{"id":62752,"date":"2016-02-25T11:23:03","date_gmt":"2016-02-25T08:23:03","guid":{"rendered":"https:\/\/www.17047165566933.sritis.lt\/index.php\/2016\/02\/25\/akiu-skausmas-gali-signalizuoti-apie-rimta-liga\/"},"modified":"2016-02-25T11:23:03","modified_gmt":"2016-02-25T08:23:03","slug":"akiu-skausmas-gali-signalizuoti-apie-rimta-liga","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2016\/02\/25\/akiu-skausmas-gali-signalizuoti-apie-rimta-liga\/","title":{"rendered":"Aki\u0173 skausmas gali signalizuoti apie rimt\u0105 lig\u0105"},"content":{"rendered":"

Marius Gorochovskis<\/em><\/p>\n

<\/p>\n

Paraudusios, pavargusios akys, skausmas, peršt\u0117jimas, nie\u017e\u0117jimas, svetimk\u016bnio jausmas akyse, rytais traiškanojan\u010dios akys, suprast\u0117j\u0119s reg\u0117jimas – atpa\u017e\u012fstate save? „Sveikiname“, grei\u010diausiai ken\u010diate nuo naujos civilizacijos ligos – saus\u0173 aki\u0173 sindromo. Pasak oftalmolog\u0117s dr. Aurijos Kalasauskien\u0117s, kol kas Lietuvoje statistini\u0173 duomen\u0173, kiek \u017emoni\u0173 ken\u010dia nuo šios ligos, n\u0117ra, ta\u010diau d\u0117l kasdieni\u0173 technologij\u0173 naudojimo aki\u0173 skausmu skund\u017eiasi vis daugiau pacient\u0173. <\/p>\n

Kod\u0117l išsivysto saus\u0173 aki\u0173 liga? <\/b> <\/p>\n

„Nor\u0117\u010diau atkreipti d\u0117mes\u012f, kad ne naujos technologijos gadina akis, bet nes\u0105moningas \u017emogaus elgesys, kai jomis naudojasi. Pavyzd\u017eiui, \u017ei\u016br\u0117dami televizori\u0173 ar \u012f kompiuterio monitoriaus ekran\u0105, taip pat skaitydami, vairuodami fiksuojame \u017evilgsn\u012f, tod\u0117l pradedame re\u010diau mirks\u0117ti. Normalus sveiko suaugusio \u017emogaus mirks\u0117jimas yra vidutiniškai apie 10 mirktel\u0117jim\u0173 per minut\u0119, o fiksuojant \u017evilgsn\u012f mirks\u0117jimas suret\u0117ja iki 3–4 kart\u0173 per minut\u0119 – taip d\u0117l ilgiau atviro vok\u0173 plyšio sutr\u016bkin\u0117ja ašar\u0173 pl\u0117vel\u0117, ašaros grei\u010diau išgaruoja ir akys saus\u0117ja. Manoma, kad ikikompiuterin\u0117je eroje \u017emon\u0117s mirks\u0117jo beveik 60 proc. da\u017eniau, tod\u0117l ši liga vadinama civilizacijos pasekme, be to, dabar akis neigiamai veikia ne tik išmanieji \u012frenginiai, bet ir biuruose \u012frengti kondicionieriai, oro šildytuvai ir šildymo sistemos, d\u0117l kuri\u0173 pu\u010diamos oro srov\u0117s akys taip pat saus\u0117ja grei\u010diau“, – sako aki\u0173 gydytoja A. Kalasauskien\u0117. <\/p>\n

Akys saus\u0117ja ne tik veikiamos išvardint\u0173 veiksni\u0173: saus\u0173 aki\u0173 simptomais skund\u017eiasi kas tre\u010dia moteris, nes rizik\u0105 susirgti šia liga didina menstruacijos, n\u0117štumas, k\u016bdikio \u017eindymas ir menopauz\u0117. Min\u0117t\u0105 diskomfort\u0105 gali pajusti ir nešiojantys aki\u0173 l\u0119šius bei vartojantys vaistus nuo slogos, kosulio, širdies lig\u0173 ir antidepresant\u0173 bei dauguma vyresni\u0173 nei 40 m. \u017emoni\u0173, mat senstant akys nat\u016braliai saus\u0117ja. <\/p>\n

