{"id":6193,"date":"2024-03-22T13:26:11","date_gmt":"2024-03-22T10:26:11","guid":{"rendered":"https:\/\/www.17047165566933.sritis.lt\/index.php\/2024\/03\/22\/kai-uzklumpa-neiprastas-galvos-skausmas-geriau-per-didelis-atsargumas-nei-prarastas-brangus-laikas\/"},"modified":"2024-12-30T10:07:51","modified_gmt":"2024-12-30T07:07:51","slug":"kai-uzklumpa-neiprastas-galvos-skausmas-geriau-per-didelis-atsargumas-nei-prarastas-brangus-laikas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2024\/03\/22\/kai-uzklumpa-neiprastas-galvos-skausmas-geriau-per-didelis-atsargumas-nei-prarastas-brangus-laikas\/","title":{"rendered":"Kai u\u017eklumpa ne\u012fprastas galvos skausmas: geriau per didelis atsargumas, nei prarastas brangus laikas"},"content":{"rendered":"

<\/em><\/p>\n

Pasaulio sveikatos organizacijos statistika skelbia, kad galvos skausm\u0105 patiria ma\u017edaug 40 proc. gyventoj\u0173. Da\u017enas su šiuo skausmu susigyvena ir lengvai atpa\u017e\u012fsta k\u016bno siun\u010diamus signalus, išmoksta sau pad\u0117ti. Visgi \u012f \u016bm\u0173 bei stipr\u0173 galvos skausm\u0105 neder\u0117t\u0173 \u017evelgti pro pirštus. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytojas neurologas Jok\u016bbas Fišas \u012fvardija, koks galvos skausmas yra ypa\u010d pavojingas bei kaip sau pad\u0117ti. <\/p>\n

„Galvos skausmas yra viena da\u017eniausi\u0173 problem\u0173, atvedan\u010di\u0173 tiek pas šeimos gydytojus, tiek pas neurologus. Neretai galvos skausmas b\u016bna ne pagrindinis skundas, bet ma\u017edaug kas tre\u010diam tai tampa pagrindine prie\u017eastimi apsilankyti pas neurolog\u0105“, – problematikos mast\u0105 ap\u017evelgia gydytojas. <\/p>\n

Nepaisant to, kad su galvos skausmu yra susid\u016br\u0119s praktiškai kiekvienas, visi atvejai yra individual\u016bs. Galvos skausmas gali b\u016bti nuolatinis, nepavojingas, ta\u010diau lygiai taip pat jis gali \u012fsp\u0117ti apie rimtus sutrikimus. \u012eprastai galvos skausmai skirstomi \u012f dvi kategorijas: pirmin\u012f – pavyzd\u017eiui, migrena, \u012ftampos galvos skausmas, ir antrin\u012f – šis yra simptomas, \u012fsp\u0117jantis apie tam tikrus susirgimus. „Po antriniu galvos skausmu gali sl\u0117ptis \u012fvairios ligos, tokios kaip insultas, galvos smegen\u0173 kraujotakos sutrikimai, augliai, \u012fgimtos patologijos, infekcin\u0117s ligos (meningito encefalitai, COVID). Šie susirgimai sukelia galvos skausm\u0105 kaip antrin\u012f simptom\u0105“, – paaiškina neurologas. <\/p>\n

Geriau b\u016bti per daug atsargiam? <\/b> <\/p>\n

Suskaudus galv\u0105 tikriausiai da\u017enas pagauna save galvojant\u012f: „Praeis savaime“. Ir, pasak J. Fišo, toks po\u017ei\u016bris n\u0117ra blogas, jeigu skausmas yra pa\u017e\u012fstamas, da\u017enai pasikartojantis ar netgi nujau\u010diame jo prie\u017eastis. Visgi, anot jo, pas neurolog\u0105 atveda skausmas, kai nesame tikri d\u0117l jo prie\u017eas\u010di\u0173, nepaisant to, stiprus jis ar ne. Taip pat neatsl\u016bgstantis kur\u012f laik\u0105, nuolat pasikartojantis. Gydytojas ragina nepraleisti pro pirštus ir, rodos, kasdienyb\u0117s nedrums\u010dian\u010dio, bet u\u017esit\u0119susio silpno skausmo – geriau nueiti pasitikrinti ir atmesti rimtesnes ligas ar laiku diagnozavus jas išgydyti. <\/p>\n

