{"id":57575,"date":"2015-04-22T09:58:02","date_gmt":"2015-04-22T06:58:02","guid":{"rendered":"https:\/\/www.17047165566933.sritis.lt\/index.php\/2015\/04\/22\/ar-tikslinga-mazinti-girininkiju-skaiciu\/"},"modified":"2015-04-22T09:58:02","modified_gmt":"2015-04-22T06:58:02","slug":"ar-tikslinga-mazinti-girininkiju-skaiciu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2015\/04\/22\/ar-tikslinga-mazinti-girininkiju-skaiciu\/","title":{"rendered":"Ar tikslinga ma\u017einti girininkij\u0173 skai\u010di\u0173?"},"content":{"rendered":"

<\/em><\/p>\n

Vis neg\u0119sta aistros d\u0117l galimos valstybini\u0173 mišk\u0173 valdymo reformos – dabar u\u017esimota kai kuriose ur\u0117dijose ma\u017einti girininkij\u0173 skai\u010di\u0173, dal\u012f j\u0173 panaikinant. <\/p>\n

K\u0105 duot\u0173 tolesnis valstybini\u0173 mišk\u0173 valdymo grand\u017ei\u0173 skai\u010diaus ma\u017einimas Lietuvos kaimui? <\/p>\n

Lietuvoje miškai dengia daugiau nei tre\u010ddal\u012f šalies ploto, o brand\u017eiuose m\u016bs\u0173 šalies medynuose sukaupti dideli medienos resursai. Ta\u010diau lietuviui miškas – tai daugiau nei mediena ir \u017ev\u0117riena, grybai ir uogos. Lietuviui miškas – tai gyvenamoji aplinka, šimtme\u010diais formavusi sveik\u0105 gyvenimo b\u016bd\u0105 ir gili\u0105 pasaul\u0117\u017ei\u016br\u0105. Tod\u0117l miško apsauga Lietuvoje nuo seno buvo vienas svarbiausi\u0173 klausim\u0173. Prad\u017eioje \u012fvair\u016bs draudimai buvo \u012ftvirtinti papro\u010diuose, kurie draud\u0117 be b\u016btino reikalo kirsti med\u017eius, o ypa\u010d \u0105\u017euolus. <\/p>\n

Girininkai pirm\u0105 kart\u0105 Lietuvoje kry\u017eiuo\u010di\u0173 buvo pamin\u0117ti 1429 m., o Pirmajame Lietuvos Statute buvo reglamentuoti ir mišk\u0173 nuosavyb\u0117s apsaugos klausimai. Pirmosios girininkijos Lietuvos giriose buvo \u012fkurtos 1639 m., o Did\u017eiojo kunigaikš\u010dio mišk\u0173 administravimo sutvarkymas baigtas 1567 m. Knišine išleistu Girinink\u0173 \u012fstatymu. \u012estatymas \u012fpareigojo girinink\u0105, atvykus \u012f girininkij\u0105, kartu su jam pavald\u017eiais oso\u010dnikais apjoti girios ribas, ap\u017ei\u016br\u0117ti ostupus, surinkti apie juos \u017einias ir v\u0117liau juos kontroliuoti, pri\u017ei\u016br\u0117ti, kad neb\u016bt\u0173 daroma \u017eala \u017ev\u0117rims, drev\u0117ms, med\u017eiams. Giri\u0173 ir j\u0173 turt\u0173 apsaugai sustiprinti buvo skiriami šauliai, o girininkai, be to, tur\u0117jo pri\u017ei\u016br\u0117ti nauj\u0173 kaim\u0173 k\u016brim\u0105si, trobesi\u0173 statybos vietas, \u017eem\u0117s dirbim\u0105. <\/p>\n

Taip suformuota mišk\u0173 apsaugos administracija be didesni\u0173 poky\u010di\u0173 veik\u0117 iki Lenkijos – Lietuvos valstyb\u0117s \u017elugimo XVIII a. pabaigoje, ta\u010diau miškai neprarado savo reikšm\u0117s ir v\u0117liau. Lietuvai patekus \u012f Rusijos imperijos sud\u0117t\u012f, miškai buvo išskiriami kaip ypatinga valstyb\u0117s turto dalis – pats Rusijos caras Nikolajus 1839 m. patvirtino girinink\u0173 korpuso nuostatus, numa\u010diusius, kokius karinius laipsnius turintys miškininkai gali u\u017eimti atitinkamas pareigas. Didelis d\u0117mesys miškams buvo skiriamas ir tarpukaryje Lenkijos okupuotoje Lietuvos dalyje, kurioje miškininkai ne tik puosel\u0117jo mišk\u0105, bet ir buvo svarbi, ginkluota organizacija. <\/p>\n