Dr. Aurija Kalasauskien\u0117 pabr\u0117\u017eia, kad ašar\u0173 pl\u0117vel\u0117 susideda iš 98, 2 proc. vandens ir 1, 8 proc. drusk\u0173, ta\u010diau tarp dviej\u0173 mirktel\u0117jim\u0173 ašar\u0173 pl\u0117vel\u0117 garuoja, tad joje vandens kiekis suma\u017e\u0117ja 1–2 proc., o drusk\u0173 padid\u0117ja iki 20 proc. Jeigu drusk\u0173 kiekis ašaroje padid\u0117ja retai, \u017emogus pajunta laikin\u0105 diskomfort\u0105, kuris praeina da\u017eniau pamirks\u0117jus, ta\u010diau jeigu tai tampa nuolatine b\u016bkle, ašaros tampa \u017ealingomis akies paviršiui: iš prad\u017ei\u0173 atsiranda akies diskomfortas – svetimk\u016bnio akyje jausmas, nuolatinis ašarojimas (tai apsaugin\u0117 organizmo reakcija), deginimas, po to atsiranda akies paviršiaus pa\u017eeidimas – \u017e\u016bsta jungin\u0117s ir ragenos l\u0105stel\u0117s, o ligos negydant, pa\u017eeid\u017eiamos nervin\u0117s gal\u016bn\u0117l\u0117s ir ima vystytis l\u0117tinis skausmas. <\/p>\n

Kokia situacija Lietuvoje? <\/b> <\/p>\n

2015 m. Lietuvoje atlikta gydytoj\u0173 oftalmolog\u0173 apklausa parod\u0117, kad net 99 proc. j\u0173 saus\u0173 aki\u0173 lig\u0105 (SAL) vertina kaip rimt\u0105 susirgim\u0105, be to, statistika rodo, kad jos simptomai vargina bene kas antr\u0105 pacient\u0105, apsilankant\u012f pas aki\u0173 gydytoj\u0105. Vis d\u0117lto, nema\u017ea dalis sergan\u010di\u0173j\u0173 saus\u0173 aki\u0173 liga vis dar gydomi lašais, kuri\u0173 sud\u0117tyje – tik druska ir vanduo. <\/p>\n

„Yra pacient\u0173, kurie ne tik serga saus\u0173 aki\u0173 sindromu, bet ir skund\u017eiasi chronišku aki\u0173 skausmu – taip ši\u0105 lig\u0105 tampa sunku valdyti, nes, net ir gydant, aki\u0173 skausmas išlieka. Šie pacientai ir taip yra jautresni skausmui nei kiti, ta\u010diau neteisingas gydymas – skiriant dirbtines ašaras ar lašus, kuriuose – vanduo su ištirpusiomis druskomis, – situacij\u0105 tik pablogina, – sako gydytoja dr. A. Kalasauskien\u0117. – \u017dmon\u0117s vis dar mano, kad ašaros – tai skaidrus s\u016brus „vanden\u0117lis“, tod\u0117l jausdami aki\u0173 sausum\u0105, lašinasi dirbtines ašaras. Retas kuris \u017eino, kad \u017emogaus ašaros, tai sud\u0117tingas tirpalas, sudarantis priekin\u0119 akies obuolio dal\u012f, ir pagal savo sandar\u0105 susideda iš trij\u0173 sluoksni\u0173 – paviršinio lipidinio (riebalinio), vidurinio vandeninio ir giliausio gleivinio (mucininio). Jei \u017emogus ken\u010dia d\u0117l lipidinio sluoksnio nepakankamumo, lašindamas vandenines dirbtines ašaras, jis dar labiau nuplauna lipid\u0173 liku\u010dius nuo akies paviršiaus – taip liga progresuoja.“ <\/p>\n