Pasak J. Fišo, jei atsirado \u016bmus galvos skausmas, kuris n\u0117ra \u012fprastas, kilo be jokios matomos prie\u017easties (pavyzd\u017eiui, n\u0117ra pakilusios temperat\u016bros ar kito fizinio poveikio), jis stipr\u0117ja – tai taip pat \u017eenklas, kad verta nedelsiant tikrintis ir konsultuotis su gydytoju. „Labai svarbu nepraleisti simptom\u0173, lydin\u010di\u0173 galvos skausm\u0105, pavyzd\u017eiui, nusileidusio voko, nukritusio l\u016bpos kampo, u\u017etirpusios, nevikrios kojos, sutrikusios kalbos ar reg\u0117jimo, vienos ausies apkurtimo, prapuolusios atminties, sutrikusios orientacijos. Atsirad\u0119 šie simptomai yra raudona v\u0117liav\u0117l\u0117 skubiems tyrimams, – akcentuoja gydytojas ir priduria: – galvos skausmas gali t\u0119stis m\u0117nesius ar net metus, gali mausti galv\u0105, \u017emogus gali jaustis blogai, bet tai nekliudo – jis bendrauja, dirba, gyvena, ta\u010diau jeigu galvos skausmo pob\u016bdis pasikeit\u0117, atsirado kit\u0173 simptom\u0173, to labai svarbu nepraleisti.“ Visgi gydytojas ragina nepasikliauti tik skausmo stiprumu. Svarbu steb\u0117ti visus pasireiškusius simptomus. Pavyzd\u017eiui, išeminis insultas, kai kraujas nenuteka iki tam tikr\u0173 galvos smegen\u0173 viet\u0173, stipriu galvos skausmu nepasi\u017eymi, bet kai yra kraujo išsiliejimas (jauniems \u017emon\u0117ms taip da\u017eniausiai nutinka tr\u016bkus aneurizmai) arba hemoraginis insultas (tr\u016bkus kraujagyslei, išsiliejus kraujui \u012f galvos smegenis), tai skausmas gali b\u016bti labai \u016bmus ir stiprus lyg ledo kirtikliu smogus \u012f galv\u0105. <\/p>\n

Šiandien, priklausomai nuo galvos skausmo pob\u016bd\u017eio, gali b\u016bti atliekami \u012fvair\u016bs tyrimai, padedantys nustatyti ir gydyti skausm\u0105 sukelian\u010dias prie\u017eastis – nuo kompiuterin\u0117s tomografijos, branduolinio magnetinio rezonanso, elektroencefalogramos ar net virtualios realyb\u0117s. Nereik\u0117t\u0173 nustebti, jog gydytojui neurologui u\u017esiminus apie galvos skausmus, jis gali nukreipti ir aki\u0173 gydytojo konsultacijai – šis taip pat gali pad\u0117ti ap\u010diuopti skausmo prie\u017eastis. <\/p>\n

Vaistai nuo skausmo – ne visada sprendimas <\/b> <\/p>\n

Nors suskaudus galv\u0105 \u012fprasta griebtis vaist\u0173, gydytojas ragina pirmiausia \u012fvertinti situacij\u0105. Jeigu u\u017eklupo \u012fprastas galvos skausmas, ir \u012fsivertiname, kad galb\u016bt nepakankamai miegota, persidirbta, kovota su didele \u012ftampa, gerta per ma\u017eai vandens, taip jau yra buv\u0119 anks\u010diau, vaistai yra tinkamas sprendimas. Visgi jeigu skausmas ne\u012fprastas, lydimas kit\u0173 simptom\u0173, reik\u0117t\u0173 kreiptis \u012f gydytojus, o ne m\u0117ginti j\u012f slopinti patiems, nes taip galima nepasteb\u0117ti po juo besislepian\u010di\u0173 sveikatos sutrikim\u0173. <\/p>\n

„Jei be akivaizd\u017eios prie\u017easties (karš\u010diavimo, peršalimo, stresini\u0173 situacij\u0173) atsirado galvos skausmas ir jis stipr\u0117ja, nepraeina po poilsio, tarkim, savait\u0119, yra lydimas kit\u0173 simptom\u0173, tai tada reikia nieko nelaukti. Geriau galvoti, kad perlenkiame lazd\u0105, bet pasidaryti reikiamus tyrimus“, – sako J. Fišas. <\/p>\n

Svarbu prisiminti, kad galvos skausmus gali s\u0105lygoti ne tik kraujotakos sutrikimai, bet ir kasdienyb\u0117s \u012fpro\u010diai. Šiuolaikinis \u017emogus ypa\u010d da\u017enai susiduria su judrumo stoka, skausm\u0105 gali sukelti ir miego tr\u016bkumas, sveikos ir subalansuotos mitybos taisykli\u0173 ignoravimas, toksiniai \u012fpro\u010diai (r\u016bkymas, alkoholio vartojimas). Da\u017ena galvos skausm\u0173 prie\u017eastimi tampa stresas ar net depresija. U\u017eklupus \u012ftampos galvos skausmui pad\u0117ti gali sportas, fizinis aktyvumas, muzika, meditacija, kartais naudinga b\u016bna psichoterapeuto pagalba. <\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Pasaulio sveikatos organizacijos statistika skelbia, kad galvos skausm\u0105 patiria ma\u017edaug 40 proc. gyventoj\u0173. Da\u017enas su šiuo skausmu susigyvena ir lengvai atpa\u017e\u012fsta k\u016bno siun\u010diamus signalus, išmoksta sau pad\u0117ti. Visgi \u012f \u016bm\u0173… <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":" \/ ","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[26],"tags":[],"class_list":["post-6193","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-sveikata","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":"","thumbnail":"","medium":"","medium_large":"","large":"","1536x1536":"","2048x2048":"","post-thumbnail":"","visualnews_post_thumb":"","woocommerce_thumbnail":"","woocommerce_single":"","woocommerce_gallery_thumbnail":""},"author_info":{"info":["admin"]},"category_info":"Sveikata<\/a>","tag_info":"Sveikata","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6193","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6193"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6193\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":67860,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6193\/revisions\/67860"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6193"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6193"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6193"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}