{"id":57807,"date":"2015-05-06T10:45:35","date_gmt":"2015-05-06T07:45:35","guid":{"rendered":"https:\/\/www.17047165566933.sritis.lt\/index.php\/2015\/05\/06\/lietuviai-maistui-isleidzia-maziausiai\/"},"modified":"2025-01-04T13:05:11","modified_gmt":"2025-01-04T11:05:11","slug":"lietuviai-maistui-isleidzia-maziausiai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2015\/05\/06\/lietuviai-maistui-isleidzia-maziausiai\/","title":{"rendered":"Lietuviai maistui i\u0161leid\u017eia ma\u017eiausiai"},"content":{"rendered":"

<\/em><\/p>\n

Lyginant Baltijos šali\u0173 nam\u0173 \u016bki\u0173 išlaidas maistui, ma\u017eiausiai šiam poreikiui išlaid\u0173 skiria lietuviai. <\/p>\n

Keturi\u0173 asmen\u0173 šeima, gyvenanti Vilniuje, rekomenduojamam maisto produkt\u0173 krepšeliui išleid\u017eia 291 eur\u0105 per m\u0117nes\u012f. Tuo tarpu šeimai Rygoje šis maisto krepšelis kainuot\u0173 7, 2 proc. daugiau (312 Eur), o Taline – 2, 7 proc. daugiau (299 Eur). Tokius rezultatus atskleid\u017eia tre\u010dius metus iš eil\u0117s „Swedbank“ Asmenini\u0173 finans\u0173 instituto atliekamas pagrindini\u0173 nam\u0173 \u016bki\u0173 išlaid\u0173 tyrimas. <\/p>\n

„Suma, kuri\u0105 per m\u0117nes\u012f maistui skiria dviej\u0173 suaugusi\u0173j\u0173 ir dviej\u0173 nepilname\u010di\u0173 vaik\u0173 šeima, ir toliau išlieka did\u017eiausia Rygoje. Kita vertus, per pastaruosius metus ir Latvijos, ir Estijos sostin\u0117se šeim\u0173 išlaidos maistui suma\u017e\u0117jo beveik 6 proc. arba apie 20 eur\u0173. Tuo tarpu Vilniuje maistui skiriam\u0173 l\u0117š\u0173 dydis keit\u0117si ne\u017eymiai”, – tyrimo rezultatus komentuoja Asmenini\u0173 finans\u0173 instituto vadov\u0117 Odeta Blo\u017eien\u0117. <\/p>\n

Kaip ir pernai metais, did\u017eiausi\u0105 maisto krepšelio išlaid\u0173 dal\u012f sudaro baltym\u0173 grupei priskiriami produktai – m\u0117sa, \u017euvis, pupel\u0117s, riešutai. Estijoje šiems produktams išleid\u017eiama daugiausiai – 40 proc. vis\u0173 maistui skirt\u0173 l\u0117š\u0173, Lietuvoje ir Latvijoje šiek tiek ma\u017eiau (36 proc.). L\u0117šos, skiriamos duonos ir gr\u016bd\u0173 gaminiams bei pieno produktams, sudaro apie tre\u010ddal\u012f šeimos išlaid\u0173 maistui visose Baltijos šali\u0173 sostin\u0117se. Beveik po dešimtadal\u012f biud\u017eeto šeimos skiria vaisiams ir dar\u017eov\u0117ms. <\/p>\n

Tyrimas taip pat atskleid\u0117, kad Baltijos šali\u0173 sostini\u0173 gyventojai naudojasi nuolaidomis. Prek\u0117s, parduodamos su nuolaida, sudaro did\u017ei\u0105j\u0105 vis\u0173 maisto ir kit\u0173 kasdieni\u0173 produkt\u0173 pardavim\u0173 dal\u012f Lietuvoje ir Latvijoje (daugiau nei 40 proc.), Estijoje šiek tiek ma\u017eiau (virš 30 proc.). Taip pat vartotojai da\u017enai yra link\u0119 pirkti nukainotas prekes, jei prek\u0117s \u017eenklai jiems yra gerai pa\u017e\u012fstami ir m\u0117gstami. <\/p>\n

