{"id":5393,"date":"2024-02-09T10:34:35","date_gmt":"2024-02-09T07:34:35","guid":{"rendered":"https:\/\/www.17047165566933.sritis.lt\/index.php\/2024\/02\/09\/kovo-8-aja-moteris-kviecia-dirbti-67-minutemis-trumpiau\/"},"modified":"2024-02-09T10:34:35","modified_gmt":"2024-02-09T07:34:35","slug":"kovo-8-aja-moteris-kviecia-dirbti-67-minutemis-trumpiau","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2024\/02\/09\/kovo-8-aja-moteris-kviecia-dirbti-67-minutemis-trumpiau\/","title":{"rendered":"Kovo 8-\u0105j\u0105 moteris kvie\u010dia dirbti 67 minut\u0117mis trumpiau"},"content":{"rendered":"<p><em><\/em><\/p>\n<p>Kovo 8-\u0105j\u0105 minint Tarptautin\u0119 moter\u0173 solidarumo dien\u0105, Lietuvos \u017eali\u0173j\u0173 partija kvie\u010dia moteris dirbti 1 valanda ir 7 minut\u0117mis trumpiau. 67 minut\u0117s atitinka 14 proc. \u012fprastos 8 valandas trunkan\u010dios darbo dienos, o 14 proc. \u017eymi atlyginim\u0173 atotr\u016bk\u012f &ndash; tiek vidutini&scaron;kai moterys u\u017edirba ma\u017eiau u\u017e vyrus Lietuvoje.    <\/p>\n<p>   &bdquo;Kadangi vidutini&scaron;kai moterys u\u017edirba   <a href=\"https:\/\/www.sodra.lt\/lt\/naujienos\/ketvircio-pajamos-kiek-ir-kam-ju-teko\">  14 proc.  <\/a>   ma\u017eiau, galima manyti, kad 67 minutes, ar pana&scaron;\u0173 darbo dienos tarp\u0105, dauguma moter\u0173 Lietuvoje dirba nemokamai. \u017dinoma, u\u017emokes\u010dio skirtumas priklauso nuo sektoriaus, u\u017eimam\u0173 pareig\u0173 ir kit\u0173 faktori\u0173, ta\u010diau kvie\u010diame \u012f tuos 14 proc., arba 67 minutes, pa\u017evelgti kaip \u012f ly\u010di\u0173 lygyb\u0117s poreikio simbol\u012f ir b\u016btent tiek laiko  nedirbant Kovo 8-\u0105j\u0105 visuomenei, darbdaviams ir sprendim\u0173 pri\u0117m\u0117jams solidariai priminti, kad ly\u010di\u0173 lygyb\u0117s tikslai dar nepasiekti, o moter\u0173 pad\u0117tis darbo rinkoje vis dar ma\u017eiau palanki nei vyr\u0173&ldquo;, &ndash; sako Lietuvos \u017eali\u0173j\u0173 pirminink\u0117 Ieva Budrait\u0117.    <\/p>\n<p>     <b>  K\u0105 lemia stereotipai  <\/b>      <\/p>\n<p>   \u017dali\u0173j\u0173 vadov\u0117 I. Budrait\u0117 pabr\u0117\u017eia, kad \u017eenklaus moter\u0173 atlygio atotr\u016bkio prie\u017eastys yra gilios ir kompleksin\u0117s.    <\/p>\n<p>   &bdquo;Moterys re\u010diau renkasi geriausiai apmokamas profesijas, pavyzd\u017eiui, jos sudaro ma\u017eiau nei   <a href=\"https:\/\/www.lrt.lt\/naujienos\/verslas\/4\/1920517\/armonaite-tik-penktadali-it-sektoriaus-darbuotoju-lietuvoje-sudaro-moterys\">  ketvirtadal\u012f informacini\u0173 technologij\u0173 sektoriuje dirban\u010di\u0173 \u017emoni\u0173  <\/a>  . Be to, &scaron;iame sektoriuje vyrai u\u017edirba net   <a href=\"https:\/\/www.sodra.lt\/lt\/naujienos\/moteru-ir-vyru-darbo-pajamu-atotrukis-per-metus-padidejo\">  41 proc.  <\/a>   daugiau u\u017e savo koleges moteris.    <\/p>\n<p>   Dar didesnis atotr\u016bkis &ndash; sveikatos prie\u017ei\u016bros sektoriuje: jis yra dominuojamas moter\u0173, kurios jame sudaro   <a href=\"https:\/\/www.sodra.lt\/lt\/naujienos\/moteru-ir-vyru-darbo-pajamu-atotrukis-per-metus-padidejo\">  86 proc.  <\/a>   darbuotoj\u0173, ir yra vidutini&scaron;kai pras\u010diau apmokamas nei vyr\u0173 dominuojami sektoriai. Ta\u010diau net ir &scaron;iame moter\u0173 dominuojame sektoriuje vyrai u\u017edirba vidutini&scaron;kai dvigubai daugiau, nes paprastai u\u017eima auk&scaron;tesnes pareigas&ldquo;, &ndash; sako I. Budrait\u0117.    <\/p>\n<p>   Tai, kad ma\u017eiau moter\u0173 dirba geriausiai apmokamuose sektoriuose, re\u010diau u\u017eima vadovaujan\u010dias pareigas ar derybose d\u0117l atlyginimo yra ma\u017eiau linkusios reikalauti didesnio u\u017emokes\u010dio, lemia \u012fvair\u016bs visuomen\u0117s primetami ar netgi t\u0117v\u0173 diegiami stereotipai, sako I. Budrait\u0117.    <\/p>\n<p>   &bdquo;Jeigu aukl\u0117dami jaunus \u017emones sakome, kad &bdquo;vyrai labiau tinkami lyderystei&ldquo;, ar kad &bdquo;moteriai svarbiausia turi b\u016bti &scaron;eima ir buitis&ldquo;, ar netgi kad &bdquo;vyrai yra racionalesni, moterys &ndash; emoci&scaron;kesn\u0117s&ldquo;, sukuriame situacij\u0105, kai darbdaviai, o taip pat ir pa\u010dios moterys darbo rinkoje nuvertina savo galimybes&ldquo;, &ndash; sako I. Budrait\u0117.    <\/p>\n<p>   Ji primena, kad da\u017enos moters pajamos suma\u017e\u0117ja joms i&scaron;\u0117jus vaiko prie\u017ei\u016bros atostog\u0173, kurios taip pat rei&scaron;kia sud\u0117tingesn\u012f sugr\u012f\u017eim\u0105 \u012f darbo rink\u0105, \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 praradim\u0105 ir galim\u0105 derybini\u0173 pozicij\u0173 suprast\u0117jim\u0105.    <\/p>\n<p>   Be to, nema\u017eai vaik\u0173 susilaukusi\u0173 moter\u0173 sugr\u012f\u017eusios \u012f darbo rink\u0105 ima dirbti ne pilnu etatu, kad gal\u0117t\u0173 derinti darb\u0105 su vaiko prie\u017ei\u016bra. ES duomenys rodo, kad, pavyzd\u017eiui, 2022 m. tre\u010di\u0105j\u012f ketvirt\u012f ne vis\u0105 darbo dien\u0105 dirban\u010di\u0173 moter\u0173 dalis siek\u0117   <a href=\"https:\/\/ec.europa.eu\/eurostat\/web\/products-eurostat-news\/w\/EDN-20230303-1\">  28 proc., o vyr\u0173 &ndash; 8 proc.  <\/a>   ES valstyb\u0117se beveik pus\u0117 ne vis\u0105 darbo dien\u0105 dirban\u010di\u0173 moter\u0173 nurodo, kad asmeniniai ir &scaron;eimyniniai \u012fsipareigojimai yra pagrindin\u0117 prie\u017eastis, d\u0117l kurios jos dirba ma\u017eesniu etatu. Toki\u0105 pa\u010di\u0105  prie\u017east\u012f \u012fvardijo tik kas de&scaron;imtas ne pilnu etatu dirbantis vyras.    <\/p>\n<p>   &bdquo;Kaip visuomen\u0117 turime nusigr\u0119\u017eti nuo \u012fsitikinimo, kad vaik\u0173 prie\u017ei\u016bra ir buitin\u0117s atsakomyb\u0117s i&scaron; esm\u0117s yra moter\u0173 reikalas. Tolygesnis pareig\u0173 pasiskirstymas &scaron;eiminiuose santykiuose prisid\u0117t\u0173 prie didesn\u0117s lygyb\u0117s darbo santykiuose ir atvirk&scaron;\u010diai&ldquo;, &ndash; sako I. Budrait\u0117.    <\/p>\n<p>   Be to, ma\u017eesnis atlyginimas lemia ir ma\u017eesn\u0119 moter\u0173 senatv\u0117s pensij\u0105. Pavyzd\u017eiui, 2022 m. lapkrit\u012f moter\u0173 senatv\u0117s pensija buvo   <a href=\"https:\/\/www.sodra.lt\/lt\/naujienos\/moteru-ir-vyru-darbo-pajamu-atotrukis-per-metus-padidejo\">  19 proc., arba 92 eurais  <\/a>  , ma\u017eesn\u0117 nei vyr\u0173.    <\/p>\n<p>     <b>  Reikalingi poky\u010diai  <\/b>      <\/p>\n<p>   I. Budrait\u0117 teigia, kad norint suma\u017einti moter\u0173 ir vyr\u0173 atlyginim\u0173 skirtumus, reikia tiek stereotip\u0173 atsisakymo, tiek konkre\u010di\u0173 politini\u0173 veiksm\u0173.    <\/p>\n<p>   &bdquo;Lietuvoje galima rinktis 18 m\u0117nesi\u0173 trunkan\u010dias vaiko prie\u017ei\u016bros atostogas, ta\u010diau rasti valstybin\u012f dar\u017eel\u012f, kuris priimt\u0173 jaunesn\u012f negu dvej\u0173 met\u0173 vaik\u0105, gana sunku. Tad vienas i&scaron; esmini\u0173 reikiam\u0173 poky\u010di\u0173 &ndash; vaik\u0173 prie\u017ei\u016bros paslaug\u0173 pasi\u016blos ir prieinamumo didinimas&ldquo;, &ndash; sako I. Budrait\u0117.    <\/p>\n<p>   Dar viena priemon\u0117 &ndash; grie\u017etas tiesiogin\u0117s diskriminacijos lyties pagrindu darboviet\u0117je draudimas. Pavyzd\u017eio, kuris \u012frodyt\u0173 tokio sprendimo veiksmingum\u0105, ie&scaron;koti nereikia toli, sako I. Budrait\u0117.    <\/p>\n<p>   2016 m. Liuksemburgas   <a href=\"https:\/\/www.unwomen.org\/sites\/default\/files\/2022-06\/Luxembourg%20%28EN%29.pdf\">  pri\u0117m\u0117 ekonomine ly\u010di\u0173 lygybe grind\u017eiam\u0105 \u012fstatym\u0105  <\/a>  , kuriame buvo nurodyta, kad bet kokia ly\u010di\u0173 nelygyb\u0117 darbo vietoje u\u017etraukia darbdaviui dideles baudas. U\u017e bet kok\u012f darbo u\u017emokes\u010dio skirtum\u0105 be tikro pagrindo darbdavys gal\u0117jo b\u016bti priverstas sumok\u0117ti nuo 251 iki 25 000 eur\u0173, priklausomai nuo skirtumo dyd\u017eio. Tai atgras\u0117 daugel\u012f darbdavi\u0173 nuo bandymo savo darboviet\u0117se \u012ftvirtinti darbo u\u017emokes\u010dio ma\u017einim\u0105 pagal lyt\u012f.    <\/p>\n<p>   &bdquo;Svarbu ir empati&scaron;kesnis pa\u010di\u0173 darbdavi\u0173 po\u017ei\u016bris. Jei jie labiau remt\u0173 lankstesnes darbo s\u0105lygas, pavyzd\u017eiui, nuotolin\u012f darb\u0105 ir lanks\u010dias darbo valandas, tai gal\u0117t\u0173 prisid\u0117ti prie geresnio moter\u0173 \u012fsitraukimo \u012f darbo rink\u0105&ldquo;, &ndash; sako I. Budrait\u0117.    <\/p>\n<p>   Istorija rodo, kad tik\u0117tis, jog visi&scaron;ka ly\u010di\u0173 lygyb\u0117 ateis savaime ar &bdquo;su laiku&ldquo; b\u016bt\u0173 naivu, sako I. Budrait\u0117.    <\/p>\n<p>   &bdquo;Teisingesnis pajam\u0173 paskirstymas gali prisid\u0117ti prie ekonomikos augimo, tod\u0117l ly\u010di\u0173 lygyb\u0117 darbo santykiuose turi b\u016bti prioritetas. Vienas i&scaron; b\u016bd\u0173, kaip darbdaviams ir sprendim\u0173 pri\u0117m\u0117jams priminti apie atlyginim\u0173 nelygyb\u0117s problem\u0105 &ndash; taikus protestas. Tod\u0117l visas moteris kvie\u010diame solidarizuotis ir Kovo 8-\u0105j\u0105 dirbti 14 proc., arba 67 minut\u0117mis, trumpiau. Tikim\u0117s, kad visuomenei tai bus priminimas, kad XXI am\u017eiuje viena pus\u0117 populiacijos negali b\u016bti vertinama ma\u017eiau nei kita&ldquo;, &ndash; sako akcijos iniciator\u0117 I. Budrait\u0117.  <\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Kovo 8-\u0105j\u0105 minint Tarptautin\u0119 moter\u0173 solidarumo dien\u0105, Lietuvos \u017eali\u0173j\u0173 partija kvie\u010dia moteris dirbti 1 valanda ir 7 minut\u0117mis trumpiau. 67 minut\u0117s atitinka 14 proc. \u012fprastos 8 valandas trunkan\u010dios darbo dienos,&#8230; <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":" \/ Asociatyvi nuotr. Unsplash","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-5393","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-uncategorized","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":"","thumbnail":"","medium":"","medium_large":"","large":"","1536x1536":"","2048x2048":"","post-thumbnail":"","visualnews_post_thumb":"","woocommerce_thumbnail":"","woocommerce_single":"","woocommerce_gallery_thumbnail":""},"author_info":{"info":["admin"]},"category_info":"<a href=\"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/category\/uncategorized\/\" rel=\"category tag\">Be kategorijos<\/a>","tag_info":"Be kategorijos","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5393","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5393"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5393\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5393"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5393"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5393"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}