{"id":64894,"date":"2016-07-04T09:52:33","date_gmt":"2016-07-04T06:52:33","guid":{"rendered":"https:\/\/www.17047165566933.sritis.lt\/index.php\/2016\/07\/04\/akmeneje-apsigyveno-drugiai-milzinai\/"},"modified":"2016-07-04T09:52:33","modified_gmt":"2016-07-04T06:52:33","slug":"akmeneje-apsigyveno-drugiai-milzinai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2016\/07\/04\/akmeneje-apsigyveno-drugiai-milzinai\/","title":{"rendered":"Akmen\u0117je apsigyveno drugiai-mil\u017einai"},"content":{"rendered":"

<\/em><\/p>\n

Š\u012fkart kvie\u010diame \u012f Akmen\u0119. Pirm\u0105j\u012f liepos savaitgal\u012f Akmen\u0117s krašto muziejuje išsirito paskutiniai siuntos egzotiniai drugeliai (siuntoje – net 130 l\u0117liuki\u0173). <\/p>\n

Pamatysite „drugelius-aitvarus“, „drugelius-leopardus“, „drugelius-pel\u0117das“, kurie nat\u016braliai veisiasi tik Peru, Trinidade, Brazilijoje, Filipinuose ir Indonezijoje. Muziejuje – ir did\u017eiausia Lietuvoje dienini\u0173 drugi\u0173 kolekcija, kuri\u0105 surinko neeilinio likimo kolekcininkas Borisas Izenbekas. <\/p>\n

Dar nematytos r\u016bšys <\/b> <\/p>\n

Pasak muziejaus direktor\u0117s Lion\u0117s Stupurien\u0117s, muziej\u0173 pasiekusioje siuntoje l\u0117liuki\u0173 gerokai daugiau nei \u012fprasta. Be to, muziej\u0173 pasiek\u0117 ir patiems muziejaus darbuotojams iki šiol dar nematytos drugeli\u0173 r\u016bšys: Doleschalia bisaltide <\/em> , Cethosia biblis <\/em> ir kt. <\/p>\n

„Ši\u0105 savait\u0119 išsirito jau beveik visi \u012fsp\u016bdingo gro\u017eio prieblandos drugiai Caligo memnon <\/em> , kurie da\u017eniausiai vadinami „drugiais-pel\u0117domis“. Šie drugiai yra labai dideli: sparn\u0173 dydis siekia iki 20 cm. Ant sparn\u0173 jie turi did\u017eiules „akis“, kurios labai panašios \u012f pel\u0117d\u0173 akis“, – sak\u0117 muziejaus direktor\u0117. <\/p>\n

\u012esp\u016bdingieji „drugiai-pel\u0117dos“ ( Caligo <\/em> memnon <\/em> ) yra Nymphalidae <\/em> šeimos drugeliai. Jie dar vadinami „drugeliais-mil\u017einais“. Caligo <\/em> drugeliai, kaip \u012fprasta šios r\u016bšies atstovams, maitinasi p\u016bvan\u010dio vaisiaus sultimis. Šie drugiai nat\u016braliai veisiasi Centrin\u0117s ir Piet\u0173 Amerikos šali\u0173 teritorijose: Peru, Meksikoje ir kt. Aktyviausiai „drugiai-pel\u0117dos“ skraido prieblandos metu. Apie tok\u012f j\u0173 elges\u012f sufleruoja ir lotyniškas pavadinimas „Caligo“ (lot. caligo <\/em> – tamsa). <\/p>\n

J\u0173 apatinio sparno strukt\u016bra yra apgaubta paslaptimi. Manoma, kad pam\u0117gd\u017eiojama grobuoni\u0173 aki\u0173 strukt\u016bra atlieka atbaidymo funkcij\u0105. Mat vabzd\u017eiais mintantys gyv\u016bnai (pavyzd\u017eiui, drie\u017eai) vengia \u017eengti \u012f u\u017e juos didesni\u0173 pl\u0117šr\u016bn\u0173 med\u017eiokl\u0117s plotus. Ta\u010diau klausimas, kod\u0117l gyv\u016bnai pl\u0117toja tokias sud\u0117tingas kitos r\u016bšies imitacijas, iki galo dar lieka neatsakytas. Apie kitas ši\u0173 „aki\u0173“ funkcijas, mokslinink\u0173 keliamas versijas išgirsite muziejuje, be to, nustebsite su\u017einoj\u0119 kai k\u0105 \u012fdomaus apie drugeli\u0173 uosl\u0117s, skonio, reg\u0117jimo ir klausos organus. <\/p>\n

Gro\u017eio etalonas – Morpho peleides <\/em> <\/b> <\/p>\n

Muziejaus oran\u017eerijoje sklando ir \u012fsp\u016bdingo gro\u017eio drugiai Morpho peleides <\/em> . Tai išsiskiriantis tiek spalva, tiek dyd\u017eiu vaivorykštinis drugelis, kuris aptinkamas Centrin\u0117je Amerikoje, Paragvajuje ir Trinidade. Šis drugys neabejotinai su\u017eav\u0117s lankytojus savo ypa\u010d ryškiomis spalvomis, jo išskleist\u0173 sparn\u0173 ilgis siekia iki 20 cm. <\/p>\n

