{"id":57657,"date":"2015-04-27T13:35:24","date_gmt":"2015-04-27T10:35:24","guid":{"rendered":"https:\/\/www.17047165566933.sritis.lt\/index.php\/2015\/04\/27\/lietuviai-butiniausioms-islaidoms-isleidzia-daugiau-nei-estai\/"},"modified":"2015-04-27T13:35:24","modified_gmt":"2015-04-27T10:35:24","slug":"lietuviai-butiniausioms-islaidoms-isleidzia-daugiau-nei-estai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2015\/04\/27\/lietuviai-butiniausioms-islaidoms-isleidzia-daugiau-nei-estai\/","title":{"rendered":"Lietuviai b\u016btiniausioms i\u0161laidoms i\u0161leid\u017eia daugiau nei estai"},"content":{"rendered":"

<\/em><\/p>\n

Lyginant Baltijos šali\u0173 nam\u0173 \u016bki\u0173 išlaidas, b\u016btiniausiems savo poreikiams lietuviai skiria daugiau pinig\u0173 nei estai, ta\u010diau daugiausiai šioms išlaidoms skiria Latvijos gyventojai. <\/p>\n

Keturi\u0173 asmen\u0173 šeima, gyvenanti nuosavame senos statybos 70 kv. m. bute Vilniuje, maistui, b\u016bsto išlaikymui ir transportui skiria 513 eur\u0173. Tai 14 eur\u0173 daugiau nei Taline (499 Eur), ta\u010diau 78 eurais ma\u017eiau nei Rygoje (591 Eur). Šiuos duomenis atskleid\u017eia Baltijos šali\u0173 nam\u0173 \u016bki\u0173 pagrindini\u0173 išlaid\u0173 tyrimas, kur\u012f atliko „Swedbank“ Asmenini\u0173 finans\u0173 institutas. <\/p>\n

Tyrimas taip pat atskleid\u0117, kad visose Baltijos šalyje b\u016btiniausioms išlaidoms skiriama šeimos pajam\u0173 dalis per pastaruosius metus šiek tiek suma\u017e\u0117jo (3 proc. punktais). Šeima, gyvenanti nuosavame bute Vilniuje, maistui, b\u016bstui ir viešajam transportui šiemet skiria 41 proc. savo pajam\u0173, Rygoje – 44 proc., Taline – 26 procentus. <\/p>\n

„Baltijos šali\u0173 sostin\u0117se pagrindini\u0173 išlaid\u0173 suma keit\u0117si ne\u017eymiai, ta\u010diau did\u0117jant vidutiniam darbo u\u017emokes\u010diui, šiemet gyventojai svarbiausiems poreikiams skiria ma\u017eesn\u0119 pajam\u0173 dal\u012f nei pernai. Vadinasi, daugiau l\u0117š\u0173 jie gali atsid\u0117ti taupymui arba skirti kitiems poreikiams – aprangai, sveikatos prie\u017ei\u016brai, laisvalaikiui. Tiesa, labiausiai šiose var\u017eytuv\u0117se vis dar sekasi estams – jie savo pajamomis gerokai lenkia ir lietuvius, ir latvius“, – tyrimo rezultatus komentuoja „Swedbank“ Asmenini\u0173 finans\u0173 instituto vadov\u0117 Odeta Blo\u017eien\u0117. <\/p>\n

Taline gyvenan\u010dios šeimos grynosios pajamos per m\u0117nes\u012f siekia 1 953 eurus – tai 31 proc. daugiau nei Rygoje (1 342 Eur) ir 37 proc. daugiau nei Vilniuje (1 236 Eur). Per pastaruosius metus pajamos beveik dešimtadaliu augo Rygoje ir Taline (atitinkamai 8 proc. ir 9 proc.), Vilniuje – 4 procentais. <\/p>\n