Tai kaip iš tikr\u0173j\u0173 gydytis? <\/b> <\/p>\n

Kaip teigia oftalmolog\u0117, reikia pasirinkti tinkam\u0105 aki\u0173 l\u0105steli\u0173 atk\u016brimo b\u016bd\u0105 ir ligos prie\u017eastin\u012f gydym\u0105 – osmoprotektorius, apsaugan\u010dius akies l\u0105steles nuo dehidratacijos. Gydymas osmoprotektoriais iš esm\u0117s skiriasi nuo simptominio gydymo \u012fprastais vandeniniais lašais, mat gydant šiuo b\u016bdu, slopinami ne ligos simptomai, bet stabdomas pats ligos mechanizmas ir u\u017ekertamas kelias u\u017edegimo vystymuisi: osmoprotektoriai kaupiasi l\u0105stel\u0117se, jose išlaiko reikaling\u0105 vandens koncentracij\u0105, taip l\u0105steles apsaugodami nuo sunaikinimo. Veikiant osmoprotekcijai, \u012fsijungia atstatomieji akies paviršiaus ir ašar\u0173 aparato procesai: ašara v\u0117l turi visus ašarai privalomus komponentus – subalansuot\u0105 vandens ir drusk\u0173 kiek\u012f, gleivin\u012f audin\u012f, lipidus ir imunin\u0119 ašaros sistem\u0105 sudaran\u010dius baltymus. Nuolat papildant osmoprotektori\u0173 atsargas, slopinamas u\u017edegimas, u\u017etikrinama nuolatin\u0117 ragenos apsauga, o nemalon\u016bs saus\u0173 aki\u0173 simptomai palaipsniui išnyksta. <\/p>\n

2013 m. moksliniame leidinyje „Ocular Surface“ paskelbta, kad pagrindin\u0117 saus\u0173 aki\u0173 ligos prie\u017eastis yra padid\u0117j\u0119s drusk\u0173 kiekis ašarose (hiperosmoliariškumas), kurio ne\u012fmanoma koreguoti \u012fprastais lašais. \u012erodyta, kad osmoprotektoriai (L-karnitinas ir eritritolis) slopina u\u017edegim\u0105, padeda akies paviršiaus l\u0105stel\u0117ms išsaugoti vanden\u012f net ir padid\u0117jus drusk\u0173 koncentracijai ašarose. <\/p>\n

Ar \u012fmanoma, kad saus\u0173 aki\u0173 liga neišsivystyt\u0173? <\/b> <\/p>\n

Kaip rašo portalas www.sveikaakis.lt <\/a> , jau milijonus met\u0173 egzistuoja unikalus osmoprotekcijos mechanizmas: \u017euvys (kaip ir kiti gyv\u016bnai) gamina osmoprotektorius – daleles, kurios „u\u017erakina“ vanden\u012f l\u0105stel\u0117s viduje ir neleid\u017eia jam išgaruoti net aplinkoje esant daugiau nei 4 kartus didesnei drusk\u0173 koncentracijai. Vandens gyv\u016bnuose yra ne vienos, o keleto skirting\u0173 r\u016bši\u0173 osmoprotektori\u0173 ir daug didesniais kiekiais nei \u017emogaus organizme. <\/p>\n

Osmoprotektori\u0173 kaupimas l\u0105steli\u0173 viduje – tai specifin\u0117 apsaugin\u0117 reakcija, padedanti \u017emogaus l\u0105stel\u0117ms u\u017esitikrinti gyvybiškai b\u016btin\u0105 vandens kiek\u012f ir išgyventi. Tik d\u0117l osmoprotektori\u0173 \u017emon\u0117s po intensyvios fizin\u0117s treniruot\u0117s ar gausesnio alkoholio pavartojimo kit\u0105 dien\u0105 yra vis dar gyvi: tiek prakaituojant, tiek geriant alkohol\u012f pasekm\u0117 ta pati – organizmas praranda vanden\u012f ir l\u0105stel\u0117s turi išgyventi padid\u0117jusio druskingumo s\u0105lygomis. Širdies, kepen\u0173, inkst\u0173, smegen\u0173 l\u0105stel\u0117s prikaupia osmoprotektori\u0173, tod\u0117l nepraranda vandens, o apie l\u0105stel\u0117se prasid\u0117jus\u012f vandens tr\u016bkum\u0105 mums praneša jau\u010diamas troškulys. Kol papildome prarast\u0105 vandens kiek\u012f atsigerdami, gyvybiškai svarbi\u0173 organ\u0173 l\u0105stel\u0117s išgyvena tik veikiamos osmoprotektori\u0173. <\/p>\n

