{"id":56444,"date":"2015-02-09T09:43:04","date_gmt":"2015-02-09T06:43:04","guid":{"rendered":"https:\/\/www.17047165566933.sritis.lt\/index.php\/2015\/02\/09\/tikra-meile-prasideda-nuo-meiles-sau\/"},"modified":"2025-01-04T13:05:11","modified_gmt":"2025-01-04T11:05:11","slug":"tikra-meile-prasideda-nuo-meiles-sau","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2015\/02\/09\/tikra-meile-prasideda-nuo-meiles-sau\/","title":{"rendered":"Tikra meil\u0117 prasideda nuo meil\u0117s sau"},"content":{"rendered":"

<\/em><\/p>\n

Vytautas V. Landsbergis – \u017eymus Lietuvos teatro ir kino re\u017eisierius, knyg\u0173, eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173, dain\u0173, autorius ir atlik\u0117jas. Menininkas turintis geb\u0117jim\u0105 savo k\u016bryb\u0105 perteikti pa\u010diais \u012fvairiausiais b\u016bdais, gerb\u0117j\u0173 itin mylimas kaip atlik\u0117jas. Su \u017emona Ramune Landsbergiene vasario 14 d., koncertuos Kaune, kur atliks program\u0105 „\u017diauriai gra\u017e\u016bs romansai“. Apie meil\u0119 ir muzik\u0105 interviu su Vytautu V. Landsbergiu.

\n Kas Jums su Ramune yra Vasario 14-oji? <\/b>

\nMums kiekviena diena kaip \u0161vent\u0117, net ir vasario 14-oji.

\n Meil\u0117 dabar ir anks\u010diau. Ar ji kinta, \u017evelgiant \u012f \u0161iandienin\u0119 visuomen\u0119? <\/b>

\nMeil\u0117 ir dabar, ir anks\u010diau tokia pati – pauk\u0161telis pamat\u0119s pauk\u0161tyt\u0119 gieda, \u010diulba, plunksnas demonstruojasi, kedenasi; o paskui kedenimasis baigiasi, reikia lizdu r\u016bpintis ir sliekus ne\u0161t. Bet visad b\u016bna gegu\u017eiuk\u0173, kuriems mi\u0161ko tradicijos n\u0117 motais.

\nO jei rimtai, tai per daug \u0161nekam ir plepam apie tai. Antai, broli\u0173 Ju\u0161k\u0173 surinktuose lietuvi\u0161k\u0173 dain\u0173 apie meil\u0119 tomuose pats \u017eodis „meil\u0117“ n\u0117ra pamin\u0117tas nei karto. Meil\u0117 yra viskas, net ir neapykanta. O tikra meil\u0117 prasideda nuo meil\u0117s sau (ne egoisti\u0161kos, o pagarbos sau – savo k\u016bnui, mintims, \u017eod\u017eiams, nuo sav\u0119s saugojimo ir tausojimo) – tik tuomet galima myl\u0117t ir k\u0105 nors kita.

\n Ar turite su Ramune meil\u0117s dain\u0105? <\/b>

\nTyla. Gaila, kad per koncertus negalim jos padainuoti.

\n Romansai – gana dviprasmi\u0161kas \u017eanras. Kaip \u017emon\u0117s j\u012f priima? <\/b>

\n\u012evairiai priima, da\u017eniausiai tai priklauso nuo klausytojo asmenini\u0173 savybi\u0173 – jautresni verkia, sako – „taip, taip ir buvo“. Arba – „taip jai ir reikia… Pati kalta (-as)“. O humoro jausmo nestokojantys supranta, kad ten su \u017eiaurumais stipriai persistengta, kad tai viso labo \u017eiaurumo parodija – tokiems klausytojams dainuoti romansus lengviausia.

\n Daugiau juoko ar li\u016bdesio a\u0161ar\u0173 J\u016bs\u0173 „\u017diauriai gra\u017e\u016bs romansai“ koncertuose? <\/b>

\nGeriausia, kai pavyksta pereiti plonu lynu, nenukrentant nei \u012f li\u016bdesio, nei \u012f pa\u0161aipos pus\u0119.