Muziejuje gal\u0117site pasigro\u017e\u0117ti ir Boriso Izenbeko surinkta did\u017eiausia Lietuvoje dienini\u0173 drugeli\u0173 kolekcija. B. Izenbeko kolekcijoje yra apie 5000 dienini\u0173 drugi\u0173 iš viso pasaulio. Ypa\u010d daug, net 477 r\u016bšis (iš 557 \u017einom\u0173 pasaulyje), surinkta skland\u016bn\u0173 ( Papilionidae <\/em> ). Keliolika kolekcijoje esan\u010di\u0173 eksponat\u0173 r\u016bši\u0173 yra ant išnykimo ribos ir dabar pasaulyje grie\u017etai saugomos. <\/p>\n

„Deja, vieni drugeliai gyvena tik kelet\u0105 dien\u0173, kiti, pavyzd\u017eiui, „drugeliai-pel\u0117dos“ gali išgyventi ir iki 40 dien\u0173. Ta\u010diau gamtos procesus sunku nusp\u0117ti, tod\u0117l rekomenduojame iš anksto paskambinti \u012f muziej\u0173 ir su\u017einoti, kiek konkre\u010di\u0105 dien\u0105 oran\u017eerijoje yra drugeli\u0173“, – patar\u0117 L. Stupurien\u0117. <\/p>\n

Kitos drugeli\u0173 siuntos atkeliaus \u012f muziej\u0173 ma\u017edaug kas m\u0117nes\u012f iki v\u0117lyvo rudens. Po kiekvienos siuntos lankytojai tur\u0117s galimyb\u0119 steb\u0117ti drugeli\u0173 gyvenimo ciklus l\u0117liuk\u0117s ir suaug\u0117lio stadijose. <\/p>\n

Išgyveno Leningrado blokad\u0105 <\/b> <\/p>\n

Did\u017eiausios Lietuvoje dienini\u0173 drugeli\u0173 kolekcijos autorius Borisas Izenbekas (1910–2006) gim\u0117 Sankt Peterburge. Jis patyr\u0117 \u017eiauriausius blokados išbandymus 1941–1945 met\u0173 kare, buvo išmestas iš \u017emones darbams \u012f Vokietij\u0105 gabenusio ešalono kaip mirtininkas – taip jis atsid\u016br\u0117 Lietuvoje. Vilties išgyventi Borisui suteik\u0117 ligonin\u0117je dirbusi ir j\u012f išslaugiusi Marija, kuri v\u0117liau tapo jo \u017emona. In\u017einieriaus chemiko profesij\u0105 tur\u0117j\u0119s B. Izenbekas nuo 1959 met\u0173 Akmen\u0117je vadovavo ligonini\u0173 medicinos tyrim\u0173 laboratorijoms. Borisas mir\u0117 eidamas 97 m. ir buvo palaidotas Akmen\u0117s kapin\u0117se. <\/p>\n

„Kartu su biochemiku Borisu Izenbeku dirb\u0119 ir bendrav\u0119 akmeniškiai pasakoja, kad tai buvo nepaprasto inteligentiškumo \u017emogus. Jis visiems buv\u0119s „enciklopedija“, iš kurios akmeniškiai su\u017einodav\u0119 \u012fdomios informacijos ne tik apie drugelius, bet ir apie oper\u0105, balet\u0105, geografij\u0105. Kas naujo buvo Lietuvos medicinos laboratorijose, pirmiausia atsirasdavo Akmen\u0117je“, – sak\u0117 L. Stupurien\u0117. Borisas ma\u017edaug nuo 1950 m. kolekcionavo drugelius ir pirmasis paskelb\u0117 duomenis tarptautiniame \u017eurnale apie Lietuvos dieninius drugius, 1989 metais skait\u0117 mokslin\u012f pranešim\u0105 Vokietijos lepidopterolog\u0173 suva\u017eiavime Diuseldorfe. <\/p>\n

B. Izenbekas susirašin\u0117jo su Japonijos, Australijos ir kit\u0173 pasaulio šali\u0173 kolekcininkais, keit\u0117si drugeliais. Po kolekcininko mirties unikali\u0105 drugeli\u0173 kolekcij\u0105 \u012fsigijo Akmen\u0117s rajono savivaldyb\u0117. <\/p>\n

Mindaugas Laukys <\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Š\u012fkart kvie\u010diame \u012f Akmen\u0119. Pirm\u0105j\u012f liepos savaitgal\u012f Akmen\u0117s krašto muziejuje išsirito paskutiniai siuntos egzotiniai drugeliai (siuntoje – net 130 l\u0117liuki\u0173). Pamatysite „drugelius-aitvarus“, „drugelius-leopardus“, „drugelius-pel\u0117das“, kurie nat\u016braliai veisiasi tik Peru, Trinidade,… <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":64895,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":" \/ ","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[101],"tags":[],"class_list":["post-64894","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-laisvalaikis","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20160704095233.jpg",900,600,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20160704095233-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20160704095233-300x200.jpg",300,200,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20160704095233-768x512.jpg",768,512,true],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20160704095233.jpg",900,600,false],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20160704095233.jpg",900,600,false],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20160704095233.jpg",900,600,false],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20160704095233-600x400.jpg",600,400,true],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20160704095233-600x400.jpg",600,400,true],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20160704095233-300x300.jpg",300,300,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20160704095233-600x400.jpg",600,400,true],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20160704095233-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["admin"]},"category_info":"Laisvalaikis<\/a>","tag_info":"Laisvalaikis","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20160704095233.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/64894","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=64894"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/64894\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/64895"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=64894"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=64894"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=64894"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}