart\u0173 vaikus myl\u0117jo kaip savus ir visomis i\u0161gal\u0117mis juos lepino. Marijai buvo dveji, kai i\u0161 tremties \u012f sen\u0105j\u0105 sodyb\u0105 gr\u012f\u017eo jos seneliai. Nuo tada ji Op\u0161r\u016btuose buvo jau ne vie\u0161nia: vaikyst\u0117je \u010dia gyveno, o prad\u0117jusi lankyti mokykl\u0105 sostin\u0117je Suvalkijoje praleisdavo visas vasaras.<br \/>\n<br \/>\u2013 Buvau be galo mylima, bet negal\u0117\u010diau sakyti, kad gyvenau kaip princes\u0117. Visada reik\u0117jo daug dirbti \u2013 seneli\u0173 tvarte kol\u016bkis laik\u0117 ver\u0161ius. A\u0161 juos pad\u0117davau \u0161erti, \u2013 vaikyst\u0117s prisiminimais dalijosi M. Virketien\u0117.<br \/>\n<br \/>Gimin\u0117s istorija be galo susidom\u0117jusi moteris padedama krik\u0161to dukters Marijos Dautartait\u0117s i\u0161nar\u0161\u0117 archyvus ir ie\u0161kojo med\u017eiagos apie sen\u0105j\u0105 Montvilyn\u0119 \u2013 sodyb\u0105, kurioje gyveno ne tik jos seneliai, bet ir proseneliai.<br \/>\n<br \/>Marija mena pasakojim\u0105, kuris i\u0161 l\u016bp\u0173 \u012f l\u016bpas buvo perduodamas visiems gimin\u0117s palikuonims. Nors aptikti tai liudijan\u010di\u0173 dokument\u0173 nepavyko, senoliai pasakojo, kad netoli dabartin\u0117s Virke\u010di\u0173 sodybos buv\u0119s dvaras, kur \u016bkin\u0117je sodyboje gyveno Marijos proseneliai Stankevi\u010diai. \u012esiver\u017e\u0119 pl\u0117\u0161ikai i\u0161\u017eud\u0117 suaugusiuosius. Na\u0161lait\u0117mis likusios Stankevi\u010di\u0173 dukros bijojo gyventi namuose, kuriuose buvo nu\u017eudyti j\u0173 t\u0117vai, tod\u0117l buvo perkraustytos \u012f greta buvus\u012f kumetyn\u0105, dabartin\u0119 Virke\u010di\u0173 sodyb\u0105.<br \/>\n<br \/>\u2013 Mo\u010diut\u0117 vis pasakodavo, kad per \u201e\u0161imtamet\u012f\u201c, tai yra 1900-aisiais, ji su ses\u0117mis jau gyveno \u0161ioje sodyboje, taigi galime nesunkiai suskai\u010diuoti, jog \u0161iuose namuose m\u016bs\u0173 gimin\u0117 \u012fsik\u016brusi daugiau nei 120 met\u0173, \u2013 istorij\u0105 pasakojo M. Virketien\u0117.<br \/>\n<br \/>Mo\u010diut\u0117 prisimin\u0117 ir tai, kad na\u0161lait\u0117ms reik\u0117jo atpa\u017einti pl\u0117\u0161ikus: visi kaimo vyrai buvo sukviesti, tur\u0117jo u\u017esiri\u0161ti skareles, po kokiomis veid\u0105 sl\u0117p\u0117 pl\u0117\u0161ikas, ir pasakyti jo i\u0161tart\u0105 fraz\u0119. Dukros atpa\u017eino t\u0117v\u0173 \u017eudik\u0105, bet kai kunigas pasak\u0117, kad \u0161is bus pakartas, suabejojo, ar nesuklydusios, ir parodym\u0173 atsisak\u0117.<\/p>\n<p><b>Diplomas po mirties<\/b><br \/>\n<br \/>Kai Marijos mo\u010diut\u0117 Agniet\u0117 i\u0161tek\u0117jo u\u017e Pijaus Montvilos, \u0161is sodybon at\u0117jo \u012f u\u017ekurius. Nors \u0161alia buvo tik 24 ha \u017eem\u0117s, \u0161eima neblogai vert\u0117si, nes Pijus buvo darb\u0161tus ir nagingas. Montvilai tur\u0117jo pilnus gyvuli\u0173 tvartus su \u012frengtomis girdyklomis, sodyboje buvo \u012fvesta elektra. Drauge su jauna Montvil\u0173 \u0161eima gyveno dvi netek\u0117jusios Agniet\u0117s seserys. Prakut\u0119 \u016bkininkai \u012f mokslus i\u0161leido du vaikus, ketino susiremontuoti medin\u012f nam\u0105, tam jau buvo pasidar\u0119 projekt\u0105, susipirk\u0119 med\u017eiagas \u2013 tur\u0117jo i\u0161kilti raudon\u0173 plyt\u0173 m\u016bras. Bet u\u017e\u0117jo sovietai, o netrukus atslinko Antrasis pasaulinis karas.