{"id":60501,"date":"2015-10-21T11:43:23","date_gmt":"2015-10-21T08:43:23","guid":{"rendered":"https:\/\/www.17047165566933.sritis.lt\/index.php\/2015\/10\/21\/seimos-finansu-planavimas-su-moteru-isitraukimu-ar-be-jo\/"},"modified":"2024-12-30T10:19:14","modified_gmt":"2024-12-30T07:19:14","slug":"seimos-finansu-planavimas-su-moteru-isitraukimu-ar-be-jo","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2015\/10\/21\/seimos-finansu-planavimas-su-moteru-isitraukimu-ar-be-jo\/","title":{"rendered":"\u0160eimos finans\u0173 planavimas: su moter\u0173 \u012fsitraukimu ar be jo?"},"content":{"rendered":"

<\/em><\/p>\n

<\/p>\n

Ar didesnis moter\u0173 \u012fsitraukimas \u012f finans\u0173 planavim\u0105 tur\u0117t\u0173 pozityv\u0173 poveik\u012f finansinei situacijai šeimoje? Tok\u012f klausim\u0105 išk\u0117l\u0117 Lietuvos gyvyb\u0117s draudimo \u012fmoni\u0173 asociacijos atstovai, pristatydami šiemet atlikto šalies moter\u0173, gyvenan\u010di\u0173 partneryst\u0117je, apklausos rezultatus. Tyrimas atskleid\u0117, kad moterys da\u017enai abejoja savo sprendimais asmenini\u0173 ar nam\u0173 \u016bkio finans\u0173 planavimo klausimais ir linkusios nusileisti, jei jiems prieštarauja partneris. „Nors moterims da\u017enai tenka nusileisti ir atsisakyti sprendim\u0173 finansiniais klausimais, kita vertus, apklausa rodo, kad da\u017enai v\u0117liau šie sprendimai pasirodo buv\u0119 teisingi. Jei moterys labiau pasitik\u0117t\u0173 savo si\u016blomais sprendimais, o j\u0173 partneriai labiau \u012f juos \u012fsiklausyt\u0173, tai neabejotinai tur\u0117t\u0173 pozityv\u0173 poveik\u012f šeimos finansinei situacijai“, – pristatydamas tyrimo rezultatus pa\u017eym\u0117jo Lietuvos gyvyb\u0117s draudimo \u012fmoni\u0173 asociacijos vadovas Art\u016bras Bakšinskas. <\/p>\n

Abejoja ir ieško kompromiso <\/p>\n

Tyrimas parod\u0117, kad da\u017eniausiai sprendimai šalies nam\u0173 \u016bkiuose priimami bendru sutarimu – taip nurod\u0117 53 proc. apklaust\u0173j\u0173. Beveik tre\u010ddalis (30 proc.) moter\u0173 nurod\u0117 sprendimus priiman\u010dios pa\u010dios – arba savarankiškai, arba pasitarusios su namiškiais. Ta\u010diau savarankiškai priimdamos sprendimus, moterys sak\u0117 nesijau\u010dian\u010dios d\u0117l j\u0173 labai u\u017etikrintos – net 76 proc. moter\u0173 nurod\u0117, kad jos d\u0117l j\u0173 abejoja. Savo sprendimais atsak\u0117 neabejojan\u010dios 23 proc. apklaust\u0173j\u0173. <\/p>\n

„Tai, kad moterys linkusios labiau abejoti savo sprendimais iš dalies susij\u0119 su tuo, kaip jos juos priima. Tyrimai rodo, kad esant stresinei situacijai sprendimus moterys priima kitaip nei vyrai. Jos linkusios apsvarstyti daugiau variant\u0173, labiau \u012fsigilinti ir matyti bendr\u0105 vaizd\u0105, ieškoti daugumai palankaus sprendimo. Be to, skirtingai nei vyrai, daugum\u0105 j\u0173 linkusios rinktis saugesn\u012f variant\u0105, kur, vaizd\u017eiai kalbant, laim\u0117jimas bus ma\u017eesnis, bet labiau u\u017etikrintas. O stres\u0105 patiriantys vyrai, atvirkš\u010diai, da\u017eniau renkasi didesn\u0119 rizik\u0105, kai prizas didesnis, bet šans\u0173 jam laim\u0117ti ma\u017eiau. Pri\u0117m\u0119 pirm\u0105 geriausi\u0105 jiems atrodant\u012f sprendim\u0105, \u012f likusius variantus jie da\u017eniausiai nebesi\u017evalgo“, – pastebi Vilniaus šeimos psichologijos centro psicholog\u0117 Egl\u0117 Malokviej\u016bt\u0117. <\/p>\n

