{"id":7753,"date":"2024-06-26T08:15:09","date_gmt":"2024-06-26T05:15:09","guid":{"rendered":"https:\/\/www.17047165566933.sritis.lt\/index.php\/2024\/06\/26\/naikins-invazinius-augalus-ir-sliuzus-2\/"},"modified":"2024-06-26T08:15:09","modified_gmt":"2024-06-26T05:15:09","slug":"naikins-invazinius-augalus-ir-sliuzus-2","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2024\/06\/26\/naikins-invazinius-augalus-ir-sliuzus-2\/","title":{"rendered":"Naikins invazinius augalus ir \u0161liu\u017eus"},"content":{"rendered":"

Egl\u0117 MI\u010cIULIEN\u0116<\/em><\/p>\n

Aplinkos ministerija pristat\u0117 planuojam\u0105 prad\u0117ti jungtin\u012f projekt\u0105. Pasinaudojant jo l\u0117šomis tiek valstybiniuose, tiek priva\u010diuose sklypuose b\u016bt\u0173 galima naikinti invazines r\u016bšis. <\/p>\n

Svetim\u017eemiai – neb\u016btinai invaziniai <\/b>

\nIš u\u017ej\u016bri\u0173 \u012f Lietuv\u0105 atkeliav\u0119 daugyb\u0117 augal\u0173 ir gyv\u016bn\u0173, ta\u010diau jie vertinami skirtingai. Vienais d\u017eiaugiam\u0117s ir mielai veisiame, nes jokios blogos \u012ftakos vietinei faunai ir florai jie nedaro. Pavyzd\u017eiui, daugelyje pasaulio šali\u0173 pamilt\u0105 japonišk\u0105 vyšni\u0105 sakur\u0105 reikia pa\u010diam sodinti, puosel\u0117ti, pri\u017ei\u016br\u0117ti, bet, kaip sakoma, net ir prašoma ji neims plisti savaime ir nenustelbs vietin\u0117s augmenijos.

\nTa\u010diau yra nema\u017eai augal\u0173, kurie, atkeliav\u0119 \u012f Lietuv\u0105, pasijuto kaip savo namuose ir \u0117m\u0117 veš\u0117ti stelbdami bei naikindami kitas r\u016bšis. Taip sutrikdomas nat\u016bralus vietini\u0173 ekosistem\u0173 stabilumas.

\nDar blogiau, kad kai kurie iš toki\u0173 svetim\u017eemi\u0173 augal\u0173 ak\u012f traukia gro\u017eiu, o nos\u012f – skaniu kvapu. Tuo susivilioj\u0119 \u017emon\u0117s sodina juos savo dar\u017eeliuose, netgi prekiauja turgaviet\u0117se, taip prisid\u0117dami prie j\u0173 plitimo. O tada prasideda b\u0117da – ne\u017einia, kaip juos išnaikinti. Tuo tarpu invaziniai augalai, spar\u010diai plisdami, neigiamai veikia ne tik vietin\u0119 augmenij\u0105, bet ir gyv\u016bnus, j\u0173 buveines, ma\u017eina vietini\u0173 r\u016bši\u0173 \u012fvairov\u0119. <\/p>\n

\u012epareigojo naikinti <\/b>

\nVieni iš toki\u0173 invazini\u0173 augal\u0173 – gausialapiai lubinai, pla\u010diai paplit\u0119 visoje Lietuvoje.

\nKai kas stebisi, kad ryškiais m\u0117lynais, violetiniais, rausvais \u017eiedais pievas puošiantys lubinai kelia ka\u017ekok\u012f pavoj\u0173. Bet iš ties\u0173 jie didina azoto atsargas dirvo\u017eemyje, tod\u0117l ten, kur šis augalas klesti, ima nykti piev\u0173, sm\u0117lyn\u0173 ir kit\u0173 buveini\u0173 augal\u0173 r\u016bšys. Tuo tarpu patys lubinai pasi\u017eymi geb\u0117jimu greitai daugintis ir prisitaikyti prie \u012fvairi\u0173 gamtini\u0173 s\u0105lyg\u0173.