Atsik\u016brusioje jaunoje Lietuvos valstyb\u0117je miškai buvo itin svarbi ekonomikos šaka, tod\u0117l ir j\u0173 valdymas nuolat buvo tobulinamas. Ypa\u010d šis procesas suintensyv\u0117jo paskutiniaisiais dešimtme\u010diais, Lietuvai v\u0117l atk\u016brus nepriklausomyb\u0119, ta\u010diau dabar jau miškas nebuvo akcentuojamas kaip pagrindinis biud\u017eeto \u012fplauk\u0173 šaltinis. Gaila, kad dar kai kuri\u0173 m\u016bs\u0173 pilie\u010di\u0173 galvose tebet\u016bno „pel\u0117siais apaug\u0119s“ m\u0105stymas, nesuprantantis, kad dabar ekonomin\u0119 miško naud\u0105 gerokai pranoksta ir tokios mišk\u0173 vertyb\u0117s kaip anglies dioksido ma\u017einimas, biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s apsauga, \u017emoni\u0173 poilsis miške. Miškai taip pat maitina upi\u0173, e\u017eer\u0173 vandenis, sergsti nuo erozijos dirvo\u017eem\u012f, puošia šalies kraštovaizd\u012f. O kur dar gryb\u0173, uog\u0173, vaista\u017eoli\u0173 rinkimas? <\/p>\n

Intensyvaus m\u016bs\u0173 miškinink\u0173 ir mokslinink\u0173 darbo d\u0117ka, šiuo metu Lietuvos valstybini\u0173 mišk\u0173 valdymo strukt\u016br\u0105 galima laikyti nusistov\u0117jusia. Valstybinius miškus administruoja 42 valstyb\u0117s \u012fmon\u0117s – mišk\u0173 ur\u0117dijos. Valdymo patogumui, jos suskirstytos \u012f girininkijas, kurios paskutiniaisiais metais nuolat buvo stambinamos ir šiuo metu Lietuvoje yra 350 girininkij\u0173, o vidutinis girininkijos administruojam\u0173 valstybini\u0173 mišk\u0173 plotas siekia 3045 ha. Ar reikia jas dar stambinti? <\/p>\n

Popieriuje atrodo viskas b\u016bt\u0173 gra\u017eiau, jei valdymo grand\u012f dar truput\u012f „apkarpytume“. Bet pabandykite kiekvienas \u012fsivaizduoti save girininko vietoje. Pirmiausia, nor\u0117dami reguliariai vykdyti rangov\u0173 vykdom\u0173 kirtim\u0173 ar miško atk\u016brimo darb\u0173 kontrol\u0119, girininkijos darbuotojai turi periodiškai lankytis savo administruojamose teritorijose. Tik lankantis vietoje pamato miškininko akis r\u016bpes\u010dius kelian\u010dius dalykus: ir gamyba, ir gaisr\u0173 pavojus, ir miško bei jo gyv\u016bnijos apsauga. Tai darbas ne tik nelengvas, bet ir kartais pavojingas, o juk, be to, ir ne visus plotus automobiliu priva\u017eiuosi… Be ši\u0173 darb\u0173, miškininkai yra \u012freng\u0119 ir pri\u017ei\u016bri per 2 t\u016bkst. rekreacini\u0173 objekt\u0173, kurie svarb\u016bs miško lankytojams. O kur dar vietos gyventoj\u0173 socialin\u0117s problemos?.. <\/p>\n

Kaip rodo kit\u0173 šali\u0173 patirtis, dabartinis mišk\u0173 valdymas Lietuvoje yra optimalus. Dar daugiau: Jeilio (JAV) universiteto mokslininkams, kurie gauna ir vertina duomenis apie pad\u0117t\u012f aplinkosaugos srityje iš 132 pasaulio valstybi\u0173, paskelbus 2012 m. kasmetin\u012f Aplinkos gerov\u0117s indeks\u0105, m\u016bs\u0173 šalis pagal mišk\u0173 išsaugojimo vertinim\u0105, buvo pripa\u017einta pirmoji pasaulyje! Kad Lietuvos miškai tvarkomi gerai, patvirtina ir grie\u017e\u010diausios pasaulyje sertifikavimo sistemos – FSC sertifikatas, kuris kartu yra tvirtas atsakas \u012f jau eil\u0119 met\u0173 eskaluojam\u0105 šmei\u017eto kampanij\u0105, es\u0105, valstybiniai miškai valdomi ir naudojami neefektyviai: jei miškai b\u016bt\u0173 pernelyg eksploatuojami, kaip tai atsitiko, pavyzd\u017eiui, Latvijoje, ar b\u016bt\u0173 beatodairiškai kertami kaip atogr\u0105\u017e\u0173 kraštuose, nuostoliai Lietuvos gamtai ir \u017emon\u0117ms jau dabar b\u016bt\u0173 nepataisomi. <\/p>\n

Tolesni \u017eingsniai, dar ma\u017einant darbuotoj\u0173 skai\u010di\u0173 valstybini\u0173 mišk\u0173 sistemoje, gali gr\u0117sti ir visos mišking\u0173 kaimo vietovi\u0173 infrastrukt\u016bros gri\u016b\u010diai – juk miškai ir miško ištekliai tai ir m\u016bs\u0173 kaimo dalis. <\/p>\n