\n Lietuvoje palaikote romans\u0173 ir taip siaur\u0105 atlik\u0117j\u0173 rat\u0105. Kada j\u012f atradote? <\/b>

\nRomansai – tai apie jausmus. Apie \u017eiaurius ir nelabai. Lietuviai kit\u0105syk ir beturi tik jausmus, tad romansai yra visiems suprantamas, svaigus ir emocingas pasijuokimas i\u0161 sav\u0119s, i\u0161 nesugeb\u0117jimo atleisti, nebeteisti. O juos dainuojant pas\u0105mon\u0117je gali \u012fvykti ir teigiami poslinkiai, kai visa sal\u0117 kikena i\u0161 tokio buduli\u0161ko jausmingumo.

\nK aip gim\u0117 „\u017diauriai gra\u017e\u016bs romansai“ su Ramune? <\/b>

\nJie gim\u0117 su „Ratilio“ ansambliu ir smarki\u0105ja vadove Zita Kelmickaite, kai etnografini\u0173 ekspedicij\u0173 metu prisirinkdavome \u0161iurpok\u0173 dainu\u0161k\u0173, netinkam\u0173 tautosakos archyvams ir supratom, kad tos dainos „ve\u017ea“ savo kvailumu. Paskui su Ramune tik prisimin\u0117m senus gerus ratiliok\u0173 laik\u0173 koncertus ir \u0117m\u0117me tuos romansus dainuoti bard\u0173 scenose.

\n Ar i\u0161girsime nauj\u0173, dar negird\u0117t\u0173 romans\u0173 J\u016bs\u0173 koncerte vasario 14d., Kaune? <\/b>

\nRomanso s\u0105voka labai plati – be \u017eiauri\u0173j\u0173 romans\u0173 yra ir normali\u0173j\u0173, literat\u016brini\u0173 – bus ir pastar\u0173j\u0173, gal ir nauj\u0173. Juk kartais net ir liaudies daina, perdainuota su gitara, pavirsta romansu.

\n Meil\u0117 turi daug vard\u0173 – kiekvienas j\u0105 supranta skirtingai. Ar Jau atradote \u017eiauriai gra\u017e\u0173 pavadinim\u0105 jai? <\/b>

\nVisa b\u0117da, kad esu nei\u0161manus ir nieko apie t\u0105 jausm\u0105 nei\u0161manau; daug geriau meil\u0117s jausm\u0105 nutuokia kuoktel\u0117j\u0119s kolega Rudnosiukas, da\u017enai lydintis mudu su Ramune \u012fvairiose koncertin\u0117se klajon\u0117se. <\/p>\n

Rudnosiuko vedybos <\/b>

\n\u0116jo kart\u0105 Rudnosiukas mi\u0161ku ir \u016bmai pajuto, kad laikas \u012fsimyl\u0117ti. \u017di\u016bri – pami\u0161k\u0117j ganosi o\u017eka, tai \u0117m\u0117 j\u0105 ir \u012fsimyl\u0117jo. Nuskyn\u0117 puok\u0161t\u0119 ramuni\u0173, pri\u0117jo ir murkia:

\n– Imk, nes a\u0161 tave \u017eiauriai \u012fsimyl\u0117jau.

\nO\u017eka su\u017eiaumojo g\u0117les ir mykia: <\/p>\n

– Nu… neblogos! Ko dar? <\/p>\n

– O\u017eka, tek\u0117k u\u017e man\u0119s! – nei\u0161tv\u0117r\u0117 Rudnosiukas. <\/p>\n

-O kaip tai daroma? – su\u0161lam\u0117jo antakiais toji. – A\u0161 dar niekad nesu tek\u0117jusi, o tamsta nepaai\u0161kinai, kaip tai daryti. <\/p>\n

– A\u0161 irgi pirm\u0105syk tai darau. Gal… \u0161okim abu \u012f up\u0119, a\u0161 plauksiu pirmas, o tu tek\u0117k u\u017e man\u0119s. <\/p>\n

– Hmmm, – susim\u0105st\u0117 o\u017eka. – O kod\u0117l tu negal\u0117tum u\u017e man\u0119s tek\u0117ti? Nejau nori, kad makaluo\u010diausi ka\u017ekur u\u017epakalyje? <\/p>\n

