{"id":62695,"date":"2016-02-23T11:46:18","date_gmt":"2016-02-23T08:46:18","guid":{"rendered":"https:\/\/www.17047165566933.sritis.lt\/index.php\/2016\/02\/23\/pieno-upes-tvinsta\/"},"modified":"2016-02-23T11:46:18","modified_gmt":"2016-02-23T08:46:18","slug":"pieno-upes-tvinsta","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2016\/02\/23\/pieno-upes-tvinsta\/","title":{"rendered":"Pieno up\u0117s tvinsta"},"content":{"rendered":"

<\/em><\/p>\n

Ši\u0173 met\u0173 sausio m\u0117nes\u012f buvo supirkta beveik 105 t\u016bkst. ton\u0173 pieno, 0, 4 proc. daugiau, negu pra\u0117jusiais metais. Taigi, Lietuvoje pieno pagaminama daugiau nepaisant, to, kad karvi\u0173 skai\u010dius ma\u017e\u0117ja, kita vertus stebima tendencija, kad ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje \u016bkiai stamb\u0117ja, atsiranda vis daugiau laikytoj\u0173, kurie turi didesnes karvi\u0173 bandas. Taip atsitinka d\u0117l vis sud\u0117tingesni\u0173 rinkos s\u0105lyg\u0173. Nereik\u0117t\u0173 pamiršti ir fakto, kad pieno poreikis nuolat auga, kadangi auga ir \u017eem\u0117s gyventoj\u0173 skai\u010dius, kuris jau perkop\u0117 7 milijardus. Šiuo metu pasaulyje pieno pagaminama tiek, kiek dar niekada nebuvo – apie 818 mln. ton\u0173 per metus. <\/p>\n

Nepaisant sud\u0117tingos situacijos, pieno supirkimo kainos nors ne\u017eymiai, bet auga. Sausio m\u0117nes\u012f vidutin\u0117 nat\u016bralaus pieno supirkimo kaina buvo 225, 7 eur\u0173 u\u017e ton\u0105, šis \u012fkainis padid\u0117jo 1, 9 proc. Vidutin\u0117 bazini\u0173 rodikli\u0173 pieno supirkimo kaina sausio m\u0117nes\u012f, palyginti su gruod\u017eiu, padid\u0117jo 2, 1 proc. \u017dem\u0117s \u016bkio ministerijos nuomone, toks ne\u017eymus kain\u0173 did\u0117jimas nuteikia optimistiškai, bet suprantama, kad pieno gamintojams ir toliau reikalinga pagalba. „Ieškome galimybi\u0173 pad\u0117ti \u016bkininkams, deram\u0117s d\u0117l paramos iš Europos S\u0105jungos biud\u017eeto, kalbam\u0117s su kitais sektoriaus dalyviais, kad nema\u017eint\u0173 kain\u0173, ta\u010diau taip pat suprantame, kad \u016bkiai, kur yra nedidel\u0117s karvi\u0173 bandos neišsilaikys tik parduodami pien\u0105, jie tur\u0117t\u0173 u\u017esiimti ir gamyba. Tod\u0117l nors ir vangiai, bet \u016bkiai stamb\u0117ja, o ateityje bus priversti kooperuotis“, – kalba \u017eem\u0117s \u016bkio ministr\u0117 Virginija Baltraitien\u0117. <\/p>\n

Šiuo metu d\u0117l pieno sektoriaus yra susir\u016bpinusios bene visos šalys. Briuselyje Europos S\u0105jungos \u017eem\u0117s \u016bkio ministrai nuolat kelia š\u012f klausim\u0105. Vis d\u0117lto ar Lietuvos pieno gamintojai gali išsilaikyti, kai did\u017eioji dalis laiko po vien\u0105 ar dvi karves? Eurostato duomenimis, 2013-aisiais vidutiniame ES (beje, ir Estijos) pieno \u016bkyje buvo 38 mel\u017eiamos karv\u0117s, o Lietuvos – vos 5. Latvijoje vidutinis \u016bkio dydis – 7, 6 karv\u0117s, o Estijoje vidutinio \u016bkio dydis siekia net 40, 7 karv\u0117s. Estijoje per metus iš vienos karv\u0117s buvo primel\u017eiama po 7, 93 t, Latvijoje – po 5, 74, o Lietuvoje – vos po 5, 61 t. Ši\u0173 met\u0173 vasario duomenimis, m\u016bs\u0173 šalyje, \u016bki\u0173, laikan\u010di\u0173 karves, buvo 53, 4 t\u016bkst., palyginti su pra\u0117jusiais metais, j\u0173 suma\u017e\u0117jo 10, 7 proc. (6, 37 t\u016bkst.). Beveik 80 proc. vis\u0173 pasitraukusi\u0173j\u0173 iš pieno gamybos buvo 1-2 karvi\u0173 laikytojai. <\/p>\n

Pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 ton\u0173 pieno per m\u0117nes\u012f, stambiausios Lietuvos pieno perdirbimo \u012fmon\u0117s pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 gruod\u017eio m\u0117nes\u012f u\u017e nat\u016bral\u0173 pien\u0105 mok\u0117jo vidutiniškai 269 eur\u0173 u\u017e ton\u0105. Ši kaina yra beveik 20 procent\u0173 didesn\u0117 u\u017e vidutin\u0119 nat\u016bralaus pieno supirkimo kain\u0105. Šiemet sausio m\u0117nes\u012f šiems pieno gamintojams u\u017e pien\u0105 mok\u0117ta tiek pat, kaip ir pra\u0117jus\u012f m\u0117nes\u012f ar prieš metus. Kuo didesnis \u016bkis, tuo daugiau pieno pagaminama ir tuo aukštesn\u0117 yra supirkimo kaina ir atvirkš\u010diai, kuo \u016bkis smulkesnis – tuo ma\u017eiau u\u017edirbama. Lietuvoje net 74 procentai pieno tiek\u0117j\u0173 laiko tik iki 5 karvi\u0173, nors j\u0173 yra daugiau nei pus\u0117, ta\u010diau iš j\u0173 superkama tik 15 proc. viso šalyje pagaminamo pieno. B\u016btent ši\u0173 \u016bkinink\u0173 pajamos yra ma\u017eiausios. <\/p>\n

Lietuvos pieno gamintojams ateityje bus vis sud\u0117tingiau konkuruoti su u\u017esienio rinkomis, kur \u016bkiai yra stipriai kooperuoti. Pavyzd\u017eiui, Japonijoje apie 9 mln. \u017eemdirbi\u0173 priklauso kooperatyvams ir papildomai sukuria 257 000 darbo viet\u0173. Pranc\u016bzijoje net 75 proc. \u017eemdirbi\u0173 priklauso bent vienam kooperatyvui, o Egipte net 4 mln. \u016bkinink\u0173 gauna pajamas ir išlaiko šeimas, b\u016bdami kooperatyv\u0173 nariais. O Lietuvoje? Kiekvienas \u016bkininkas laikosi savo \u016bkio ir nemato kooperacijos prasm\u0117s. Ta\u010diau ilgalaik\u0117je perspektyvoje, nor\u0117dami stiprinti pieno sektori\u0173, tiek \u016bkininkai, tiek kiti šio sektoriaus dalyviai tur\u0117t\u0173 siekti \u016bki\u0173 stamb\u0117jimo. <\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Ši\u0173 met\u0173 sausio m\u0117nes\u012f buvo supirkta beveik 105 t\u016bkst. ton\u0173 pieno, 0, 4 proc. daugiau, negu pra\u0117jusiais metais. Taigi, Lietuvoje pieno pagaminama daugiau nepaisant, to, kad karvi\u0173 skai\u010dius ma\u017e\u0117ja, kita… <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"NULL \/ NULL","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[89],"tags":[],"class_list":["post-62695","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-zemes-ukis","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":"","thumbnail":"","medium":"","medium_large":"","large":"","1536x1536":"","2048x2048":"","post-thumbnail":"","visualnews_post_thumb":"","woocommerce_thumbnail":"","woocommerce_single":"","woocommerce_gallery_thumbnail":""},"author_info":{"info":["admin"]},"category_info":"\u017dem\u0117s \u016bkis<\/a>","tag_info":"\u017dem\u0117s \u016bkis","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/62695","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=62695"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/62695\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=62695"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=62695"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=62695"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}