<br \/>\n<br \/>Montvil\u0173 sodyboje karo metu buvo \u012fsik\u016brusi rus\u0173 armijos komendant\u016bra, tad nuolat baimintasi, kad bus bombarduojama vokie\u010di\u0173. Visgi slenkant frontui ant Montvil\u0173 sodybos nukrito ne vokie\u010di\u0173, o pa\u010di\u0173 rus\u0173 l\u0117ktuvas, perskrod\u0119s kieme stov\u0117jus\u012f \u0105\u017euol\u0105. Nub\u0117g\u0119 \u012f nelaim\u0117s viet\u0105 \u0161eimininkai rado du lak\u016bnus, kuri\u0173 vienas buvo \u017euv\u0119s, o kitas \u2013 su\u017eeistas. Marijos mo\u010diut\u0117 i\u0161slaug\u0117 su\u017eeist\u0105 jaun\u0105 vyr\u0105, ir jis pasveiko.<br \/>\n<br \/>Po karo prasid\u0117jo Op\u0161r\u016bt\u0173 gyventoj\u0173 tr\u0117mimai. Darb\u0161ti Montvil\u0173 \u0161eima atsid\u016br\u0117 Sibire. Du vyresnieji vaikai jau buvo i\u0161\u0117j\u0119 i\u0161 nam\u0173, tod\u0117l jiems pavyko i\u0161sislapstyti. Visgi Marijos mama Onut\u0117 tik per plauk\u0105 i\u0161veng\u0117 tremties. Farmacij\u0105 Vilniaus universitete studijavusios merginos stribai nerado d\u0117l to, kad dokumentuose jos vardas buvo Danut\u0117. Kai universitetas gavo u\u017eklaus\u0105 apie toki\u0105 student\u0119, Onutei rektoriaus sekretor\u0117 slapta perdav\u0117 ra\u0161tel\u012f, kad neateit\u0173 \u012f valstybin\u012f egzamin\u0105, nes bus i\u0161ve\u017eta. Jauna mergina paklaus\u0117, ta\u010diau liko be farmacinink\u0117s diplomo. Vilniaus universiteto Atminties diplomas Marijos mamai, kartu su kitais nuo totalitarinio re\u017eimo nukent\u0117jusiais studentais, buvo suteiktas jau po mirties.<br \/>\n<br \/>Kai Montvilus i\u0161tr\u0117m\u0117, sodyboje Op\u0161r\u016btuose liko tik ne\u012fgali j\u0173 globotin\u0117 Kastul\u0117. Vis\u0105 \u0161eimos u\u017egyvent\u0105 turt\u0105 netrukus i\u0161sitamp\u0117 kaimynai, gyvulius pa\u0117m\u0117 kol\u016bkis.<br \/>\n<br \/>Po Stalino mirties Montvilai buvo paleisti i\u0161 Sibiro ir gr\u012f\u017eo \u012f savo sodyb\u0105, Ta\u010diau joje tuo metu jau buvo apgyvendinti naujakuriai \u2013 14 \u017emoni\u0173. \u0160eima i\u0161 prad\u017ei\u0173 buvo priversta glaustis 6 kv. m ploto kambar\u0117lyje pas globotin\u0119 Kastul\u0119. Visgi gr\u012f\u017eus tikriesiems \u0161eimininkams svetimi \u017emon\u0117s i\u0161 trobos netruko i\u0161sikraustyti, tik \u016bkiniai pastatai liko u\u017eimti kol\u016bkio.<br \/>\n<br \/>M. Virketien\u0117 puikiai mena kol\u016bki\u0173 laikus ir \u016bkiniuose pastatuose besidarbavusius vyrus, kurie daugiau gerdavo nei dirbdavo.<br \/>\n<br \/>\u2013 Kai gr\u012f\u017e\u0119s i\u0161 Sibiro t\u0117vukas pamat\u0117 kiaur\u0105 kluono, kuriame kol\u016bkis laik\u0117 \u0161ien\u0105, stog\u0105, jis vis\u0105 \u017eiem\u0105 gamino skiedras, kad pavasar\u012f gal\u0117t\u0173 perdengti pastat\u0105. Tai pama\u010diusi taryb\u0173 vald\u017eia nubaud\u0117 t\u0117vuk\u0105, kad pasik\u0117sino \u012f kol\u016bkio turt\u0105. Prisimenu, kaip t\u0117vukas tiesiog balsu raudojo d\u0117l tokios neteisyb\u0117s, \u2013 pasakojo M. Virketien\u0117.