„Ta pati taisykl\u0117 galioja ir akims: kad akies paviršiaus l\u0105stel\u0117s ne\u017e\u016bt\u0173 d\u0117l dehidratacijos, b\u016btini osmoprotektoriai, ta\u010diau Lietuvoje vis dar vis\u0173 lig\u0173 panac\u0117ja – ramun\u0117li\u0173 ar kit\u0173 \u017eoleli\u0173 kompresai. Teko gydyti pacient\u0119, kuri nevartojo paskirto gydymo bet, pasitarusi su kaimyne, \u012fsilašino Auksinio \u016bso tirpalo – \u017einoma, aki\u0173 gleivin\u0117 buvo nudeginta“, – patirtimi dalijasi gydytoja-oftalmolog\u0117 dr. A. Kalasauskien\u0117. <\/p>\n

Yra dar vienas simptomas, signalizuojantis apie aki\u0173 ligas – galvos skausmas. Retai š\u012f erzinant\u012f nemalon\u0173 reiškin\u012f pacientai susieja su reg\u0117jimu – da\u017eniau manoma, kad tai nuovargio, persidirbimo ar kit\u0173 bendrini\u0173 organizmo negalavim\u0173 pasekm\u0117. Yra daugyb\u0117 su akimis susijusi\u0173 sveikatos sutrikim\u0173, galin\u010di\u0173 lemti galvos skausmus, svarbu \u017einoti, kad šie skausmai gali b\u016bti netiesioginiu \u017eenklu, jog turite reg\u0117jimo problem\u0173. <\/p>\n

Anot dr. A. Kalasauskien\u0117s, norint išvengti saus\u0173 aki\u0173 ligos ar papras\u010diausio j\u0173 nuovargio, reikia laikytis taisyklingo darbo ir poilsio re\u017eimo. B\u016btinos pertrauk\u0117l\u0117s kas 40–45 minutes po intensyvaus darbo akimis – j\u0173 metu reikia pas\u0117d\u0117ti u\u017esimerkus ar pabendrauti su kolegomis, nes nustatyta, kad pokalbio metu mirks\u0117jimo da\u017enis b\u016bna nuo 10, 5 iki 32, 5 kart\u0173 per minut\u0119. Be to, itin svarbu, kad darbo vieta b\u016bt\u0173 tinkama – kompiuterio monitoriaus ekranas turi b\u016bti nuleistas \u017eemiau, kad vok\u0173 plyšys b\u016bt\u0173 ma\u017eesnis ir ma\u017eiau išgaruot\u0173 ašaros. Jei šios priemon\u0117s nepadeda, o akyse jau\u010diamas diskomfortas, b\u016btina \u012fsilašinti osmoprotektori\u0173 – to, k\u0105 m\u016bs\u0173 akis gamina pati, ta\u010diau nepakankamai. <\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Marius Gorochovskis Paraudusios, pavargusios akys, skausmas, peršt\u0117jimas, nie\u017e\u0117jimas, svetimk\u016bnio jausmas akyse, rytais traiškanojan\u010dios akys, suprast\u0117j\u0119s reg\u0117jimas – atpa\u017e\u012fstate save? „Sveikiname“, grei\u010diausiai ken\u010diate nuo naujos civilizacijos ligos – saus\u0173 aki\u0173 sindromo…. <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":62753,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":" \/ ","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-62752","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-uncategorized","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20160225112303.jpg",900,598,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20160225112303-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20160225112303-300x199.jpg",300,199,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20160225112303-768x510.jpg",768,510,true],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20160225112303.jpg",900,598,false],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20160225112303.jpg",900,598,false],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20160225112303.jpg",900,598,false],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20160225112303-600x400.jpg",600,400,true],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20160225112303-600x400.jpg",600,400,true],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20160225112303-300x300.jpg",300,300,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20160225112303-600x399.jpg",600,399,true],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20160225112303-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["admin"]},"category_info":"Be kategorijos<\/a>","tag_info":"Be kategorijos","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20160225112303.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/62752","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=62752"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/62752\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/62753"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=62752"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=62752"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=62752"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}