Did\u017eiausia išlaid\u0173 dalis – maistui <\/b> <\/p>\n

Vis\u0173 Baltijos šali\u0173 sostini\u0173 gyventojai daugiausiai išlaid\u0173 skiria maistui. Vilniuje gyvenan\u010diai keturi\u0173 asmen\u0173 šeimai maisto produkt\u0173 krepšelis kainuoja pigiausiai (291 eurus), Latvijoje – brangiausiai (312 Eur). Optimalaus maisto produkt\u0173 krepšelio vert\u0117 Estijoje siekia 299 eurus. Per pastaruosius metus Rygoje ir Taline gyvenan\u010di\u0173 šeim\u0173 išlaidos maisto produkt\u0173 krepšeliui suma\u017e\u0117jo beveik 6 proc., arba 20 eur\u0173 per m\u0117nes\u012f. Tuo tarpu Vilniuje l\u0117šos maistui keit\u0117si ne\u017eymiai. <\/p>\n

Susisiekimas Rygos gyventojams vis dar kainuoja brangiausiai, lyginant su kaimynin\u0117mis šalimis. Skai\u010diuojant, jog šeimoje viešuoju transportu naudojasi du suaugusieji ir vienas moksleivis, jam išlaidos Rygoje kainuoja 100 eur\u0173 per m\u0117nes\u012f, Vilniuje – 64 eurai. Talino gyventojams viešasis transportas yra nemokamas, o tai jiems leid\u017eia sutaupyti apie 5 proc. pajam\u0173. <\/p>\n

Lietuvoje b\u016bsto išlaikymas pigo <\/b> <\/p>\n

Turint nuosav\u0105 b\u016bst\u0105 Vilniuje, jo išlaikymui reikalingos išlaidos per pastaruosius metus suma\u017e\u0117jo. Šeima, gyvenanti 70 kv. m. nuosavame senos statybos bute, jo išlaikymui per m\u0117nes\u012f skiria apie 158 eurus (8 Eur ma\u017eiau nei pernai). Tuo tarpu Rygoje nuosavo b\u016bsto išlaikymas pabrango iki 179 eur\u0173 (4 eurais daugiau nei pernai), Taline ši suma išliko apie 200 eur\u0173. <\/p>\n

„Nepaisant to, kad šildymo mokes\u010diai visose Baltijos šali\u0173 sostin\u0117se suma\u017e\u0117jo 6, 5-9 procentais, jie vis dar sudaro did\u017eiausi\u0105 dal\u012f b\u016bsto išlaikymui skirt\u0173 pinig\u0173. Tai ypa\u010d jau\u010dia šeimos, gyvenan\u010dios didesniuose senos statybos butuose, kur šildymas pareikalauja apie pus\u0119 vis\u0173 b\u016bsto išlaikymui skiriam\u0173 l\u0117š\u0173“, – skai\u010diuoja O. Blo\u017eien\u0117. <\/p>\n

Mokes\u010diai u\u017e elektr\u0105 Taline ir Vilniuje suma\u017e\u0117jo atitinkamai 7 proc. ir 8 proc., tuo tarpu Rygos gyventojai u\u017e ši\u0105 paslaug\u0105 moka net ketvirtadaliu (25 proc.) daugiau nei pernai. Taip pat Vilniuje ir Rygoje pakilo mokes\u010diai u\u017e vanden\u012f (atitinkamai 7 proc. ir 25 proc.). <\/p>\n

Did\u017eiausias išlaidas b\u016bsto išlaikymui Baltijos šalyse patiria šeimos, gyvenan\u010dios nuomojamame bute. O. Blo\u017eien\u0117 atkreipia d\u0117mes\u012f, kad keturi\u0173 asmen\u0173 šeimai tokio b\u016bsto išlaikymas Vilniuje ir Rygoje kainuoja net tre\u010ddaliu daugiau nei gyvenant nuosavame bute ir kas m\u0117nes\u012f mokant kredito \u012fmok\u0105 (Taline šis skirtumas nedidelis d\u0117l didesni\u0173 nekilnojamojo turto kain\u0173). Be to, nuomos kainos Vilniuje ir Rygoje gerokai išaugo – atitinkamai 5 proc. ir 15 proc. (Taline – ma\u017e\u0117jo 2 proc.). <\/p>\n