Kod\u0117l kit\u0173 išsivys\u010diusi\u0173 šali\u0173 visuomen\u0117 ir politikai gerai suvokia gamtosaugin\u0119, socialin\u0119 ir egzistencin\u0119 mišk\u0173 vert\u0119? Jose iš miško gaunamai ekonominei naudai neteikiama pirmumo – miškai eksploatuojami laikantis darnios pl\u0117tros princip\u0173. Pavyzd\u017eiui, Vokietijos miškininkai, kaip ir Lietuvos, valstybiniuose miškuose vykdo kompleksin\u0119 mišk\u0173 \u016bkio veikl\u0105, apiman\u010di\u0105 ir mišk\u0173 atk\u016brim\u0105, ir prie\u017ei\u016br\u0105, ir apsaug\u0105, ir mišk\u0173 ištekli\u0173 naudojim\u0105, ir prekyb\u0105 mediena bei miško ištekliais. Ta\u010diau ten kur kas didesnis d\u0117mesys skiriamas socialin\u0117ms problemoms spr\u0119sti, didinamas gyventoj\u0173 u\u017eimtumas, o skiriant dotacijas iš biud\u017eeto, miškininkams net nurodomas ir minimalus darbo viet\u0173, kur\u012f jie turi išlaikyti, skai\u010dius. <\/p>\n

Taigi, ar reikia dar stambinti girininkijas? Ir girininkijose dabar paliktas pats ma\u017eiausias per visus laikus darbuotoj\u0173 skai\u010dius: girininkas, jo pavaduotojas ir vienas du eiguliai. Grei\u010diau gal b\u016bt priešingai, reik\u0117t\u0173 padidinti darbuotoj\u0173 girininkijose skai\u010di\u0173. Juk miškai glaud\u017eiai siejasi ir su \u017eem\u0117s \u016bkiu, ir su kaimo socialiniais reikalais. Tiesa, Lietuvos aplinkosaugos strategijos veiksm\u0173 programoje pabr\u0117\u017eta, kad vienas iš aplinkosaugos prioritet\u0173 yra didinti m\u016bs\u0173 šalies mišk\u0173 plotus. Ta\u010diau kas juos pri\u017ei\u016br\u0117s? Matyt, tod\u0117l ir apie ši\u0105 perspektyv\u0105 dabar nedaug kas kalba. Priešingai: netolimoje ateityje ji gali b\u016bti ir visai pamiršta. Jau kuris laikas, kai visuomenei teigiama, kad reikia ne tik nepl\u0117sti ur\u0117dij\u0173 kompetencijos rib\u0173, bet dar jas susiaurinti. Deja, tokiu atveju ir iš gra\u017ei\u0173j\u0173 lietuvišk\u0173 giri\u0173 greitu laiku gali telikti prisiminimas… <\/p>\n

Reikia suprasti, kad toliau stambindami valstybini\u0173 mišk\u0173 valdymo padalinius ar juos m\u0117gindami \u012ftraukti \u012f ka\u017ekokias pasaulyje analog\u0173 neturin\u010dias strukt\u016bras – „Visuomis“ ir pan., \u016bkinio efekto vargu ar sulauksime. Tuo tarpu neigiama panaši\u0173 reform\u0173 pus\u0117 jau ryšk\u0117ja, ypa\u010d, kaip matyti iš \u010diobiškie\u010di\u0173 atsi\u0173st\u0173 rašt\u0173, aštrios socialin\u0117s problemos. Juk d\u0117l iki šiol \u012fvykdyt\u0173 \u012fvairi\u0173 reform\u0173 ne šimtai, bet t\u016bkstan\u010diai kaimo gyventoj\u0173 neteko pragyvenimo šaltinio. Tiesa, kai kurios reformos buvo neišvengiamos, ta\u010diau ir darbo vietas kaimo vietov\u0117je taip pat reikia branginti, o su Lietuvos pilie\u010diais reikia skaitytis. <\/p>\n

Šar\u016bnas Lau\u017eadis <\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Vis neg\u0119sta aistros d\u0117l galimos valstybini\u0173 mišk\u0173 valdymo reformos – dabar u\u017esimota kai kuriose ur\u0117dijose ma\u017einti girininkij\u0173 skai\u010di\u0173, dal\u012f j\u0173 panaikinant. K\u0105 duot\u0173 tolesnis valstybini\u0173 mišk\u0173 valdymo grand\u017ei\u0173 skai\u010diaus ma\u017einimas… <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":57576,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":" \/ Nuotr. forest.lt","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[97],"tags":[],"class_list":["post-57575","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-nuomones","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20150422095802.jpg",288,299,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20150422095802-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20150422095802.jpg",288,299,false],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20150422095802.jpg",288,299,false],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20150422095802.jpg",288,299,false],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20150422095802.jpg",288,299,false],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20150422095802.jpg",288,299,false],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20150422095802.jpg",288,299,false],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20150422095802.jpg",288,299,false],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20150422095802.jpg",288,299,false],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20150422095802.jpg",288,299,false],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20150422095802-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["admin"]},"category_info":"Nuomon\u0117s<\/a>","tag_info":"Nuomon\u0117s","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20150422095802.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/57575","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=57575"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/57575\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/57576"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=57575"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=57575"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=57575"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}