{"id":7650,"date":"2024-06-17T16:13:05","date_gmt":"2024-06-17T13:13:05","guid":{"rendered":"https:\/\/www.17047165566933.sritis.lt\/index.php\/2024\/06\/17\/naikins-invazinius-augalus-ir-sliuzus\/"},"modified":"2024-06-17T16:13:05","modified_gmt":"2024-06-17T13:13:05","slug":"naikins-invazinius-augalus-ir-sliuzus","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2024\/06\/17\/naikins-invazinius-augalus-ir-sliuzus\/","title":{"rendered":"Naikins invazinius augalus ir \u0161liu\u017eus"},"content":{"rendered":"

Egl\u0117 MI\u010cIULIEN\u0116<\/em><\/p>\n

Aplinkos ministerija pristat\u0117 planuojam\u0105 prad\u0117ti jungtin\u012f projekt\u0105. Pasinaudojant jo l\u0117\u0161omis tiek valstybiniuose, tiek priva\u010diuose sklypuose b\u016bt\u0173 galima naikinti invazines r\u016b\u0161is.<\/p>\n

Svetim\u017eemiai \u2013 neb\u016btinai invaziniai<\/b>
\n
I\u0161 u\u017ej\u016bri\u0173 \u012f Lietuv\u0105 atkeliav\u0119 daugyb\u0117 augal\u0173 ir gyv\u016bn\u0173, ta\u010diau jie vertinami skirtingai. Vienais d\u017eiaugiam\u0117s ir mielai veisiame, nes jokios blogos \u012ftakos vietinei faunai ir florai jie nedaro. Pavyzd\u017eiui, daugelyje pasaulio \u0161ali\u0173 pamilt\u0105 japoni\u0161k\u0105 vy\u0161ni\u0105 sakur\u0105 reikia pa\u010diam sodinti, puosel\u0117ti, pri\u017ei\u016br\u0117ti, bet, kaip sakoma, net ir pra\u0161oma ji neims plisti savaime ir nenustelbs vietin\u0117s augmenijos.
\n
Ta\u010diau yra nema\u017eai augal\u0173, kurie, atkeliav\u0119 \u012f Lietuv\u0105, pasijuto kaip savo namuose ir \u0117m\u0117 ve\u0161\u0117ti stelbdami bei naikindami kitas r\u016b\u0161is. Taip sutrikdomas nat\u016bralus vietini\u0173 ekosistem\u0173 stabilumas.
\n
Dar blogiau, kad kai kurie i\u0161 toki\u0173 svetim\u017eemi\u0173 augal\u0173 ak\u012f traukia gro\u017eiu, o nos\u012f \u2013 skaniu kvapu. Tuo susivilioj\u0119 \u017emon\u0117s sodina juos savo dar\u017eeliuose, netgi prekiauja turgaviet\u0117se, taip prisid\u0117dami prie j\u0173 plitimo. O tada prasideda b\u0117da \u2013 ne\u017einia, kaip juos i\u0161naikinti. Tuo tarpu invaziniai augalai, spar\u010diai plisdami, neigiamai veikia ne tik vietin\u0119 augmenij\u0105, bet ir gyv\u016bnus, j\u0173 buveines, ma\u017eina vietini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 \u012fvairov\u0119.<\/p>\n