\nKur kas prastesne u\u017e lubinus „reputacija“ išgars\u0117jo Sosnovskio barštis. Jis ne tik spar\u010diai plinta u\u017eimdamas vietini\u0173 augal\u0173 viet\u0105, bet ir yra itin pavojingas \u017emon\u0117ms, nes skinamas ar šienaujamas gali sukelti I–III laipsnio odos nudegimus. Prieš ma\u017edaug aštuonis dešimtme\u010dius \u012f Lietuv\u0105 kaip pašaras gyvuliams atgabentas barštis išplito taip, kad tapo did\u017eiule problema visuose m\u016bs\u0173 šalies regionuose.

\n2016 m. Sosnovskio barštis paskelbtas invazine ES r\u016bšimi ir \u012frašytas \u012f susir\u016bpinim\u0105 kelian\u010di\u0173 invazini\u0173 svetim\u0173 r\u016bši\u0173 s\u0105raš\u0105, o visos valstyb\u0117s nar\u0117s \u012fpareigotos valdyti jo plitim\u0105.

\nNaikintinais Lietuvoje paskelbti ir muilin\u0117 guboja, balta\u017eied\u0117 robinija, raukšl\u0117talapis eršk\u0117tis, tankia\u017eied\u0117 r\u016bgštyn\u0117, kanadin\u0117, aukštoji ir did\u017eioji rykšten\u0117s, vienamet\u0117 šiušel\u0117, bitin\u0117 ir smulkia\u017eied\u0117 sprig\u0117s.

\nTa\u010diau dar didesn\u0117 nelaim\u0117 u\u017e min\u0117tus augalus yra ispaninis arionas (anks\u010diau naudotas luzitaninio ariono terminas). Tai ryškios rusvai oran\u017ein\u0117s spalvos šliu\u017eas, išplit\u0119s tokiu grei\u010diu ir taip pla\u010diai, kad su juo jau vargsta visa Lietuva. <\/p>\n

Kompensuos išlaidas <\/b>

\nPra\u0117jusi\u0105 savait\u0119 Aplinkos ministerija pristat\u0117 jungtin\u012f projekt\u0105 „Invazini\u0173 r\u016bši\u0173 naikinimas ir kontrol\u0117“, finansuojam\u0105 ES strukt\u016brini\u0173 fond\u0173 l\u0117šomis. Did\u017eiausi\u0105 pavoj\u0173 kelian\u010dioms invazin\u0117ms r\u016bšims visoje šalyje naikinti numatyta suma – 6 mln. eur\u0173.

\nInvazini\u0173 augal\u0173 ir gyv\u016bn\u0173 naikinimo \u012fgyvendinimo laikotarpis numatytas 2025–2029 m.

\n„Kvietimai teikti paraiškas bus paskelbti tik kitais metais, ta\u010diau atlikti paruošiamuosius darbus reikia jau šiemet: b\u016btina nustatyti invazini\u0173 r\u016bši\u0173 paplitimo vietas, parengti naikinimo planus, kit\u0105 reikaling\u0105 dokumentacij\u0105. Kiekvien\u0105 invazin\u0119 r\u016bš\u012f reik\u0117s naikinti ne ma\u017eiau kaip 3 metus“, – aiškino Vilkaviškio rajono savivaldyb\u0117s vyr. specialistas ekologas Darius Bunikis.

\nPagrindinis šio projekto vykdytojas yra Aplinkos projekt\u0173 valdymo agent\u016bra (APVA), o projekto veiklos bus vykdomos visoje Lietuvos teritorijoje tiek valstybiniuose, tiek priva\u010diuose \u017eem\u0117s sklypuose, tad pretenduoti \u012f param\u0105 gal\u0117s ir savivaldyb\u0117s, ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Pareišk\u0117j\u0173 išlaidos bus kompensuojamos pagal patvirtintus fiksuotus \u012fkainius, kuriuos apskai\u010diuos Europos socialinio fondo agent\u016bra. Tiesa, finansavimo gair\u0117s ir \u012fkaini\u0173 nustatymo metodika dar ruošiama.

\nJungtinio projekto l\u0117šomis bus galima naikinti šiuos invazinius augalus: Sosnovskio baršt\u012f, bitin\u0119 sprig\u0119, Mantegacio baršt\u012f, did\u017ei\u0105j\u0105 bei kanadin\u0119 rykštenes. L\u0117šas bus galima panaudoti ir ispaniniam arionui naikinti.