Lyginant Baltijos šali\u0173 nam\u0173 \u016bki\u0173 pagrindines išlaidas, lietuviai ir latviai maistui skiria did\u017eiausi\u0105 savo pajam\u0173 dal\u012f. „Keturi\u0173 asmen\u0173 šeima Vilniuje ar Rygoje maistui skiria ma\u017edaug 23 proc. bendr\u0173 pajam\u0173, tuo tarpu Taline maistui skiriama 15 proc. vis\u0173 pajam\u0173, – paaiškina O. Blo\u017eien\u0117. – Nors vidutin\u0117 rekomenduojam\u0173 maisto produkt\u0173 krepšelio kaina Vilniuje ir Taline yra panaši, ta\u010diau procentin\u012f skirtum\u0105 lemia gerokai aukštesnis vidutinis darbo u\u017emokestis Estijos sostin\u0117je.” <\/p>\n

Per pastaruosius metus šeim\u0173 grynosios pajamos augo visose Baltijos šali\u0173 sostin\u0117se: Taline – 9, 4 proc., Rygoje – 7, 7 proc., Vilniuje – 4 procentais. Taline gyvenan\u010di\u0173 šeim\u0173 su dviem nepilname\u010diais vaikais pajam\u0173 augimas daugiausia siejamas ne tik su atlyginim\u0173, bet ir vaiko pašalpos bei neapmokestinamo minimumo didinimu. <\/p>\n

„Lygindami vidutines pajamas ir maistui skiriamas išlaidas, pastebime, kad šiemet keturi\u0173 asmen\u0173 šeimai po apsilankymo maisto preki\u0173 parduotuv\u0117je lieka daugiau pinig\u0173 nei pernai. Taline gyvenanti šeima per šiuos metus maistui išleis 186 eurais ma\u017eiau nei pernai, Rygoje šios išlaidos bus ma\u017eesn\u0117s 115 eur\u0173, o Vilniuje – 45, 70 eurais“, – skai\u010diuoja O. Blo\u017eien\u0117. Pasak jos, tai suteikia šeimoms daugiau finansin\u0117s laisv\u0117s ir saugumo. Kita vertus, „Swedbank“ ekspert\u0117 pataria, kad reik\u0117t\u0173 \u012fvertinti ir galimyb\u0119 atsid\u0117ti daugiau pinig\u0173 taupymui. <\/p>\n

Apie atlikt\u0105 tyrim\u0105 <\/p>\n

Rekomenduojamas maisto produkt\u0173 krepšelis sudarytas remiantis Estijos mitybos moksl\u0173 organizacijos metodika, pagal kuri\u0105 kalorij\u0173 norma vienam asmeniui turi siekti 2400 kalorij\u0173 per par\u0105. Tyrimo duomenis – rekomenduojamame maisto preki\u0173 krepšelyje esan\u010di\u0173 maisto produkt\u0173 kainas – ši\u0173 met\u0173 vasario m\u0117nes\u012f surinko tyrim\u0173 bendrov\u0117 „AC Nielsen Baltics“. Kainos buvo renkamos kiekvienos Baltijos šalies sostin\u0117s prekybos centruose, kuri\u0173 bendrai šalyje u\u017eimama rinkos dalis sudaro galimybes atspind\u0117ti visos šalies kain\u0173 lyg\u012f. <\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Lyginant Baltijos šali\u0173 nam\u0173 \u016bki\u0173 išlaidas maistui, ma\u017eiausiai šiam poreikiui išlaid\u0173 skiria lietuviai. Keturi\u0173 asmen\u0173 šeima, gyvenanti Vilniuje, rekomenduojamam maisto produkt\u0173 krepšeliui išleid\u017eia 291 eur\u0105 per m\u0117nes\u012f. Tuo tarpu šeimai… <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":" \/ ","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[3],"tags":[],"class_list":["post-57807","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gyvenimas","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":"","thumbnail":"","medium":"","medium_large":"","large":"","1536x1536":"","2048x2048":"","post-thumbnail":"","visualnews_post_thumb":"","woocommerce_thumbnail":"","woocommerce_single":"","woocommerce_gallery_thumbnail":""},"author_info":{"info":["admin"]},"category_info":"Gyvenimas<\/a>","tag_info":"Gyvenimas","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/57807","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=57807"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/57807\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":116091,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/57807\/revisions\/116091"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=57807"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=57807"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=57807"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}