Atsisako teising\u0173 sprendim\u0173 <\/p>\n

Apklausos metu moter\u0173 taip pat buvo teiraujamasi, ar joms tenka savo sprendim\u0173 atsisakyti d\u0117l partnerio nepritarimo. Teigiamai atsak\u0117 76 proc. apklaust\u0173 moter\u0173, 19 proc. nurod\u0117, kad tokioje situacijoje nebuvo atsid\u016br\u0119. Nema\u017ea dalis, 55 proc. moter\u0173 taip pat nurod\u0117, kad sprendimai, kuri\u0173 jos atsisak\u0117 partneriui prieštaraujant, v\u0117liau pasirod\u0117 buv\u0119 teisingi. 15 proc. pripa\u017eino, kad did\u017eioji dalis sprendim\u0173 visgi buvo neteisingi, o likusi dalis moter\u0173 \u012f klausim\u0105 negal\u0117jo atsakyti. <\/p>\n

Sutuoktinio prieštaravimas moteris sulaikyt\u0173 ir nuo sprendimo apdrausti did\u017eiausias pajamas u\u017edirbant\u012f šeimos nar\u012f. Nors dauguma, 63 proc. responden\u010di\u0173 mano, kad „šeimos maitintojo“ gyvyb\u0117s apdraudimas b\u016bt\u0173 naudingas sprendimas j\u0173 šeimai, ta\u010diau net 52 proc. moter\u0173 nuo tokio \u017eingsnio susilaikyt\u0173 sutuoktinio „ne“. 36 proc. moter\u0173 man\u0117, kad partnerio prieštaravimai nuo sprendimo j\u0173 nesulaikyt\u0173, likusi dalis (12 proc.) \u012f klausim\u0105 neatsak\u0117. <\/p>\n

Ar finansin\u0117 situacija pager\u0117t\u0173? <\/p>\n

Paklaustos, ar, šeimos finansin\u0117 situacija pager\u0117t\u0173, jei jos pa\u010dios labiau \u012fsitraukt\u0173 \u012f šeimos finans\u0173 planavimo sprendimus, moterys nebuvo tuo labai tikros. Kad j\u0173 aktyvesnis dalyvavimas priimant sprendimus tur\u0117t\u0173 pozityvaus poveikio finansinei situacijai šeimoje man\u0117 21 proc. apklaust\u0173j\u0173, tuo abejojo 41 proc., neigiamai atsak\u0117 22 proc. moter\u0173. <\/p>\n

„Moterys Lietuvoje vis dar u\u017edirba ma\u017eiau nei vyrai, šis skirtumas siekia vidutiniškai 16 procent\u0173, atitinkamai, daugumoje šeim\u0173 pagrindinis šeimos maitintojas teb\u0117ra vyras. Jei moter\u0173 balsas b\u016bt\u0173 labiau girdimas priimant sprendimus planuojant šeimos finansus, ji pati jaust\u0173si finansiškai saugesn\u0117, labiau apsaugota b\u016bt\u0173 ir šeima. Šiandien vis dar tenka pripa\u017einti, kad nema\u017ea dalis Lietuvos šeim\u0173 gyvena nepasir\u016bpinusios finansin\u0117s apsaugos priemon\u0117mis, kurios apsaugot\u0173 jas netik\u0117t\u0173 atvej\u0173, nelaimi\u0173 atveju, kai šeimos maitintojas praranda darbingum\u0105 arba apskritai šeima jo netenka. Tai ypa\u010d tur\u0117t\u0173 b\u016bti aktualu šeimoms, kurios gyvena nuo algos iki algos ir kuriose did\u017eiausias pajamas u\u017edirba vienas \u017emogus. Pasir\u016bpinus jo gyvyb\u0117s draudimu, b\u016bt\u0173 apsaugota visa šeima“, – pa\u017eymi A. Bakšinskas. <\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Ar didesnis moter\u0173 \u012fsitraukimas \u012f finans\u0173 planavim\u0105 tur\u0117t\u0173 pozityv\u0173 poveik\u012f finansinei situacijai šeimoje? Tok\u012f klausim\u0105 išk\u0117l\u0117 Lietuvos gyvyb\u0117s draudimo \u012fmoni\u0173 asociacijos atstovai, pristatydami šiemet atlikto šalies moter\u0173, gyvenan\u010di\u0173 partneryst\u0117je, apklausos… <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"NULL \/ NULL","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[3],"tags":[],"class_list":["post-60501","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gyvenimas","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":"","thumbnail":"","medium":"","medium_large":"","large":"","1536x1536":"","2048x2048":"","post-thumbnail":"","visualnews_post_thumb":"","woocommerce_thumbnail":"","woocommerce_single":"","woocommerce_gallery_thumbnail":""},"author_info":{"info":["admin"]},"category_info":"Gyvenimas<\/a>","tag_info":"Gyvenimas","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/60501","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=60501"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/60501\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":71204,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/60501\/revisions\/71204"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=60501"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=60501"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=60501"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}