\nPareišk\u0117jai, vadovaudamiesi Invazini\u0173 r\u016bši\u0173 kontrol\u0117s ir valdymo tvarkos aprašu, tur\u0117s parengti invazini\u0173 r\u016bši\u0173 gausos reguliavimo veiksm\u0173 planus ir juos \u012fgyvendinti. <\/p>\n

Numatytos nema\u017eos baudos <\/b>

\nAnot D. Bunikio, daugiausiai r\u016bpes\u010dio m\u016bs\u0173 krašte kelia invaziniai šliu\u017eai ir Sosnovskio barš\u010diai.

\n„Rajono gyventojai d\u0117l ispanišk\u0173j\u0173 arion\u0173 jau prad\u0117jo skambinti, ypa\u010d po to, kai kelet\u0105 kart\u0173 smarkiai palijo, nes šliu\u017eai m\u0117gsta dr\u0117gm\u0119. Kita didel\u0117 b\u0117da – Sosnovskio barš\u010diai. Prieš por\u0105 savai\u010di\u0173 Gi\u017e\u0173 seni\u016bnijos teritorijoje dal\u012f j\u0173 jau nupuršk\u0117me, v\u0117liau bandysime pakartoti.

\nChemikalus barš\u010diams naikinti pirkome iš Aplinkos apsaugos r\u0117mimo programos l\u0117š\u0173“, – pasakojo D. Bunikis.

\nInvazini\u0173 augal\u0173 plitimui ma\u017einti naudojamos \u012fvairios priemon\u0117s: juos galima šalinti mechaniškai (kasti, rauti), pjauti palankiausiu metu, kol augalas nesp\u0117ja subrandinti s\u0117kl\u0173, naikinti chemin\u0117mis med\u017eiagomis.

\nKartais išnaikinti vis\u0173 tam tikros r\u016bšies individ\u0173 ne\u012fmanoma, tuomet vietoje naikinimo imamasi kontroliuoti j\u0173 populiacijas, kad invaziniai augalai padaryt\u0173 kiek \u012fmanoma ma\u017eiau \u017ealos.

\nAplinkosaugininkai primena, jog invazini\u0173 r\u016bši\u0173 auginimas, dauginimas, mainymas, \u012fve\u017eimas, perk\u0117limas, prekyba ar kitoks j\u0173 naudojimas neturint reikiamo leidimo yra draud\u017eiamas.

\nU\u017e invazini\u0173 r\u016bši\u0173 auginim\u0105, dauginim\u0105, mainym\u0105 numatytos baudos nuo 200 iki 400 eur\u0173, juridini\u0173 asmen\u0173 vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 600 eur\u0173. U\u017e toki\u0173 r\u016bši\u0173 pateikim\u0105 rinkai ar ty\u010din\u012f paleidim\u0105 \u012f aplink\u0105 gresia 300–500 eur\u0173, juridini\u0173 asmen\u0173 vadovams, kitiems atsakingiems asmenims – 800–1 500 eur\u0173 bauda. <\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Egl\u0117 MI\u010cIULIEN\u0116 Aplinkos ministerija pristat\u0117 planuojam\u0105 prad\u0117ti jungtin\u012f projekt\u0105. Pasinaudojant jo l\u0117šomis tiek valstybiniuose, tiek priva\u010diuose sklypuose b\u016bt\u0173 galima naikinti invazines r\u016bšis. Svetim\u017eemiai – neb\u016btinai invaziniai Iš u\u017ej\u016bri\u0173 \u012f Lietuv\u0105… <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":7754,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"Invaziniai \u0161liu\u017eai kelia siaub\u0105 ne vien dar\u017eininkams. \/ Autor\u0117s nuotr.","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-7753","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-uncategorized","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20240626081509.jpg",614,805,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20240626081509-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20240626081509-229x300.jpg",229,300,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20240626081509.jpg",614,805,false],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20240626081509.jpg",614,805,false],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20240626081509.jpg",614,805,false],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20240626081509.jpg",614,805,false],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20240626081509-600x400.jpg",600,400,true],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20240626081509-600x400.jpg",600,400,true],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20240626081509-300x300.jpg",300,300,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20240626081509-600x787.jpg",600,787,true],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20240626081509-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["admin"]},"category_info":"Be kategorijos<\/a>","tag_info":"Be kategorijos","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20240626081509.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7753","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7753"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7753\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/7754"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7753"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7753"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7753"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}