\u012epareigojo naikinti<\/b>
\n
Vieni i\u0161 toki\u0173 invazini\u0173 augal\u0173 \u2013 gausialapiai lubinai, pla\u010diai paplit\u0119 visoje Lietuvoje.
\n
Kai kas stebisi, kad ry\u0161kiais m\u0117lynais, violetiniais, rausvais \u017eiedais pievas puo\u0161iantys lubinai kelia ka\u017ekok\u012f pavoj\u0173. Bet i\u0161 ties\u0173 jie didina azoto atsargas dirvo\u017eemyje, tod\u0117l ten, kur \u0161is augalas klesti, ima nykti piev\u0173, sm\u0117lyn\u0173 ir kit\u0173 buveini\u0173 augal\u0173 r\u016b\u0161ys. Tuo tarpu patys lubinai pasi\u017eymi geb\u0117jimu greitai daugintis ir prisitaikyti prie \u012fvairi\u0173 gamtini\u0173 s\u0105lyg\u0173.
\n
Kur kas prastesne u\u017e lubinus \u201ereputacija\u201c i\u0161gars\u0117jo Sosnovskio bar\u0161tis. Jis ne tik spar\u010diai plinta u\u017eimdamas vietini\u0173 augal\u0173 viet\u0105, bet ir yra itin pavojingas \u017emon\u0117ms, nes skinamas ar \u0161ienaujamas gali sukelti I\u2013III laipsnio odos nudegimus. Prie\u0161 ma\u017edaug a\u0161tuonis de\u0161imtme\u010dius \u012f Lietuv\u0105 kaip pa\u0161aras gyvuliams atgabentas bar\u0161tis i\u0161plito taip, kad tapo did\u017eiule problema visuose m\u016bs\u0173 \u0161alies regionuose.
\n
2016 m. Sosnovskio bar\u0161tis paskelbtas invazine ES r\u016b\u0161imi ir \u012fra\u0161ytas \u012f susir\u016bpinim\u0105 kelian\u010di\u0173 invazini\u0173 svetim\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105, o visos valstyb\u0117s nar\u0117s \u012fpareigotos valdyti jo plitim\u0105.
\n
Naikintinais Lietuvoje paskelbti ir muilin\u0117 guboja, balta\u017eied\u0117 robinija, rauk\u0161l\u0117talapis er\u0161k\u0117tis, tankia\u017eied\u0117 r\u016bg\u0161tyn\u0117, kanadin\u0117, auk\u0161toji ir did\u017eioji ryk\u0161ten\u0117s, vienamet\u0117 \u0161iu\u0161el\u0117, bitin\u0117 ir smulkia\u017eied\u0117 sprig\u0117s.
\n
Ta\u010diau dar didesn\u0117 nelaim\u0117 u\u017e min\u0117tus augalus yra ispaninis arionas (anks\u010diau naudotas luzitaninio ariono terminas). Tai ry\u0161kios rusvai oran\u017ein\u0117s spalvos \u0161liu\u017eas, i\u0161plit\u0119s tokiu grei\u010diu ir taip pla\u010diai, kad su juo jau vargsta visa Lietuva.<\/p>\n

Kompensuos i\u0161laidas<\/b>
\n
Pra\u0117jusi\u0105 savait\u0119 Aplinkos ministerija pristat\u0117 jungtin\u012f projekt\u0105 \u201eInvazini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 naikinimas ir kontrol\u0117\u201c, finansuojam\u0105 ES strukt\u016brini\u0173 fond\u0173 l\u0117\u0161omis. Did\u017eiausi\u0105 pavoj\u0173 kelian\u010dioms invazin\u0117ms r\u016b\u0161ims visoje \u0161alyje naikinti numatyta suma \u2013 6 mln. eur\u0173.
\n
Invazini\u0173 augal\u0173 ir gyv\u016bn\u0173 naikinimo \u012fgyvendinimo laikotarpis numatytas 2025\u20132029 m.
\n
\u201eKvietimai teikti parai\u0161kas bus paskelbti tik kitais metais, ta\u010diau atlikti paruo\u0161iamuosius darbus reikia jau \u0161iemet: b\u016btina nustatyti invazini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 paplitimo vietas, parengti naikinimo planus, kit\u0105 reikaling\u0105 dokumentacij\u0105. Kiekvien\u0105 invazin\u0119 r\u016b\u0161\u012f reik\u0117s naikinti ne ma\u017eiau kaip 3 metus\u201c, \u2013 ai\u0161kino Vilkavi\u0161kio rajono savivaldyb\u0117s vyr. specialistas ekologas Darius Bunikis.
\n
Pagrindinis \u0161io projekto vykdytojas yra Aplinkos projekt\u0173 valdymo agent\u016bra (APVA), o projekto veiklos bus vykdomos visoje Lietuvos teritorijoje tiek valstybiniuose, tiek priva\u010diuose \u017eem\u0117s sklypuose, tad pretenduoti \u012f param\u0105 gal\u0117s ir savivaldyb\u0117s, ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Parei\u0161k\u0117j\u0173 i\u0161laidos bus kompensuojamos pagal patvirtintus fiksuotus \u012fkainius, kuriuos apskai\u010diuos Europos socialinio fondo agent\u016bra. Tiesa, finansavimo gair\u0117s ir \u012fkaini\u0173 nustatymo metodika dar ruo\u0161iama.
\n
Jungtinio projekto l\u0117\u0161omis bus galima naikinti \u0161iuos invazinius augalus: Sosnovskio bar\u0161t\u012f, bitin\u0119 sprig\u0119, Mantegacio bar\u0161t\u012f, did\u017ei\u0105j\u0105 bei kanadin\u0119 ryk\u0161tenes. L\u0117\u0161as bus galima panaudoti ir ispaniniam arionui naikinti.
\n
Parei\u0161k\u0117jai, vadovaudamiesi Invazini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 kontrol\u0117s ir valdymo tvarkos apra\u0161u, tur\u0117s parengti invazini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 gausos reguliavimo veiksm\u0173 planus ir juos \u012fgyvendinti.<\/p>\n

