{"id":56522,"date":"2015-02-13T09:39:28","date_gmt":"2015-02-13T06:39:28","guid":{"rendered":"https:\/\/www.17047165566933.sritis.lt\/index.php\/2015\/02\/13\/pernai-ugnis-buvo-gailestingesne\/"},"modified":"2024-12-30T10:05:41","modified_gmt":"2024-12-30T07:05:41","slug":"pernai-ugnis-buvo-gailestingesne","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2015\/02\/13\/pernai-ugnis-buvo-gailestingesne\/","title":{"rendered":"Pernai ugnis buvo gailestingesn\u0117"},"content":{"rendered":"<p><em>Egl\u0117 MI\u010cIULIEN\u0116<\/em><\/p>\n<p>Ugniagesi\u0173 pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 statistika labiausiai d\u017eiugina tuo, kad gaisrai nenusine&scaron;\u0117 n\u0117 vieno \u017emogaus gyvyb\u0117s.  <\/p>\n<p>  <b>  Visoje respublikoje  <\/b>    <br \/> <br \/>\nVilkavi&scaron;kio prie&scaron;gaisrin\u0117s gelb\u0117jimo tarnybos (VPGT) vir&scaron;ininkas Erlandas Armanavi\u010dius sako, jog svarbiausias vis\u0173 ugniagesi\u0173 tikslas &ndash; i&scaron;vengti \u017emoni\u0173 \u017e\u016b\u010di\u0173.  <br \/> <br \/>\nPer paskutinius penkerius metus m\u016bs\u0173 rajonas gaisruose neteko 8 gyventoj\u0173: 2010 m. \u017euvo 3 \u017emon\u0117s, 2011 m. &ndash; 2, 2013 m. &ndash; 3. 2012 ir 2014 metais gaisruose ne\u017euvo n\u0117 vienas pilietis.  <br \/> <br \/>\nPra\u0117jusieji metai &scaron;iuo po\u017ei\u016briu buvo geresni visoje respublikoje, mat gaisruose \u017euvo ma\u017eiausiai \u017emoni\u0173 per visus Nepriklausomyb\u0117s metus &ndash; 125 (2010 m. ugnis pra\u017eud\u0117 beveik dvigubai daugiau &ndash; 233 gyventojus).  <\/p>\n<p>  <b>  Per ma\u017eos baudos  <\/b>    <br \/> <br \/>\nVis d\u0117lto pernai rajone kilo 148 gaisrai, o tai &ndash; apie 10 proc. daugiau nei 2013 m. Pareig\u016bn\u0173 teigimu, tam daug \u012ftakos tur\u0117jo orai. Mat buvo sausas, nelietingas pavasaris, \u012f laukus i&scaron;puol\u0117 \u017eol\u0117s degintojai. Daugiausia gaisr\u0173 ir u\u017efiksuota kovo m\u0117nes\u012f &ndash; net 27. Baland\u012f kilo 18, gegu\u017e\u0119 &ndash; 14 gaisr\u0173.  <br \/> <br \/>\nGesinti \u017eol\u0117s ir ra\u017eien\u0173 pernai ugniagesiai va\u017eiavo beveik dvigubai da\u017eniau (50 kart\u0173) nei 2013 m. (26 kartus).  <br \/> <br \/>\n&ndash; Dabar \u017eol\u0117s degintojams m\u016bs\u0173 skiriamos baudos &ndash; juokingo dyd\u017eio. Jei jos b\u016bt\u0173 padidintos, grei\u010diausiai ir padeg\u0117j\u0173 suma\u017e\u0117t\u0173. &Scaron;i\u0105 problem\u0105 b\u016btina kelti respublikos mastu, &ndash; kalb\u0117jo E. Armanavi\u010dius.  <\/p>\n<p>  <b>  Kybartai ple&scaron;k\u0117jo da\u017eniausiai  <\/b>    <br \/> <br \/>\nLyginant seni\u016bnijas, kaip ir kasmet, gaisr\u0173 skai\u010diumi 2014-aisiais kitas gerokai aplenk\u0117 Kybart\u0173 seni\u016bnija: joje kilo 44 gaisrai. Vien atliek\u0173 konteineriai \u010dia deg\u0117 12 kart\u0173. Ta\u010diau ugnis plykstel\u0117jo ir gyvenamuosiuose namuose, \u016bkio pastatuose, pirtyje.  <br \/> <br \/>\nUgniagesiai &scaron;ioje seni\u016bnijoje turi ne vien\u0105 &bdquo;etatin\u012f klient\u0105&ldquo;, kurio namuose vis kas nors u\u017esidega. Ir pernai net tris kartus gelb\u0117tojai va\u017eiavo tuo pa\u010diu adresu gesinti ple&scaron;kan\u010dio &scaron;iuk&scaron;l\u0117mis u\u017eversto vienos kybartiet\u0117s b\u016bsto.  <br \/> <br \/>\nAntra pagal gaisringum\u0105 pernai buvo Pilvi&scaron;ki\u0173 seni\u016bnija &ndash; joje kilo 19 gaisr\u0173. &Scaron;eimenos seni\u016bnijoje kilo 17 gaisr\u0173, Vi&scaron;ty\u010dio &ndash; 15, Vilkavi&scaron;kio ir Virbalio &ndash; po 10. Ma\u017eiausiai, jau irgi beveik tradici&scaron;kai, ugnis niokojo Gi\u017e\u0173 seni\u016bnij\u0105 &ndash; ten kilo tik trys gaisrai per metus.  <br \/> <br \/>\n&ndash; Pernai vienas i&scaron; m\u016bs\u0173 i&scaron;sikelt\u0173 u\u017edavini\u0173 buvo ie&scaron;koti apleist\u0173 b\u016bst\u0173 savinink\u0173, persp\u0117ti, kad prisi\u017ei\u016br\u0117t\u0173 savo pastatus, jog po juos neland\u017eiot\u0173 benamiai ir nesukelt\u0173 gaisro pavojaus. Lank\u0117me ir socialinius b\u016bstus, tikrinome k\u016brenimo \u012frenginius. Galima pasid\u017eiaugti, kad seni\u016bnijos toki\u0173 b\u016bst\u0173 bendro naudojimo patalpose kai kur jau aptvarkiusios d\u016bmtraukius &ndash; gal ir u\u017eb\u0117gta kokiai nelaimei u\u017e aki\u0173. Ir &scaron;iemet v\u0117l kalb\u0117sime su Savivaldybe, seni\u016bnais, tarsim\u0117s, kaip b\u016bt\u0173 galima i&scaron;vengti nelaimi\u0173, &ndash; sak\u0117 VPGT vir&scaron;ininkas.  <\/p>\n<p>  <b>  Ma\u017eiau neatsargi\u0173 r\u016bkali\u0173  <\/b>    <br \/> <br \/>\nI&scaron; savait\u0117s dien\u0173 labiausiai gaisrams &bdquo;palankus&ldquo; buvo &scaron;e&scaron;tadienis ir tre\u010diadienis, paros at\u017evilgiu gaisringesn\u0117 buvo antra dienos pus\u0117. Daugiausia gaisr\u0173 pernai kilo apie 15 val.  <br \/> <br \/>\nNeatsargus elgesys su ugnimi pernai suk\u0117l\u0117 42 gaisrus (2013 m. j\u0173 buvo 45). Viena da\u017eniausi\u0173 gaisr\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 2014 m. buvo elektros \u012frangos gedimai. J\u0173 u\u017efiksuota 14 (2013 m. &ndash; 8). Krosni\u0173, \u017eidini\u0173 ir d\u016bmtrauki\u0173 eksploatavimo taisykli\u0173 pa\u017eeidim\u0173 buvo 8 (2013 m. &ndash; 11). Neatsarg\u016bs r\u016bkaliai namus pernai padeg\u0117 2 kartus, u\u017epernai &ndash; 5 kartus.  <br \/> <br \/>\nVertinant pagal objektus, daugiausia gaisr\u0173 kilo atvirose teritorijose (56), taip pat &ndash; gyvenamosios paskirties pastatuose (24) bei \u016bkio pastatuose (20). N\u0117 vieno gaisro pernai nekilo pramon\u0117s sektoriuje.  <\/p>\n<p>  <b>  Gelb\u0117jimo darbai  <\/b>    <br \/> <br \/>\nGelb\u0117jimo darb\u0173 pernai irgi padaug\u0117jo &ndash; \u012fvairioms nelaim\u0117ms i&scaron;tikus pagelb\u0117ta 101 kart\u0105 (2013 m. &ndash; 70).  <br \/> <br \/>\nNet &scaron;e&scaron;is kartus i&scaron;augo bud\u0117jim\u0173 nukenksminant sprogmenis skai\u010dius: 2013 m. bud\u0117ta 4 kartus, o 2014 m. &ndash; net 25. Tam nema\u017eai \u012ftakos tur\u0117jo ir rajone atliekami vandentiekio tiesimo, gatvi\u0173 kasin\u0117jimo, gele\u017einkelio remonto darbai, per kuriuos rasta sprogmen\u0173.  <br \/> <br \/>\nGreitajai medicinos pagalbai ugniagesiai pad\u0117jo taip pat kur kas da\u017eniau: pernai &ndash; 31 kart\u0105, 2013 m. &ndash; 27 kartus, 2012 m. &ndash; tik 2 kartus. Ugniagesiai talkino ir policijai, pad\u0117jo atrakinti duris, gelb\u0117jo gyvulius ir kt.  <br \/> <br \/>\n&ndash; Vienas atvejis buvo ypa\u010d keistas: policija mus i&scaron;kviet\u0117 pad\u0117ti, o nuva\u017eiavus paai&scaron;k\u0117jo, kad reikia&#8230; pagauti i&scaron; tvarto pab\u0117gusi\u0105 kiaul\u0119. Supras\u010diau, kai reikia speciali\u0173 priemoni\u0173, ugniagesi\u0173 \u012frangos. Bet tokiais atvejais, kaip sakoma, nei juoktis, nei verkti &ndash; juk aplink stovi \u017emon\u0117s, \u017ei\u016bri, u\u017euot &scaron;ok\u0119 ir pad\u0117j\u0119 kaimynui sugauti gyvul\u012f. Bet turb\u016bt ka\u017ekam papras\u010diau atrodo kviestis ugniagesius&#8230; &ndash; steb\u0117josi E. Armanavi\u010dius.  <\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Egl\u0117 MI\u010cIULIEN\u0116 Ugniagesi\u0173 pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 statistika labiausiai d\u017eiugina tuo, kad gaisrai nenusine&scaron;\u0117 n\u0117 vieno \u017emogaus gyvyb\u0117s. Visoje respublikoje Vilkavi&scaron;kio prie&scaron;gaisrin\u0117s gelb\u0117jimo tarnybos (VPGT) vir&scaron;ininkas Erlandas Armanavi\u010dius sako, jog svarbiausias vis\u0173&#8230; <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":56523,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":" \/ ","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[23],"tags":[],"class_list":["post-56522","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-rajone","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20150213093928.jpg",270,178,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20150213093928-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20150213093928.jpg",270,178,false],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20150213093928.jpg",270,178,false],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20150213093928.jpg",270,178,false],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20150213093928.jpg",270,178,false],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20150213093928.jpg",270,178,false],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20150213093928.jpg",270,178,false],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20150213093928.jpg",270,178,false],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20150213093928.jpg",270,178,false],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20150213093928.jpg",270,178,false],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20150213093928-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["admin"]},"category_info":"<a href=\"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/category\/rajone\/\" rel=\"category tag\">Rajone<\/a>","tag_info":"Rajone","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20150213093928.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/56522","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=56522"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/56522\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":67686,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/56522\/revisions\/67686"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/56523"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=56522"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=56522"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=56522"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}