– Ne, ne, – net suprakaitavo Rudnosiukas, – apie jokius u\u017epakalius negali b\u016bti n\u0117 \u0161nekos! <\/p>\n

– Tuomet nebesuprantu, apie k\u0105 mudu? – g\u016b\u017etel\u0117jo ragais o\u017eka. <\/p>\n

– Pala pala, tuoj – sugalvosim k\u0105 nors… Jau! Galima a\u0161 tave vesiu! <\/p>\n

– Tu mane? – o\u017eka ir v\u0117l \u0117m\u0117 o\u017eiuotis. – Prisiri\u0161i u\u017e grandin\u0117s ir vesi it karv\u0119! Na jau ne… Rinkis vien\u0105 i\u0161 dviej\u0173: arba tu teki u\u017e man\u0119s, arba a\u0161 vedu tave. <\/p>\n

Ir \u0161oko up\u0117n su visais drabu\u017eiais. <\/p>\n

– Gerai, – atsiduso Rudnosius, \u0161oko i\u0161 paskos ir i\u0161tek\u0117jo u\u017e o\u017ekos. <\/p>\n

Plauk\u0117 plauk\u0117, tek\u0117jo tek\u0117jo… Galiausiai tek\u0117ti u\u017e o\u017ekos nusibodo. I\u0161lipo \u012f krant\u0105 ir nusipurt\u0117 vandenis. O o\u017eka nieko net nepasteb\u0117jo – nuplauk\u0117 sau p\u016b\u0161kuodama it koks garlaivis.

\nO Rudnosiukas pasuko namo. <\/p>\n

– Daugiau niekad netek\u0117siu u\u017e o\u017ek\u0173, – kaleno dantimis: – Arba vesiu, arba taip ir liksiu neved\u0119s. <\/p>\n

Gr\u012f\u017eo namo – \u017ei\u016bri: tupi vidury kiemo boru\u017e\u0117 ir gr\u0105\u017eo ta\u0161kuotus sparnelius. <\/p>\n

– Rudnosiuk, vesk mane! Ir kuo grei\u010diau! <\/p>\n

– Kur vesti? <\/p>\n

– Namo. <\/p>\n

– O kur tavo namai? <\/p>\n

– Liepos vir\u0161\u016bn\u0117je… . <\/p>\n

Rudnosiukas pasisodino boru\u017e\u0119 ant peties ir u\u017ekop\u0117 \u012f liepos vir\u0161\u016bn\u0119.

\n– A\u010di\u016b, – pad\u0117kojo boru\u017e\u0117, pak\u0161tel\u0117jo \u012f \u017eand\u0105 ir nuzvimb\u0117 dievop.

\nO Rudnosius gr\u012f\u017eo namo ir krito lovon.

\n– Pagaliau ir a\u0161 su\u017einojau, k\u0105 rei\u0161kia s\u0117kmingos vedybos, – dar suvap\u0117jo prie\u0161 mieg\u0105. <\/p>\n

Lina Stonkut\u0117 <\/p>\n

<\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Vytautas V. Landsbergis – \u017eymus Lietuvos teatro ir kino re\u017eisierius, knyg\u0173, eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173, dain\u0173, autorius ir atlik\u0117jas. Menininkas turintis geb\u0117jim\u0105 savo k\u016bryb\u0105 perteikti pa\u010diais \u012fvairiausiais b\u016bdais, gerb\u0117j\u0173 itin mylimas kaip atlik\u0117jas…. <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":56445,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":" \/ ","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[3],"tags":[],"class_list":["post-56444","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gyvenimas","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20150209094304.jpg",900,600,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20150209094304-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20150209094304-300x200.jpg",300,200,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20150209094304-768x512.jpg",768,512,true],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20150209094304.jpg",900,600,false],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20150209094304.jpg",900,600,false],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20150209094304.jpg",900,600,false],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20150209094304-600x400.jpg",600,400,true],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20150209094304-600x400.jpg",600,400,true],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20150209094304-300x300.jpg",300,300,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20150209094304-600x400.jpg",600,400,true],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20150209094304-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["admin"]},"category_info":"Gyvenimas<\/a>","tag_info":"Gyvenimas","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20150209094304.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/56444","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=56444"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/56444\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":116092,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/56444\/revisions\/116092"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/56445"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=56444"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=56444"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=56444"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}