Numatytos nema\u017eos baudos<\/b>
\n
Anot D. Bunikio, daugiausiai r\u016bpes\u010dio m\u016bs\u0173 kra\u0161te kelia invaziniai \u0161liu\u017eai ir Sosnovskio bar\u0161\u010diai.
\n
\u201eRajono gyventojai d\u0117l ispani\u0161k\u0173j\u0173 arion\u0173 jau prad\u0117jo skambinti, ypa\u010d po to, kai kelet\u0105 kart\u0173 smarkiai palijo, nes \u0161liu\u017eai m\u0117gsta dr\u0117gm\u0119. Kita didel\u0117 b\u0117da \u2013 Sosnovskio bar\u0161\u010diai. Prie\u0161 por\u0105 savai\u010di\u0173 Gi\u017e\u0173 seni\u016bnijos teritorijoje dal\u012f j\u0173 jau nupur\u0161k\u0117me, v\u0117liau bandysime pakartoti.
\n
Chemikalus bar\u0161\u010diams naikinti pirkome i\u0161 Aplinkos apsaugos r\u0117mimo programos l\u0117\u0161\u0173\u201c, \u2013 pasakojo D. Bunikis.
\n
Invazini\u0173 augal\u0173 plitimui ma\u017einti naudojamos \u012fvairios priemon\u0117s: juos galima \u0161alinti mechani\u0161kai (kasti, rauti), pjauti palankiausiu metu, kol augalas nesp\u0117ja subrandinti s\u0117kl\u0173, naikinti chemin\u0117mis med\u017eiagomis.
\n
Kartais i\u0161naikinti vis\u0173 tam tikros r\u016b\u0161ies individ\u0173 ne\u012fmanoma, tuomet vietoje naikinimo imamasi kontroliuoti j\u0173 populiacijas, kad invaziniai augalai padaryt\u0173 kiek \u012fmanoma ma\u017eiau \u017ealos.
\n
Aplinkosaugininkai primena, jog invazini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 auginimas, dauginimas, mainymas, \u012fve\u017eimas, perk\u0117limas, prekyba ar kitoks j\u0173 naudojimas neturint reikiamo leidimo yra draud\u017eiamas.
\n
U\u017e invazini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 auginim\u0105, dauginim\u0105, mainym\u0105 numatytos baudos nuo 200 iki 400 eur\u0173, juridini\u0173 asmen\u0173 vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims \u2013 nuo 300 iki 600 eur\u0173. U\u017e toki\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 pateikim\u0105 rinkai ar ty\u010din\u012f paleidim\u0105 \u012f aplink\u0105 gresia 300\u2013500 eur\u0173, juridini\u0173 asmen\u0173 vadovams, kitiems atsakingiems asmenims \u2013 800\u20131 500 eur\u0173 bauda.<\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Egl\u0117 MI\u010cIULIEN\u0116 Aplinkos ministerija pristat\u0117 planuojam\u0105 prad\u0117ti jungtin\u012f projekt\u0105. Pasinaudojant jo l\u0117\u0161omis tiek valstybiniuose, tiek priva\u010diuose sklypuose b\u016bt\u0173 galima naikinti invazines r\u016b\u0161is. Svetim\u017eemiai \u2013 neb\u016btinai invaziniai I\u0161 u\u017ej\u016bri\u0173 \u012f Lietuv\u0105… <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"Invaziniai \u0161liu\u017eai kelia siaub\u0105 ne vien dar\u017eininkams. \/ Autor\u0117s nuotr.","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-7650","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-uncategorized","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":"","thumbnail":"","medium":"","medium_large":"","large":"","1536x1536":"","2048x2048":"","post-thumbnail":"","visualnews_post_thumb":"","woocommerce_thumbnail":"","woocommerce_single":"","woocommerce_gallery_thumbnail":""},"author_info":{"info":["admin"]},"category_info":"Be kategorijos<\/a>","tag_info":"Be kategorijos","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7650","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7650"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7650\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7650"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7650"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7650"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}