„B\u016bsto \u012fsigijimas, pasirašant b\u016bsto paskolos sutart\u012f, šiuo metu b\u016bt\u0173 ekonomiškai naudingesnis sprendimas nei nuoma. Tai patvirtina ir pastaruoju metu ma\u017e\u0117jan\u010dios b\u016bsto paskol\u0173 pal\u016bkanos. Kita vertus, dauguma šeim\u0173 yra nepaj\u0117gios \u012fsigyti b\u016bsto, nes sud\u0117tinga sukaupti l\u0117š\u0173 pradiniam \u012fnašui, ypa\u010d tuo pat metu b\u016bst\u0105 nuomojantis. Esant tokiai situacijai, svarbu ieškoti sprendim\u0173, leid\u017eian\u010di\u0173 optimizuoti b\u016btin\u0105sias išlaidas, pavyzd\u017eiui, keisti gyvenam\u0105j\u012f rajon\u0105 \u012f pigesn\u012f. O papildomas l\u0117šas, susidariusias d\u0117l padid\u0117jusi\u0173 atlyginim\u0173 ir ma\u017eesni\u0173 b\u016bsto išlaikymo kašt\u0173, atid\u0117ti taupymui“, – pataria vertina O. Blo\u017eien\u0117. <\/p>\n

Apie atlikt\u0105 tyrim\u0105 <\/b> <\/p>\n

Tyrimas atskleid\u017eia, koki\u0105 dal\u012f savo pajam\u0173 (pinigine išraiška ir procentais) vieno ir keturi\u0173 asmen\u0173 nam\u0173 \u016bkiai skiria pagrindin\u0117ms išlaidoms – maistui, b\u016bsto išlaikymui ir transportui. Tyrime naudojami nam\u0173 \u016bki\u0173 modeliai yra parinkti, remiantis vidutiniu nam\u0173 \u016bkio dyd\u017eiu, jo gyvenimo, u\u017edarbio ir vartojimo s\u0105lygomis, ta\u010diau jie netur\u0117t\u0173 b\u016bti traktuojami kaip statistiškai reprezentatyv\u016bs Baltijos šali\u0173 nam\u0173 \u016bkiai. Pagrindini\u0173 nam\u0173 \u016bki\u0173 išlaid\u0173 tyrimas, prad\u0117tas 2014 m., yra t\u0119stinis ir apima metinius \u012fvairi\u0173 institucij\u0173 duomenis. B\u016bsto išlaikymo, transporto ir maisto krepšelio išlaid\u0173 duomenis surinko „Swedbank“ Asmenini\u0173 finans\u0173 institutas, bendradarbiaudamas su tyrim\u0173 bendrove „AC Nielsen Baltics“. <\/p>\n

Odeta Blo\u017eien\u0117 <\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Lyginant Baltijos šali\u0173 nam\u0173 \u016bki\u0173 išlaidas, b\u016btiniausiems savo poreikiams lietuviai skiria daugiau pinig\u0173 nei estai, ta\u010diau daugiausiai šioms išlaidoms skiria Latvijos gyventojai. Keturi\u0173 asmen\u0173 šeima, gyvenanti nuosavame senos statybos 70… <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":" \/ ","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-57657","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-uncategorized","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":"","thumbnail":"","medium":"","medium_large":"","large":"","1536x1536":"","2048x2048":"","post-thumbnail":"","visualnews_post_thumb":"","woocommerce_thumbnail":"","woocommerce_single":"","woocommerce_gallery_thumbnail":""},"author_info":{"info":["admin"]},"category_info":"Be kategorijos<\/a>","tag_info":"Be kategorijos","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/57657","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=57657"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/57657\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=57657"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=57657"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=57657"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}