<\/p>\n<p><b>Mistinis sapnas<\/b><br \/>\n<br \/>Apie savo seneli\u0173 sodyb\u0105 valand\u0173 valandas galinti pasakoti Marija prisimin\u0117 dar vien\u0105 istorij\u0105, kai sekmadien\u012f gr\u012f\u017e\u0119 i\u0161 ba\u017eny\u010dios kieme rado nepa\u017e\u012fstam\u0105 motocikl\u0105. Juo atvyk\u0119s rusi\u0161kai kalbantis vyras pasiteiravo, ar Marija ne\u017einanti, kur yra sodyba, kurioje per kar\u0105 nukrito l\u0117ktuvas. Paai\u0161k\u0117jo, kad tai tas pats lak\u016bnas, kur\u012f i\u0161slaug\u0117 Marijos mo\u010diut\u0117. \u010celiabinske apsistoj\u0119s karo veteranas buvo nutar\u0119s prisiminti savo kov\u0173 kelius ir susirasti j\u012f i\u0161gelb\u0117jusius \u017emones.<br \/>\n<br \/>Savininkams senstant sodyba vis da\u017eniau likdavo tu\u0161\u010dia \u2013 silpnos sveikatos mam\u0105 ir tet\u0105 Marija pasiimdavo \u012f sostin\u0119, tad pastatus, kad kas nepadegt\u0173 ar neapipl\u0117\u0161t\u0173, pri\u017ei\u016br\u0117davo kaimyn\u0117s Astos Samuolien\u0117s \u0161eima. Marija prisipa\u017e\u012fsta, kad jai d\u0117l vaikyst\u0117s nam\u0173 labai skaud\u0117jo \u0161ird\u012f. Vis\u0105 gyvenim\u0105 Vilniaus universiteto \u0160irdies chirurgijos klinikoje dirbusi ir su Lietuvos medik\u0173 elitu bendravusi M. Virketien\u0117 sak\u0117 gyvenime mistika netikinti. Ta\u010diau vienas mistinis dalykas jos gyvenime nutiko.<br \/>\n<br \/>\u2013 Visada sapnuodavau vien\u0105 ir t\u0105 pat\u012f sapn\u0105: atvykstu \u012f seneli\u0173 sodyb\u0105, prieinu ir suprantu, kad ji parduota svetimiems \u017emon\u0117ms. \u0160is sapnas mane persekiojo daugyb\u0119 met\u0173, \u2013 prisipa\u017eino M. Virketien\u0117.<br \/>\n<br \/>Apie \u017emon\u0105 persekiojan\u010dius sapnus i\u0161gird\u0119s vyras K\u0119stutis kart\u0105 nusileido ir pa\u017ead\u0117jo sen\u0105j\u0105 sodyb\u0105 suremontuoti. Ta\u010diau i\u0161 Klaip\u0117dos kil\u0119s, save \u017eemai\u010diu vadinantis ir Vilniuje dirbantis teisininkas i\u0161kart \u012fsp\u0117jo, jog \u017emona nesitik\u0117t\u0173, kad \u0161eima kada nors gyvens Op\u0161r\u016btuose. Buvo nutarta nugriauti sen\u0105j\u0105 trob\u0105, o ant jos pamat\u0173 pastatyti toki\u0105, apie koki\u0105 ka\u017ekada svajojo raudon\u0173 plyt\u0173 remontui nusipirk\u0119s Marijos senelis.<\/p>\n<p><b>Kult\u016bros nepasigenda<\/b><br \/>\n<br \/>Vienas po kito atgijo sodybos trobesiai, pra\u017eydo g\u0117lynai, vis labiau o\u0161imu d\u017eiugino teritorij\u0105 juosiantys \u0161imtame\u010diai med\u017eiai. Tad Marijos vyras K\u0119stutis netrukus pats nusprend\u0117 parduoti nam\u0105 sostin\u0117je ir \u012fsikurti Op\u0161r\u016btuose.<br \/>\n<br \/>\u2013 Dabar mano K\u0119stu\u010dio i\u0161 \u010dia niekaip nei\u0161krap\u0161tytum, \u2013 juok\u0117si M. Virketien\u0117. \u2013 Vos baig\u0119s darb\u0105 i\u0161kart skuba namo, \u012f Op\u0161r\u016btus. Jis susigyveno su kaimo bendruomene, vis k\u0105 nors organizuoja. Su gydytoju Romualdu Sveikata pasir\u016bpino, kad i\u0161kilt\u0173 koplytstulpis, skirtas seniesiems \u0161ios vietov\u0117s gyventojams atminti, greta \u2013 muzikologei Zitai Kelmickaitei skirtas suolelis.<br \/>\n<br \/>Marija prisipa\u017e\u012fsta, kad su Z. Kelmickaite jos buvo artimos draug\u0117s, tad muzikolog\u0117 ne kart\u0105 buvo Op\u0161r\u016btuose. \u010cia i\u0161tar\u0117 \u017eod\u017eius apie suvalkie\u010dio siel\u0105, i\u0161ra\u0161ytus prie atminimo suolelio.<br \/>\n<br \/>Kraustydamiesi \u012f Op\u0161r\u016btus Virke\u010diai labiausiai man\u0117 pasigesi\u0105 kult\u016brinio sostin\u0117s gyvenimo, ta\u010diau Suvalkijoje atrado tiek puiki\u0173 rengini\u0173, kad vis\u0173 net aplankyti nesusp\u0117ja.<br \/>\n<br \/>Moteris prisipa\u017eino, kad sentiment\u0173 turi ir sostinei, kur prab\u0117go jaunyst\u0117, u\u017eauginti ir i\u0161mokslinti trys vaikai. Ta\u010diau ji be galo myli Op\u0161r\u016btus ir deda labai daug vil\u010di\u0173 \u012f \u0161io kaimo jaunim\u0105.<br \/>\n<br \/>Op\u0161r\u016btus \u012fsimyl\u0117j\u0119 ir trys Virke\u010di\u0173 an\u016bkai, \u012f kaim\u0105 m\u016bs\u0173 rajone kas vasar\u0105 atskrendantys i\u0161 Anglijos ir JAV. Nors auga mi\u0161riose \u0161eimose, visi puikiai kalba lietuvi\u0161kai. Tad Marijai visuomet paglosto \u0161ird\u012f j\u0173 i\u0161tarti \u017eod\u017eiai: \u201eMo\u010diute, tavo kaime \u2013 labai gera&#8230;\u201c<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Egl\u0117 KVIESULAITIEN\u0116 Gr\u012f\u017eti gyventi \u012f legendomis apipint\u0105 seneli\u0173 sodyb\u0105 Op\u0161r\u016btuose (Pilvi\u0161ki\u0173 sen.) buvo Marijos Virketien\u0117s svajon\u0117. Vilniuje gimusi ir augusi filolog\u0117 sugeb\u0117jo \u012ftikinti savo artimuosius, kad \u0161imtme\u010dius menanti aptriu\u0161usi troba&#8230; <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"Marija Virketien\u0117 sodyb\u0105 atstat\u0117 i\u0161 raudon\u0173 plyt\u0173 \u2013 taip, kaip buvo suplanav\u0119s jos senelis. \/ Autor\u0117s nuotr.","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-7777","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-uncategorized","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":"","thumbnail":"","medium":"","medium_large":"","large":"","1536x1536":"","2048x2048":"","post-thumbnail":"","visualnews_post_thumb":"","woocommerce_thumbnail":"","woocommerce_single":"","woocommerce_gallery_thumbnail":""},"author_info":{"info":["admin"]},"category_info":"<a href=\"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/category\/uncategorized\/\" rel=\"category tag\">Be kategorijos<\/a>","tag_info":"Be kategorijos","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7777","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7777"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7777\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7777"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7777"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7777"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}